Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1969 m. 9 lapkritis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
S. Petrikonis — Pozityvios mintys apie Leniną  385
Stase Šakyte — Eilėraščiai (iš ciklo "Pradingusi vasara")  392
Antanas Maceina — Ateizmas ir komunizmas 393
Aldona Gustas — Eilėraščiai  402
Alausius — Aldona Gustaite  404
Vincas Trumpa — Napoleono legenda  407
Zenonas Ivinskis — Liublino unija ir jos šešėliai  410

IS MINTIES IR GYVENIMO
"Akademiška" reklama ir "mužikiška" kritika  417
Antanas Mažiulis — Tautotyrai skirtas gyvenimas (apie dr. J. Balį)  418
Dr. P. Rėklaitis — Pirmoji lietuviška iliustruota knyga vaikams  420
J. Vaišnora, MIC — Bažnyčia, kuriai "prieštaraujama"  421
Mūsų buityje   423

KNYGOS
Pranas Pauliukonis — Lietuva 700 metų sūkuriuose  427
Stasys Barzdukas — Dr. Pr. Skardžiaus "Lietuvių kalbos kirčiavimas" 431
Skaityti daugiau...
 
POZITYVIOS MINTYS APIE LENINĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. PETRIKONIS   

Yra žmogaus prigimtyje palinkimas į melancholiškas ir liūdnas mintis. Kaip kitaip išaiškinti tai, jog bet kokia spauda, jei jai tik duosi valią, beveik išimtinai užsiima kritika, vienokių ar kitokių nesėkmių aprašymu. Ne kitaip ir su mūsiške emigrantine spauda. Mes su šia padėtimi apsipratome, bet su laisve nesusigyvenusiems tai visgi nervinąs reiškinys. Ne kartą sovietinėje Lietuvos spaudoje teko skaityti liūdnus skundus, jog čia, "anapus Atlanto šmeižiama ir juodinama tarybinė tikrovė" . . . Kai kurie redaktoriai gal bandys pasiteisinti, jog, "anaiptol!", jie tik bando, kiek tai įmanoma, aprašyti objektyvią tiesą. Bet tuo jie tik patvirtina savo neginčijamą kaltę. Tepaaiškina mums tai rašytojų sąjungos pirmininkas laureatas E. Mieželaitis: "kai kritikoje įsigali. . . buržuazinio objektyvizmo tendencija . . ., tada kritika patenka į aiškesniais krantais neapibrėžtą vieningą srautą. Šie simptomai kelia susirūpinimą"   ("Literatūra  ir menas",   1969.VII.12).
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASĖ ŠAKYTĖ   
Iš ciklo
Pradingusi vasara


SUNKUMAS

Kaip sunku yr išrauti
iš skęstančių akių
medžius,
ilgai lankytus —
laistytus.

Kaip sunku atiduoti
liepsnojančius laukus
nelauktai piūčiai —
akliems
kardams.
Skaityti daugiau...
 
ATEIZMAS IR KOMUNIZMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
2. Dievas kaip vertybė Vakarų mąstyme

Kas iškėlė ateizmą ir pavertė jį mūsų istorine būsena?
Atsakymų į šį klausimą gali būti ir yra gana įvairių: filosofijos nusisukimas nuo būties į sąmonę, atskiros asmenybės pabrėžimas, techninis pasaulio apvaldymas ir su juo einąs pasitikėjimas žmogaus galia, dorinis žmonijos nuosmukis pastaraisiais amžiais, Bažnyčios nesėkmė savą mokslą paversti tikrove ir t. t. Visi šie priekaištai bei kaltinimai mums yra žinomi ir visi jie daugiau ar mažiau pagrįsti. Tačiau visi jie yra perbendri ir pernuolatiniai, kad pajėgtų iš pagrindų pakeisti žmogaus santykį su Dievu. Žinoma, jie turi šiam santykiui — jo būdui ir įtampai — įtakos, jį gilindami ar lėkštindami, jį plėsdami ar siaurindami. Vis dėlto vargu ar būtų galima įrodyti, kad ta ar kita čia minėta pakaita iš tikro būtų Dievo mirties kaltininkė. Juk kas rado Dievą būtyje, gali rasti jį ir sąmonėje. Tai žinojo jau šv. Augustinas, pabrėždamas, kad "manęs iš viso nebūtų, jei Tavęs nebūtų manyje" (Conf I, 2), ir todėl tikėdamasis iš savęs pažinimo prieiti prie Dievo pažinimo ("noverim me, noverim Te"). Žmogaus sklaida gali Dievą atidengti net įtikinamiau negu pasaulio sklaida: tai bendras šiandieninės religijos filosofijos polinkis. Atskiro asmens pabrėžimas, taip ryškus nuo renesanso laikų, irgi vargu ar įtaigoja žmogaus santykį su Dievu neigiama prasme. Tai irgi patvirtina šv. Augustinas, vieną iš savo maldų sutraukdamas į prašymą "pažinti Dievą ir sielą. Nieko daugiau? Ničnieko!" (Soliloquia L 7). Gilus pasinėrimas bendruomenėje gali būti net kliūtis santykiui su Dievu. Šį pasinėrimą komunistai ir nori panaudoti kaip priemonę, kad žmogus visiškai pamirštų Dievą — net ir sunkiomis savo gyvenimo valandomis, nes, vienatvėje kęsdamas, jis randa Dievą žymiai greičiau, negu minioje. Techninis pasaulio apvaldymas šiandien, tiesa, yra dažnai kaltinamas. Tačiau argi ne pats Dievas pavedė žemę žmogui, liepdamas ją pasivergti ir būti jos valdovu (plg. Pr 1, 28)? O kaip kitaip galėtų jis plėsti savo viešpatavimą pasaulyje, jeigu ne technika? Tinkamai suprasta bei vykdoma, technika gali būti net išraiška žmogaus kaip Viešpaties paveikslo, kuriame kūrybiškumas užima pačią pirmąją vietą.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aldona Gustas   

vasara stovi
paukštiškai maža
dažyta krūtine
miško pakrašty

naktis prasideda
už tavo dantų

mano vyriška burna
mano moters burna
mano vaikiška burna
mano vaikiškos rankos
 
mano rankinuke
veidrodis
šukos
ir du pieštukai lūpoms
vienas debesų spalvos
kitas žemuogės raudonumo
rausvi dažai
tavo apikaklėje ir veide
Skaityti daugiau...
 
ALDONA GUSTAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
Vokiečių poetė lietuvaitė

Vokiečiams Aldona Gustas, o mums Aldona Gustaitė yra vokiečių poezijoj besireiškianti lietuvaitė. Pernai išleistas jau šeštas jos eilėraščių rinkinys. Tačiau mūsų visuomenei ligi šiolei ji buvo nežinoma. Tik neseniai per mūsų spaudą perėjo trumpa apie ją žinutė. Pasinaudodamas "Nemuno krašte" (šių metų 3 nr.) į-dėtu Aldonos Gustaitės pasisakymu, šiek tiek platėliau su ja supažindino "Europos lietuvyje" (1969.VIII.19) R. E. Maziliauskas (tik jo vertime iš vokiečių kalbos yra ir netikslumų). Išsamiau ir tiksliau mūsų skaitytojams supažindinti su Aldona Gustaite, tarpininkaujant šio žurnalo bičiuliui Berlyne J. B. Laučkai, kreipėmės j ją pačią. Į pateiktuosius klausimus gavome atsakymus ir iš jų supažindiname su šia lietuvaite vokiečių poetų tarpe.

Aldona Gustaitė gimė 1932 kovo 2 Karce-viškių kaime, Pagėgių apskrityje, Klaipėdos krašte, iš abiejų tėvų lietuvių. Tėvas tarnavo Klaipėdos pasienio policijoje ir vedė vietinę lietuvaitę klaipėdietę. Po karo jis buvo ištremtas į Sibirą, iš kurio grįžęs šiuo metu gyvena Šilutėje. Motina su dukterimi nuo 1941 gyvena Vokietijoje, Berlyne. Pagal motiną ir duktė yra evangelike liuterone (tėvas — katalikas).
Skaityti daugiau...
 
NAPOLEONO LEGENDA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS TRUMPA   

Legendos nesensta ir nesikeičia. Jos yra kažkokia aukštesnė realybė, nesusieta su laiku, o tik su vieta. Trojos karo, kaip ir Gedimino vilko, legendos šiandien tokios pat gyvos ir šviežios, kaip ir prieš tūkstančius ar šimtus metų. Praeis dar tūkstančiai metų, ir jos bus lygiai tokios pačios, kaip ir jų kūrybos metu. Jas sieti su tam tikru laiku reikštų jas žaloti.

Napoleonas yra tapęs legenda. Jis irgi yra tapęs kažkokia aukštesne realybe, nugalėjusia laiką. Dėl to kažkaip keistai skamba Napoleono dvišimtmetinė gimimo sukaktis. Minėti paprastai būna prasminga tai, kas tik savo laiku buvo reikšminga, bet kas vėliau apsinešė dulkėmis, kurias nuvalyti ir iš naujo pasižiūrėti, kaip tam tikras įvykis ir žmogus atrodo šiandien iš laiko perspektyvos ir yra minėjimo tikslas. Napoleonas niekados nebuvo pamirštas ir niekados nebus pamirštas. Todėl, rodos, pranyksta reikalas jį prisiminti ir minėti.
Skaityti daugiau...
 
LIUBLINO UNIJA IR JOS ŠEŠĖLIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENONAS IVINSKIS   
Lietuvių - lenkų santykiai keturių amžių perspektyvoje (1569 - 1969)

1. Pagrindinis akstinas unijai realizuoti

Prieš 400 metų Lietuvos ir Lenkijos valstybių pasienio mieste Liubline vidurvasaryje (birželio 28) įvyko gana graudi scena. Bendro šeiminio posėdžio metu Žemaitijos seniūnas Jonas Chodkevičius klaupėsi prieš Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą. Jaudinančioje kalboje ašarodamas jis patikėjo tolimesnį Lietuvos likimą savo valdovo malonei (Dnevnik Ljublinskago Sejma 1569 goda, išl. M. O. Kojalovič, St. Petersburg 1869, p. 467-471). Chodkevičius, be kitko, pabrėžė: "Mes esame priversti nusileisti ir mes pasiduodame Jūsų karališkosios malonybės gailestingumui, o ne kokiems įsakymams . . ." (t. p 468).

Liublino seimo dienoraštyje yra smulkiai sužymėta, kas darybų metu per visus septynius mėnesius (1.10 - VIII.12) nutiko, kokios kalbos buvo pasakytos. (Gerų ištraukų iš tų jaudinančių kalbų naujai davė J. Jakštas "Dirvoje" Nr. 62-64). Dviem atvejais seimo dienoraštis liudija, jog visi Lietuvos senatoriai ir seimo atstovai, paremdami Žemaitijos seniūno prašymą ir taip pat verkdami, puolė ant kelių ("Z wielkiem placzem wsysczi na kolana upadli" — t. p., 467, 471). Anot rūpestingo autoriaus dienoraščio, kuriame viskas padieniui, lyg mūsų parlamente, protokoliškai užfiksuota, esą buvę tuo metu apsiašaroję ir lenkai: "... ir iš mūsų lenkų nedaug buvo tokių, kurie neverkė ar nebuvo sujaudinti, nes ir (mūsų senatorių) daug kas verkė".
Skaityti daugiau...
 
"AKADEMIŠKA" REKLAMA IR "MUŽIKIŠKA" KRITIKA PDF Spausdinti El. paštas

Dr. H. Nagys "Nepriklausomoj Lietuvoj" neseniai aliarmavo, ar neprieiname blogesnės padėties už tą, prieš kurią savo laiku (1958) buvo reaguota 60-ties pareiškimu "Pasipriešinkime kultūriniam nuosmukiui".

To pareiškimo sukeltas sambrūzdis vis nepamirštamas. Tiek tada dėl jo prisipiktinta, kad, rodos, tas 60-ties balsas buvo "nubalsuotas" tik "tautos gėda" ir "beždžionės aktu". Bet ar būtų buvę taip subrusta, jei nebūtų buvę pataikyta į skaudžią žaizdą?

O buvo tada "manifestuotas" tik paprastas įspėjimas, kad iš "reklamos mugės" dar nereikia kurtis "gyvo kultūrinio gyvenimo iliuzijos", kad reikia kritikos, kuri rek-lamiškai neaukštintų kūrybiniais laimėjimais to, kas tėra niekiniai bandymai.
Skaityti daugiau...
 
TAUTOTYRAI SKIRTAS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Mažiulis   
Dr. Jonui Baliui šešiosdešimt

Dr. Jonas Balys yra vienas darbščiausių mūsų mokslininkų, dirbąs savojoj tautotyros srityje jau apie 40 metų. šią vasarą (liepos 2) jis perkopė šešiasdešimt metų slenkstį. Visokių minėjimų sraute betgi liko nė vieno nepastebėtas ir nė viena eilute nepaminėtas. O nudirbo jis daug.

Oficialūs jo darbo rėmai tokie. Lietuvoje vadovavo Lietuvių tautosakos archyvui 1935-44, be to, dėstė Vytauto D. universitete 1933-35 ir Vilniaus universitete 1942-44. Vokietijoj profesoriavo Pabaltijo universitete 1946-48. JAV dirbo lektoriumi Indianos universitete 1948-52, Arctic Institut of North America moksliniu bendradarbiu 1952-55, o nuo 1956 dirba Kongreso bibliotekoje.
Skaityti daugiau...
 
PIRMOJI LIETUVIŠKA ILIUSTRUOTA KNYGA VAIKAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. P. Rėklaitis   
Vadovėlių — katekizmų, elementorių — pritaikytų vaikams pradėjo rodytis XVI a. Iliustraciją kaip metodą vadovėly vaikams įvedė Jonas Amos Comenius savo "Or-bis sensualium pietus" (1658). Beletristinės literatūros vaikams kilmės reikia ieškoti tautosakoje. Visų tautų folklore gausu specifiškų vaikams sukurtų eilučių, lopšinių, dainelių, žaidimų, pasakų. Nuo XVII a. liaudinės pasakos perkuriamos, sudarant vaikams pritaikytus pasakų rinkinius (Giambat-tista Basile, Charles Perrault, vėliau broliai Grimmai).
Skaityti daugiau...
 
BAŽNYČIA, KURIAI "PRIEŠTARAUJAMA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Vaišnora   
Paskutiniais metais tiek demokratinėse Vakarų valstybėse, tiek ir rytų Europos komunistiniame režime ėmė reikštis stiprus ir radikalus visose srityse prieštaravimas, keliamas ypačiai jaunimo. Vakaruose prieštaravimo procesas apėmė visas visuomeninio gyvenimo sritis, bet ypačiai nukrypo prieš visokios rūšies autoritarizmą, kapitalizmą ir imperializmą, laikant autoritarizmą ir imperialistinį kapitalizmą dviem šulais, ant kurių laikosi šių dienų "sistema". Prieštaraujantieji nori šią "sistemą" sugriauti.

Ir Bažnyčia neliko laisva nuo prieštaravimo bangų, kurios atėjo ne iš išorės, o kilo jos pačios viduje. Pradėjo Bažnyčiai priešintis net geriausi jos vaikai. Dažnai prieštaraujančių eilėse matom jaunus kunigus, pilnus entuziazmo ir dažnai geros valios. Tasai prieštaravimo faktas daugelį piktina. Tačiau reikia prisiminti, kad tai nėra visai naujas reiškinys, kad vidinio prieštaravimo, kartais daug radikalesnio už šiandieninį, būta ir seniau. Tik prisiminkime fratiče-lių, spiritualų, valdiečių, Viklefo, Huso, Liuterio, Kalvino, jansenis-tų ir modernistų laikus.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Amerikos Lietuviu Bendruomenės valdyba skatina pranciškonus atidaryti Šv. Antano gimnaziją. Atidarymas būtų galimas, jeigu gimnazija pastoviai turėtų bent 100 lietuvių mokinių, kurių tėvai už mokslą ir išlaikymą mokėtų 1000 dol. metams. Tai pagrindine sąlyga.

Iki gruodžio 15 d. prašoma atsiliepti tėvus, kurie norėtų 1970 metų rudenj leisti savo sūnus į šv. Antano gimnaziją. Gavę atsakymą, pranciškonai tuojau svarstys gimnazijos atidarymo klausimą. Sprendimas priklausys nuo suinteresuotų lietuvių tėvų skaičiaus. Jei bus nutarta gimnaziją atidaryti, tada bus priimama mokinių registracija. Visais gimnazijos reikalais prašoma rašyti: Rev. Rector, St. Anthony High School, Kennebunkport, Maine 04046.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA 700 METŲ SŪKURIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Pauliukonis   

ŠĮ pavasarį pasirodė stambi (474 puslapių) Alberto Geručio redaguota anglų kalba Lietuvos istorija — Lithuania 700 Years. Tai yra sudėtinis penkių autorių veikalas: Jono Puzino apie lietuvių tautos kilmę (1-42 p.), Juozo Jakšto — Lietuva iki I pasaulinio karo (43 -144 p.), Alberto Geručio — Lietuva nepriklausomybės laikais ir okupaciniais metais (145-312 p.), Algirdo Budreckio — Lietuvių rezistencija 1940-52 (313-392 p.) ir Lietuvos laisvinimo pastangos užsienyje (383-442 p.) ir Stasio Lozoraičio daugiau publicistinis straipsnis Lietuvos išlaisvinimo perspektyvos (443-449 p). Knygai įvadą padarė Raphael Sealey. Išleidimą finansavo Lietuvos Nepriklausomybės fondas.
Skaityti daugiau...
 
DR. PR. SKARDŽIAUS "LIETUVIŲ KALBOS KIRČIAVIMAS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Barzdukas   
Išeivijos sąlygomis lietuviška mokslo knyga — tai tik retas svečias. Viena, tokią knygą parengti sunku, nes specialiai lietuvių mokslui atsidėjusių žmonių kaip ir nėra — kasdieninę duoną jie valgo ne iš savo mokslo. Antra, nelengva taip pat tokią knygą, ir išleisti, nes jos pareikalavimas menkas — platesnę atramą teturi bendresnio turinio veikalai. Štai dėl ko nuoširdaus dėmesio nusipelno pastangos, sudariusios sąlygas atsirasti "Lietuvių kalbos kirčiavimui" (Čikaga, 1968; 120 psl.). Iniciatyva išėjo iš Pedagoginio lituanistikos instituto. Jo paprašytas dr. Pranas Skardžius ėmėsi knygos rašymo darbo. Pagaliau JAV Lietuvių Fondas skyrė lėšų jai išleisti. Taigi "Lietuvių kalbos kirčiavimo" pasirodymas — tai lietuviškos mūsų švietimo institucijos, lietuvio mokslininko ir lietuviško kolektyvinio mecenato tarpusavio bendradarbiavimo vaisius. Yra kuo pasidžiaugti.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina: SOWJETISCHE ETHIK UND CHRISTENTUM. Zum Verstaendnis des kommunistischen Memchen. Eckart Verlag, Witten, 1989. 203 psl.

Anatolijus Kairys: PALIKIMAS. Vieno veiksmo trijų paveikslų drama. Iliustravo Z. Sodeikienė. Išleido "Laiškai lietuviais", spausdinta Putname, 1939. 73 psl., kaina 2.50 dol.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai