Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1966 m. 3 kovas
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Juozas B. Laučka — Iš religines tolerancijos istorijos .................................... 97
Stasys Santvaras — Eilėraščiai  ..................................................................... 104
Bronius Povilaitis — Vitas Manelis  ............................................................... 106
Vladas Jakubėnas — Dainavos ansamblio dvidešimtmetis  .......................... 109
Mykolas Vaitkus — Pluoštas atsiminimų apie S. Nėrį  ................................. 114
Česlovas Valdemaras Obcarskas — Eilėraščiai   .......................................... 121
Juozas Tininis (vertė) — Pasikalbėjimai su rašytojais ................................... 124

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Alaušius — Belaukiant religinio kongreso  .................................................... 127
V. Vardys — Leonardas Dambriūnas  ............................................................ 128
A. R. — Dėl veiksnių konferencijos Clevelande pareiškimo  ....................... 129
J. L. Navickas — Filosofas Lonerganas ......................................................... 131
Kun. P. Celiešius — Kardinolų ir patriarchų pirmenybės klausimu  ............. 133
Mūsų buityje  ..................................................................................................  134


KNYGOS
Aug. Raginis — Šerkšno sidabras (M. Vaitkus) ............................................ 137
Paulius Rabikausaks — Mikalojus Daukša (J. Lebedžio monografija)  ...... 138
Juozas Kojelis — Moksleivių metraštis (Daigeliai) ...................................... 143
Skaityti daugiau...
 
IŠ RELIGINĖS TOLERANCIJOS ISTORIJOS PDF Spausdinti El. paštas

1.
Vatikano II susirinkimui priėmus deklaraciją religinės laisvės klausimu, įvairių religijų išpažinėjai, indiferentai ir nuoširdžiai netikintieji sveikina Katalikų Bažnyčią pradėjus naują tarpsnį žmonijos gyvenime. Tai, ką Vatikano II susirinkimo deklaracija išdėstė daugybe žodžių, glūdėjo Šventraštyje, Bažnyčios Tėvų raštuose, daugybėje enciklikų ir ganytojinių laiškų, tačiau praktiškame gyvenime dažnai pasitaikydavo ryškių nukrypimų. Pats faktas, kad Bažnyčia rado reikalo tvirtai ir viešai iškelti žmogaus religinės laisvės teisę ir aplamai sąžinės laisvę, drauge yra pripažinimas, kad reikia tolydžio žvelgti gyveniman atviromis akimis.

Religinė netolerancija vargino ir skriaudė žmones per šimtmečių šimtmečius. Jos dėmių nerandame pirmųjų amžių krikščionyse, kai jie sudarė nežymią Romos imperijos gyventojų mažumą. Krikščionys tada daugeliu atvejų buvo didžiausios religinės netolerancijos aukos. Juk ir krikščionybę, kaip pažymi istorikas Carlton Hayes, įkūrė religinės netolerancijos Auka. Pirmaisiais amžiais krikščionybė sklido, Romos imperijos pagoniškai vyriausybei ją žiauriai persekiojant, bet jos pirmiesiems skleidėjams ir išpažinėjams nepavartojus jokios fizinės pajėgos.1 Tačiau, kai krikščionys pasiekė vadovaujančių pozicijų, padėtis pasikeitė: persekiotieji kai kur patys tapo persekiotojais.

Jau ketvirtame amžiuje krikščionis imperatorius draudė eretikams užimti valdžioje vietas ir grasino jiems pabaudomis, turto atėmimu, ištrėmimu ir net mirtimi. 385 m. krikščionys valdininkai Triere pasmerkė mirčiai septynis asmenis vien dėl to, kad jie buvo "eretikai". Penktame amžiuje imtasi prievartos veiksmų prieš manichiejus ir donatistus. Aragono karalius Alfonsas II 1194 m. persekiojo valdensiečius vien tik dėl jų skirtingo religinio požiūrio. Prancūzijoje 1331 m. įsteigiamas Inkvizicijos tribunolas, kuris pavedamas išimtinai karaliaus žiniai. Anglijoje 1400 m. priimtas statutas De haeretico comburendo, kuriuo įvesta mirties bausmė už ereziją. Karalienės Elzbietos laikais veikė "Aukštosios Komisijos teismas", kuris turėjo teisę ieškoti erezijos ir prievarta įvykdyti religinį vienodumą. Karalienei Elzbietai katalikybė reiškė svetimųjų įtaką, nelojalumą ir išdavystę.2
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
SIELA                                                              
Nors tu ne mylimos ranka,                               
Ne medis toly svetimam palikęs girią, —             
O visada, kai mojas nerimo sparnai nusvirę —
Tu suplazdi many, tarytumei išgąsdinta slanka...
                                                                     
Sudegins kūną Viešpaties diena!                   
Ar gali kas įveikti mano kurtizanę? —   
Į liūną grimsta ąžuolai pasenę,                 
O tu, kaip grįžtantis pavasaris, esi jauna! ...
                                                              
Ak, jeigu mudu esam du,                            
Kur dingsi tu, kai mes turėsim atsiskirti? —
Žmogus per žemės džiaugsmą eina tik į mirtį, —
Jei tu gyvensi, tai kieno vardu? ...                
                                                                      
Gal tu esi tiktai goda,                                 
Tik juodo labirinto perdeganti žvakė? —                                                                 
Pagauta viesulo, nukris į ašarų marias plaštakė,                                                     
Lyg negyvenus, lyg neskraidžius niekada ...                                                             
                                                                                                                      
Skaityti daugiau...
 
VITAS MANELIS PDF Spausdinti El. paštas
Pernai vasarą, 1965 rugpiūčio 2, staiga širdies priepuoliu mirė Vitas Manelis, buvęs Žemės Ūkio Akademijos prorektorius, profesorius, agronomijos daktaras. Jis gimė 1910 vasario 17 Šimonių miestelyje, Panevėžio aps. Vėliau tėvai persikėlė gyventi į savo ūkį Miškinėlių kaime, tame pat valsčiuje. Jis buvo vyriausias gausioje šeimoje iš 10 užaugusių vaikų. Būdamas didelių gabumų, 1926 m. baigė Rokiškio valstybinę gimnaziją pirmuoju mokiniu sulaukęs vos 16 metų amžiaus. Kadangi tėvų ūkis buvo smulkus, vos 10 hektarų vidutinės kokybės žemės, Vitui baigus gimnaziją susidarė sunkumų siekti aukštojo mokslo. Jo noras įstoti į Žemės Ūkio Akademiją turėjo būti atidėtas, nes tais metais (1926) buvo vyriausybės padarytas (vėliau pakeistas) nutarimas perkelti bendrųjų dalykų, kaip fizikos, chemijos, botanikos ir kt. dėstymą iš Žemės Ūkio Akademijos Dotnuvoje į Kauno universiteto matematikos-gamtos fakultetą. Tačiau studijoms Kaune reikėjo stipresnės materialinės paramos iš tėvų namų, negu studijuojant Žemės Ūkio Akademijoje. O tos paramos tėvai mažai tegalėjo duoti. Todėl tuos metus jis liko namuose, sustiprintai mokydamasis anglų kalbos. Kai 1927 m. Žemės Ūkio Akademijos programa buvo vėl konsoliduota Dotnuvoje, Vitas tuojau pat įstojo studentu į agronomijos skyrių.
Skaityti daugiau...
 
DAINAVOS ANSAMBLIO DVIDEŠIMTMETIS PDF Spausdinti El. paštas
Atgaivintasis "Nemunas žydi

Dainavos" ansamblio pradinė kilmė yra kiek komplikuota. To vardo ansamblis įsikūrė 1946 m. didžiuliame lietuvių tremtinių centre — Hanau stovykloje (netoli Frankfurto). Broniaus Jonušo vadovybėje šis "Dainavos" ansamblis plačiai išgarsėjo. Maždaug tokiu pat laiku Wiesbadene, kurortiniame mieste netoli Frankfurto, susiorganizavo kitas — "Tautinis ansamblis", kurį glaudžiai bendradarbiaudami vedė dirigentas Stepas Sodeika ir režisierius Gasparas Velička. Šis ansamblis greit buvo perkeltas į Seligenstadtą, barakų stovyklą prie to paties vardo bavarų kaimelio. Ir šis ansamblis buvo plačiai žinomas. "Dainava" Br. Jonušo laikais ruošė daugiausia mišraus pobūdžio koncertus: "Tautinis ansamblis" daugiau linko prie muzikinių vaidinimų; abu ansambliai išugdė gerus chorus. 1949 m. prasidėjus emigracijai, "Tautinis ansamblis" buvo perkeltas į Hanau. Br. Jonušui pasiruošus emigruoti, abu sambūriai susiliejo į vieną, "Dainavos" vardu, su Stp. Sodeika ir G. Velička kaip vadovais.

Netrukus naujoji jungtinė "Dainava" su tais pačiais vadovais ir su beveik pilnu choristų sąstatu atsidūrė Čikagoje. Ir čia buvo tęsiama buv. "Tautiniam ansambliui" artima veikla, dalijant ją tarp koncertinių pasirodymų ir muzikinių vaidinimų. Šių paskutiniųjų tarpe ypač išgarsėjo G. Veličkos "Nemunas žydi", daug kartų vaidintas Čikagoje ir kitose kolonijose. Vienas iš pagrindinių "Dainavos" dėsnių, įrašytų net į įstatus, buvo palaikyti lietuvišką muziką. Išimtys buvo daromos tik bažnytinių koncertų srityje. Dirigentas Stp. Sodeika pragyvenimą pelnė kaip Šv. Kryžiaus parapijos vargonininkas, žinomo mecenato prel. A. Linkaus globojamas. "Dainavos" ansamblis pagiedodavo iškilmingose pamaldose, o kartais surengdavo religinės muzikos koncertą.

Žymesni pastatymai buvo: oratorijos Rossinio "Stabat Mater", L. v. Beethoveno "Kristus Alyvų Kalne", C. B. Adamso "Betliejaus žvaigždė", Merdecente "Septyni Kristaus žodžiai", Br. Markaičio, S.J. "Kančios naktis" ir nemažai smulkesnių religinių giesmių. Iš stambesnių lietuviukų kantatų, Stp. Sodeikos pastatytų, paminėtina Č. Sasnausko "Broliai" ir J. Žilevičiaus "Vytauto Didžiojo kantata". Muzikinių vaidinimų buvo keletas; jų autoriai, be G. Veličkos, buvo J. Ignatonis, A. Merkelis, A. Mackus (St. Šimkaus "Išeiviai"); buvo pastatyta taip pat M. Petrausko - P. Sarpaliau operetė "Šienapiūtė".

Tarp 1951 ir 1966 m. "Dainavos" ansamblis pasirodė per 50 kartų reguliariuose koncertuose ir per 40 kartų nemokamai dalyvavo įvairiuose minėjimuose. Buvo nemažai išvykų į kitas JAV lietuvių kolonijas ir Kanadą.
Skaityti daugiau...
 
PLUOŠTAS ATSIMINIMŲ APIE S. NĖRĮ PDF Spausdinti El. paštas
7.
Kaip ir tikėjaus, beversdama "Dovydo Sūnų", Saliute dar arčiau priartėjo prie Kristaus. Ji pati man vienąsyk prisipažino.

Jau kurį laiką buvo man ant pat liežuvio galo paklaust ją, kaip ji pasišalino nuo Kristaus bei Bažnyčios ir prarado tikėjimą. Katalikuose gan bendra buvo nuomonė, Nėrį buvus įsimylėjus kurį ten mūsų jaunųjų bolševikų, su kuriais bendravo Kaune, studijavo Vienoj, dalyvavo iškylose Vakarų Europoj. Iš keturių laimingiausiųjų Salomėjos širdelės kandidatų — Korsako, Borutos, Venclovos ir Railos - žmonės daugiausia balsų tos širdelės atžvilgiu atiduodavo Venclovai. Jis, padedant ir kitiem, palengva, su meilės pagalba, išpešęs Salę iš katalikų tarpo ir įtraukęs į bolševikų kaimenę. Vieną dieną, atsargiai priėjęs prie to dalyko, ir paklausiau Saliute, kiek tiesos tose paskalose. Mano viešnia kategoriškai ir labai karštai tas paskalas paneigė: anų asmenų ji nemylėjus, ir ne kurio bolševiko meilė įžiebus joj komunizmo ugnį ir padarius ją bolševike, o visai kiti dalykai. O kas tokie tie dalykai, poetė man nuoširdžiai pasipasakojo:

Nuo mažens ji buvusi religinga. Su nuostaba ir pasigėrėjimu Mišiose klausiusis kunigus dažnai minint jos vardą: Salutis, Saluti, Salute. Tai atrodę jai paties Dievo balsas, ją šaukiąs pasidaryt šventąja. Ir ji rimtai bandžiusi. Mokyklose ankstį įstojusi į Ateitininkų organizaciją. Bet ir ateitininkuose, ir platesnėse katalikų masėse greit pastebėjusi, koks didis skirtumas yra tarp religijos skelbiamųjų idealų ir nuodėmingo vad. tikinčiųjų gyvenimo. Ypač rūpesčio ir širdgėlos jai teikusi vargdienių padėtis, lyginant ją su turčių, net ir vien vidutiniškai pasiturinčiųjų padėtim. Tiesiog skaudu būdavę prisiminti Kristaus įsakymą mylėti savo artimą, kaip save. Beveik niekas rimtai neimąs to antrojo svarbiausiojo Kristaus įsakymo. Juo ilgiau ji mokiusis mokyklose ir daugiau skaičiusi, juo aiškiau regėjusi, kad pasauly esama skurdo ištisas okeanas, o gerbūvio vien tik kai kur išmėtyti ežerėliai. Ir tai — po 2000 metų krikščionijos "veikimo"! Tiesa, komunizmui ir, apskritai, socializmui imant kaskart rimčiau spausti, per paskutiniuosius šimtą metų proletariato padėtis kai kuriuose kraštuose žymiai pagerinta. Bet tai — vien lopai ant nusidėvėjusio drabužio (čia aš nuo savęs priduriu, pamėgdžiodamas Baranauską: Lopai ant lopų, o ant tų lopų lopai ir maži lopeliai). Tai — vien paliatyvai kai kuriems gilios ligos išoriniams pasireiškimams palengvinti. O juk reikia ligą iš pat gelmių su visom šaknim pašalinti — tuomet organizmas, atsigavęs ir sustiprėjęs, galės išskleist visas savo galias. To kaip tik siekia komunizmas Rusijoj: sugriovęs iš pagrindų senąją supuvusią tvarką, kuria, pagal seniai ir giliai apgalvotą mokslinį planą, plačiausiu valstybiniu mastu, naują gyvenimą, kuriame visiem darbo žmonėm bus tikrai gera gyventi . . .
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
MAIRONIS
Per jį prabilo milžinų dvasia, prabočių vėlės,
Pravirko kanklės vėl žilų vaidilų.
Senovės karaliūnus iš piliakalnių aukštų prikėlęs,
Jis tartum pranašas nuo Nemuno krantų pakilo.

Jo dainose ošė tamsios, plačios girios,
Tyvuliavo ežerai, tekėjo skaidrios upės.
Vėl sužvango plienas ir kardai senovės
didžiavyrių. . .
Ir miškuos šventuos vėl meldės vaidilutės.

Savyje jis nešė nuostabius pasaulius,
Jo poezijoj glūdėjo kerintys vaizdai:
Ir senovės pilys, ir didvyrių kaulai,
Ir verkę, apgriuvę milžinų kapai.
Skaityti daugiau...
 
PASIKALBĖJIMAI SU RAŠYTOJAIS PDF Spausdinti El. paštas
Madeleine Chapsal 1960 m. Paryžiuje išleido Les écrivains en personne, kur surinkti jos pasikalbėjimai su Sartre'u, Mauriac'u, Moravia, Sagan, Simone de Beauvoir, Celine ir kitais žymiais rašytojais. Antra panašios rūšies jos knyga pasirodė 1963 m. irgi Paryžiuje, vardu Quinze écrivains. žemiau duodami pasikalbėjimai yra kaip tik iš šios knygos išversti, praleidžiant mažiau reikšmingas vietas, kurios šičia atžymimos daugtaškiais. Iš penkiolikos rašytojų čia atrinkti septyni, būtent: Borges, Bretón, Duras, Prėvert, Simon, Paulhan ir Miller. Šių autorių pasisakymai apie kūrybos vryksmą bei savo darbus gali būti labai naudingi tiems, kurie domisi ir nori geriau suprasti svetimų kraštų literatūrą. Gustave Flaubert viename savo laiške Louise Colet yra išsireiškęs: "Aš esu žmogus — plunksna. Aš jaučiu per ją, iš jos, dėl jos ir dar labiau su ia". šis jo prisipažinimas daugiau ar mažiau atskleidžia kūrėjo nusiteikimą santyky su rašymu. Tai bus matyti ir iš žemiau duodamų septynių rašytojų atsakymų į M. Chapsal pateiktus klausimus.

Borges
Jorge Luis Borges yra žymiausias Argentinos ir gal visos P. Amerikos rašytojas, poetas ir novelistas, nepaprastos erudicijos asmenybė. Prancūzų, vokiečių, ispanų ir anglų literatūrų žinovas; A. Gide, F. Kafkos, Faulknerio, Whitmano, Melville, V. Woolf vertėjas. Drauge jis yra filosofas, filologas, archeologas. Gerai pažįsta Paryžių, Madridą, Ženevą, Buenos Aires ir New Yorką. Jo stilius lakoniškas. Jis yra gal būt paskutinis vokiško ekspresionizmo reiškėjas ispaniškame pasaulyje. Vienas jo novelių rinkinys — Ficciones — 1962 m. išverstas angliškai. Keli tomai jo raštų išversti prancūziškai. Visi jo veikalai išleisti vokiškai. Savo pasikalbėjimą su juo M. Chapsal užrašė 1963 m.
Skaityti daugiau...
 
BELAUKIANT RELIGINIO KONGRESO PDF Spausdinti El. paštas
Šiluvos Marijos koplyčios Vašingtono National Shrine of Immaculate Conception šventinimo proga rugsėjo 3-5 šaukiamas ir religinis kongresas. Šio kongreso rengimui New Yorke sudarytas komitetas (pirm. prel. J. Balkūnas, sekr. kun. V. Dabušis ir kun. S. Raila). Planuojama programa, sudarytas atitinkamų komisijų tinklas, pradėtas leisti informacinis biuletenis (mus pasiekė tik nr. 2).

Kongreso tikram pasisekimui laikome svarbiais tris dalykus, kuriuos iš anksto ir norime iškelti.

1.    Svarbu kongresan ir jo programon sutelkti ne tik katalikiškųjų organizacijų narius, bet ir aplamai visus tikinčiuosius lietuvius katalikus. Savo pernai metų kalėdiniame laiške vyskupai V.Brizgys ir P. Brazys įsakmiai pabrėžė mintį, kuri buvo pernai kelta ir mūsų žurnale, kad "ne priklausymas kuriai organizacijai padaro mus tikrais katalikais, bet tik krikšto malonė". Laukiame, kad šaukiamasis kongresas ir taptų šios minties gyvu įsikūnijimu, išskleidžiančiu katalikiškosios vienybės prasmę.
Skaityti daugiau...
 
L. DAMBRIUNAS PDF Spausdinti El. paštas
Šių metų kalendorius kreipia mūsų dėmesį į vieną iškilią lietuviškojo gyvenimo asmenybę: 60 metų sukako kalbininkui lituanistui Leonardui Dambriūnui.  Sukaktuvininkas gimė 1906 m. vasario 5 d. Žižmių k., Pagirių vis., Ukmergės aps. Mokėsi Ramygalos progimnazijoje ir Ukmergės gimnazijoj, o 1927-1935 m. Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete. Mokslus baigęs mokytojavo Kaune. Laikinosios vyriausybės paskirtas, nuo 1941 m. vasaros iki 1944 m. vasaros dėstė Kauno universiteto filosofijos fakultete vyr. asistento teisėmis prie lietuvių kalbos katedros. Vokietijoje mokytojavo Mūncheno lietuvių gimnazijoje. Dabar nuo 1951 m, po retos ir įdomios pradinio emigranto gyvenimo JAV patirties, dirba Amerikos Balso lietuviškajame skyriuje, pirma New Yorke, o paskui Vašingtone.

Dambriūno. darbo barai trejopi: moksliniai, žurnalistiniai, pedagoginiai: ir siaurąja, ir plačiąja prasme.
Skaityti daugiau...
 
DĖL VEIKSNIŲ KONFERENCIJOS CLEVELANDE PAREIŠKIMO PDF Spausdinti El. paštas
JAV gyvenime yra normalus ir savaime suprantamas dalykas, kad kiekviena aukšto pareigūno, pvz prezidento, kalba ar raštas susilaukia spaudos bei politinių veikėjų vienokių ar kitokių komentarų. Būtų normalu, kad ir mūsų veiksnių pareiškimai ar deklaracijos būtų komentuojami. Tačiau, išskyrus nežymias išimtis, pas mus tokių komentarų vengiama. Nevisai aišku, ar taip elgiamasi iš didelės pagarbos veiksnių žodžiui, ar iš mažo domėjimosi tokiais pareiškimais. Vis dėlto develando konferencijos pareiškimas nusipelno komentaro dar ir dėl to, kad jis paskelbtas ne vieno, o visų veiksnių vardu. Tad tebūna bent čia jis bent kiek paanalizuojamas.

Pareiškime iš esmės yra trys pagrindiniai punktai:

1.    "Savo dvasiniam, kultūriniam bei tautiniam tapatumui su savo tauta išlaikyti laisvieji lietuviai privalo kuo glaudžiau bendrauti su tauta";

2.    "Laisvųjų lietuvių bendravimas su vadinamos 'LTSR' pareigūnais, įstaigomis ar organizacijomis būtų tolygus Lietuvos Respublikos tęstinumo ir Lietuvos įjungimo j Sovietų Sąjungą nepripažinimo atsisakymui";

3.    "Tautinė drausmė reikalauja, kad ... laisvieji lietuviai santykiuose su okupuotos Lietuvos gyventojais ribotųsi bendravimu tik privačioj asmeninėj plotmėj".
Skaityti daugiau...
 
FILOSOFAS LONERGANAS PDF Spausdinti El. paštas
Filosofija, kuri duotų svarų įnašą, yra retas dalykas. Tačiau tokio įnašo laukia visos dabarties mąstymo srovės. Šiuo metu fenomenologijos veikla ribojasi Hus-serlio, Schelerio, Hartmanno, Pfànderio ir Merleau-Ponty kūrybos Indėlių persvarstymu. Egzistencializmas, davęs pagrindinius žmogaus filosofijos metmenis, pamažėl pradeda išsisemti. Loginis pozityvizmas, užsiangažavęs mokslo logikos tarnybai ir, pagal Ayerį, pavertęs filosofą mokslininku, užsidarė kalbos analizėje. Tuo tarpu tomizmas merdi programinės gairės "ve-tera novis augere et perficere" akivaizdoje.

B. Lonergano filosofija, susilaukusi greito pripažinimo ir pozityvaus įvertinimo, glaudžiausiai susieta su tomistine mintimi. Išėjęs tomistinę mokyklą, Lonerganas savo pagrindinę "įžvalgą" atidengė Tomo Akviniečio sistemoje. Žinoma, Lonerganui kuo mažiausiai rūpėjo pakartoti ir nušviesti tai, kas jau šv. Tomo buvo pasakyta, bet greičiau pačiam atlikti tai, ką Tomas Akvinietis savo laikui atliko. Nors Lonergano mintis yra be pretenzijos į savarankišką ir naują filosofiją, tačiau joje atsispindi nauja pastanga senąsias problemas metodiškai nušviesti ir suaktualinti. Šiuo atžvilgiu Lonerganas yra pats pajėgiausias dabarties neotomizmo atstovas.
Skaityti daugiau...
 
KARDINOLŲ IR PATRIARCHŲ PIRMENYBĖS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Vatikano II susirinkimo dialoginis tiesumas iškėlė ir tokių nesusipratimų, kurie anksčiau buvo lyg prislopinti, bet drauge parodė, kad, tik atvirai nesusipratimus keliant, galima pasiekti susipratimo. Vienas iš tokių atvejų yra pačioje katalikų Bažnyčioje slypėjusi tam tikra nepasitikėjimo nuotaika tarp Vakarų ir Rytų apeigų hierarchijos. Būdingai ji iškilo klausimu: kas aukščiau — kardinolai ar patriarchai? Žemiau dedama apžvalga ir nušviečia šį klausimą. Red.

Kardinolų ir patriarchų pirmenybės klausimas iškilo, pop. Povilui VI pereitų metų pradžioje nominuojant 27 naujus kardinolus, tarp jų tris Rytų Bažnyčios patriarchus. Konflikto priežastis buvo melkitų apeigų Antiochijos patriarchas Matfimos IV Saigh. Dar rop. Jonas XXIII buvo norėjęs jį skirti kardinolu, bet šis atsisakė. Tjdėl Jonas XXIII, priimdamas melkitų vyskupus audiencijon 1961, nusiskundė: "Aš norėjau suteikti kardinolatą jūsų patriarchui. Ir, pamanykite, jis atsisakė priimti". Savo atsisakymą Maksimas IV pakartojo ir Povilo VI naujų kardinolų nominacijos atveju. Asmeniškai nuoširdžiau išsikalbėjus, pasirodė, kad svarbiausias atsisakymo motyvas buvo tas, jog Maksimas IV patriarchatą laikė aukštesniu dalyku už kardinolatą.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Vasario 16 šiemet minėta su ta viltinga rvžtimi, su kuria pernai buvo sugyvinta laisves kova, sulaukiant JAV Atstovų Rūmuose Lietuvos reikalu rezoliucijos ir įvykdant gegužes 15 žygį Vašingtonan, o ypač visiems išsijudinant lapkričio 13 manifestacijai New Yorke. Teigiamai veikė pasiekta santara Vlike ir tarp visų kitų veiksnių. Ypač viltingai visus gaivino pernai iškilimas jaunosios kartos veikėjų, kurie paliudijo, jog pozityvus kelias yra ne bergždžias laukimas ar tik masochistinis savęs plakimas "supuvimu", o ėmimasis konkrečių uždavinių. Paskelbus Jaunimo Metus, buvo mesta mintis ir Vasario 16 minėjimuose sulaukti jaunosios kartos žmonių. Daugumoj vietovių tai ir buvo padaryta: kai anksčiau jaunesnieji buvo naudojami tik aukų rinkimo talkai, šiemet jie buvo pakviesti ir pagrindiniais kalbėtojais. Čikagoj pagrindiniu kalbėtoju buvo dr. A. Sužiedėlis (atskirame neolituanų minėjime dar kalbėjo R. Kezys), Toronte — V. Adamkavičius, Montrealyje — A. Mažeika, Bostone — dr. A. Budreckis, Clevelande — I. Stasaitė-Bublienė, Detroite — dr. T. Remeikis, Filadelfijoj — A. Sniečkus, Cicero — V. Kleiza, Rockforde — V. Mieželis, Daytone — A. Druktenis etc. Aplamai neteko dėl to nusivilti. Priešingai, teko tik pasidžiaugti. Tačiau reikia pridurti, kad labai nelemtai Vasario 16 minėjimus tebenuobodina iš "senovės" užsilikusi rutina kasmet tuos minėjimus vvkdyti tuo pačiu šablonu. Labai būtu pravartu nuo šios rutinos išsilaisvinti.
Skaityti daugiau...
 
ŠERKŠNO SIDABRAS PDF Spausdinti El. paštas

Mykolas Vaitkus: ŠERKŠNO SIDABRAS. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1965. 86 p. Kaina $1.50.

Stasiui Santvarui neseniai šiame žurnale plačiai aprašius Mykolo Vaitkaus kūrybą, recenzijoje galime apsieiti be bendresnių įvedinėjimų, žengiant tiesiai prie dabartinės knygos. Vis dėlto tektų pridurti, kad mūsų poetas, beletristas, dramaturgas, šaunus ir gausus memuarų pasakotojas bei vertėjas po anos Santvaro studijos susilaukė dar vieno priedo: jo romanas "Tvanas" pernai išleistas anglų kalba.

Dažnai tenka girdėti, kad lyrika esanti jaunystės dovana. Panašią nuomonę reiškė ir žymus amerikiečių poetas Robertas Frostas, tada prašokęs jau aštuoniasdešimt metų ir vis dar gerai rašęs. Šioji taisyklė netinka ir Mykolui Vaitkui. Poezijos dirvoje plušėdamas Jau šešiasdešimt metų, jisai išlaikė žvalią, ilgesingą ir jautrią sielą. Tai nesunku pastebėti ir dabartiniame rinkinyje. Nesuvedžioti skaitytojo reikia priminti, kad šioji lyrika rašyta 1953-54 metų ruože. Bet ir tai gražus amželis kiekvieno poeto kalendoriuje. Kaip liudija pastarieji jo atsiminimų tomai, Mykolas Vaitkus ligšiol neprarado savo gaivios dvasios, pastabumo ir sakinio grakštumo.
Skaityti daugiau...
 
MIKALOJUS DAUKŠA PDF Spausdinti El. paštas
Perskaičius Jurgio Lebedžio monografiją

(Jurgis Lebedys: MIKALOJUS DAUKŠA. Monografija. Valstybinė Grožinės Literatūros Leidykla, Vilnius 1963. 424 psl. Tarp teksto puslapių įklijuota 15 iliustracijų. Kaina 1 rb.).

Apie Mikalojų Daukšą ir jo įnašą į mūsų tautos kultūros lobyną žinome daug ir mažai. Daug rašyta, ypač nuo pereito amžiaus vidurio apie jo kalbinį-literatūrinį palikimą (apie M. Daukšą rašiusiųjų bibliografija Vac. Biržiškos "Aleksandryne" užima daugiau kaip 5 puslapius), bet maža tesigilinta į jo asmenį, išsilavinimą, veiklą, reikšmę. Galimai visus mūsų rašytoją liečiančius klausimus panagrinėti ir, kiek galima, pilnesnį M. Daukšos gyvenimo ir atlikto darbo vaizdą duoti ryžosi Vilniaus universiteto docentas, dabar jau filologijos mokslų daktaras, Jurgis Lebedys. Dideliu stropumu ir kantrybe surinkęs visas, iki smulkiausių, apie M. Daukšą žinias, jas įstatęs į visuomeninės rašytojo aplinkos rėmus, sudarė gan išsamią monografiją, vertai susilaukusią didelio mūsų literatūros ir kultūros istorikų dėmesio. Tai buvo drauge vieno iš pirmųjų mūsų literatūrinės kalbos kūrėjų atminimui sukaktuvinė dovana, sueinant 350 metų nuo jo mirties (1613-1963). Autorius stengiasi atvaizduoti aprašomąjį asmenį tokį, koks jis buvo, jo perdaug nesprausdamas į komunistinio dogmatizmo nustatytas formas ir nedažydamas jo veiklos ir asmenybės bruožų vien tik raudonos spalvos atspindžiais. Jei knygoje ne vienoje vietoje ir bandoma kalbėti apie "pažangumą" ar "reakcingumą", apie "klasių kovas", jei jaučiama kone perdėta baimė, kad aprašomoji katalikų Bažnyčios, jos dvasininkų ar jėzuitų veikla bei įtaka neatrodytų perdaug pozityvi, jei šen ir ten įkišamos Engelso ir Markso veikalų citatos, kiekvienas supranta, kad totalitarinėje sistemoje tai yra būtina duoklė "pergalingai ai" partijai, kuri kitaip nebūtų leidusi veikalui išeiti į viešumą.
Skaityti daugiau...
 
MOKSLEIVIŲ METRAŠTIS PDF Spausdinti El. paštas
DAIGELIAI, moksleivių metraštis 1964-65 ir Čikagos Aukšt. Lituanistikos Mokyklos 15 m. veiklos apžvalga. Mokyklos tėvų komiteto leidinys. Redagavo mokinių kolektyvas.  Metraščio globėjas — Juozas Masilionis. Metraščio adresas: 5620 So. Claremont Ave., Chicago, 111., 60636.

Tęsdama metraščio leidimo tradiciją, Čikagos aukštesnioji lituanistikos mokykla (tolesnė santrumpa — ČALM) 1965 m. pabaigoje išleido 248 p. knygą "Daigelius". Iki šiol tos pačios mokyklos yra išleista "Gintaras" (1960), "Sakalų keliai" (1961), "Tėvynės pašvaistė" (1962), "Jaunystės žiedai" (1963), "Mūsų metai" (1964).
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Kučas: KUNIGAS ANTANAS STANIUKYNAS (100 metų sukakčiai nuo jo gimimo paminėti). Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinys nr. 8. Roma, 1965. 208 psl., kaina 4 dol.

Domas Velička: LIETUVIŲ KALBOS PRATIMAI MOKYKLAI IR NAMAMS. I sąsiuvinis. Išleido Pedagoginis Lituanistikos Institutas Čikagoj 1966. 59 mimeografiniai psl., kaina 2 dol.

LIETUVIAI PRANCIŠKONAI — LITHUANIAN FRANCISCAN FATHERS. 16 iliustruotų puslapių leidinys, kviečiąs jaunimą stoti j Pranciškonų Šv. Kazimiero kustodiją.
Skaityti daugiau...
 
NUMERIO BENDRADARBIAI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas B. Laučka (g. 1910) teisės mokslus baigė Lietuvoj, JAV Georgetown univ. įsigijo politinių mokslų magistro laipsnį. Yra veikęs ir pirmininkavęs daugely organizacijų (ateitininkuose, vyčiuose, Katalikų Studentų ir Profesionalų S-goj, Alte, F.alfe ir kt) ir redagavęs "Darbininką", "Ameriką" ir "Studentų žodį", dabar — JAV valdžios tarnautojas.

Česlovas Valdemaras Obcarskas (g. 1929) gimnaziją lankė Vokietijoj (Spackenberge) ir baigė Anglijoj. Kurį laiką Anglijoj studijavo anglų k. ir literatūrą. 1965 persikėlė Kanadon. Periodikoj spausdina eilėraščius nuo 1950 m.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai