| |
|
|
1951 m. 10 gruodis
A. Liaugminas — tikrosios būties beieškant ................................................... 433
Kazys Pakštas — Lietuvių tautos ir valstybes sienos ................................... 436
B. Auginas— Miniatūros apie pavasarį: žibutė, Pakalnutė,
Vidudienis, Rytas, Tyla, žaliasis nokturnas (eil.) ............................................ 445
Č. Grincevičius — Devynbalsė paukštė ....................................................... 446
Vysk. P. Būčys — Atsiminimų ištraukos ......................................................... 448
C. Obcarskas - Rudens žecė (ei!.) ................................................................... 451
Henrikas Nagys — Georg Traki .................................................................... 452
Georg Traki — Nuskaidrintas ruduo, Mano širdis vakarėjant, žlugimas,
Kasparo Hauserio daina, Grodeek (eil.), vertė H. Nagys .............................. 454
Vaclovas Biržiška — Vysk. M. Valančiaus biografijos bruožai (pabaiga) .. 455
KŪRYBOS PASAULYJE
LITERATŪRA
A. R. — Nobelio laureatas Paer Lagerkvist ................................................... 461
A. V. — Prano Vaičaičio sukaktis ................................................................... 463
A. V. — Viktoras Kamantauskas .................................................................. 465
KNYGOS IR ŽURNALAI
Aug. Raginis — Jurgis Jankus: Pirmasis rūpestis ........................................ 466
M. G. — Vinco Joniko eilėraščiai ................................................................. 467
P. Jurkus — Jonas Gailius: Susitikimas ....................................................... 467
P. Jurkus — Šatrijos Raganos "Sename dvare" ......................................... 467
A. Baltinis — Dr. Pr. Gaidamavičiaus "Išblokštasis žmogus" .................... 468
Atsiųsta paminėti leidiniai ................................................................................ 469
MENAS
Jurgis Blekaitis — Scenos poetą minint ....................................................... 470
MOKSLAS
A. Mažiulis — Dr. Jonas Basanavičius ......................................................... 472
Ben. Babrauskas — Lituanistikos institutas ................................................ 476
VISUOMENINIS GYVENIMAS
A. Z. — Pranciškonų spaudos centro vajus ................................................... 478
1951 METŲ AIDŲ TURINYS ......................................................................... 479
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TIKROSIOS BŪTIES BEIEŠKANT |
 |
 |
 |
|
Parašė A. LIAUGMINAS
|
Mūsų aplinkos daiktai yra laikini ir nepastovūs: jie atsiranda ir pranyksta. Kiekvienas daiktas, ar jis būtų žmogus ar gamtos kūrinys, atsirado, susiformavo laike ir erdvėj ir vieną gražią dieną pabaigs savo egzistenciją. Nekalbant jau apie gėles, augalus ir kitokius gyvius,net gelžbetoniniai pastatai, net nerūdyjančio metalo paminklai, uolos ir kalnai, ir tie pamažu keičia savo išvaizdą, praranda vienas formas, įgyja kitas, atsiranda nykimo ženklai. Jei žmogaus amžius būtų bent kelis šimtus tūkstančių kartų ilgesnis, mes matytume savo akimis, kaip keičia išvaizdą net negyvoji gamta: vieni kūnai nyksta, kiti jų vieton formuojasi. Tad kas gi pagaliau yra pati realybė? Kur ji? Matome, kad mes gyvename grynų apraiškų pasauly. Visa mūsų matomybė tėra nuolatinis tapsmas ir nyksmas, ant kurio, kaip nepastovaus pagrindo, negalime statyti savo ir visuomenės gyvenimo pamatų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ TAUTOS IR VALSTYBĖS SIENOS |
|
|
|
|
Parašė KAZYS PAKŠTAS
|
1939 m. prasidėjęs totalitarų karas prieš demokratijas toli gražu dar nebaigtas. Vietoj Vokietijos vadovaujančią rolę totalitarų šeimoje labai vikriai užėmė daug kartų didesnė ir bent kiek galingesnė nacionalistinė Sovietų Rusija, apsukriai pasinaudodama negudrių demokratų visokeriopa pagalba. Šaltasis karas vyksta daugiausia arktines ir sibiriškos žiemos didžiuose plotuose, kame kasmet šalčiu, sunkiausiu darbu ir badu rusai nugalabina daug tūkstančių Vidurinės Europos kultūringų ir laisvų žmonių; patys rusai nuostolių mažiau patiria. Kol kas rusams labai sekasi Europos kultūrą naikinti. Bet karo pabaigoje, nors ne taip greit, pergalė gali pasvirti demokratijos naudai, jeigu galutinon kovon bus mestos Amerikos ir Vakarų Europos visos jėgos. Tuomet ūmai pasidarys aktualūs sienų klausimai visose atgimstančiose Vidurinės Europos valstybėse. Kils ir Lietuvos sienų klausimas. Prie jo reikia iš anksto ruoštis. Šis trumpas raštas ir nori būti mažu įnašu į tų pasiruošimų eilę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė BALYS AUGINAS
|
ŽIBUTĖ 
Ji rymo čia, paklydus pamiškės pašlaitėj,
Tarp samanų baugščiom akim vis dairosi namų.
Lyg išvyta pamotės pasakų našlaitė,
Ji dreba nuo gūdaus pelėdos juoko ir verksmų.
Nedrąsiai kelia mėlynas akis į dangų —
Ir perlo ašaroj sutvyska meilės spindulys
Ir ją svajonių princas — jaunas mėnuo randa
Ir siūlo jai žvaigždžių pilnas dausų pilis — — — |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Č. GRINCEVIČIUS
|
Tai buvo taip seniai, kad nežinome, kaip tą laiką nusakyti, nes atsitiko anksčiau, negu atsirado mūsų amžiai, metai ir dienos. Tai buvo tada, kai pasaulis dar nebuvo baigtas tverti.
Danguje vyko dideli planavimai. Patys išmintingiausieji angelai buvo sukviesti į sumanymų bei įvykdymo komitetą ir stropiai dirbo. Tie, kurie ir tenai buvo vadinami astronomais, matematikais didžiuliuose sidabro lakštuose auksiniais skriestuvais braižė kelius, kuriais turėjo netrukus riedėti iš dangaus krosnies išleidžiamoji saulė. Reikėjo taip apskaičiuoti, kad jos keliai per amžių amžius nesusidurtų su kitais dangaus ugniniais kūnais, kurie iš labai toli paprastai žvaigždėmis vadinami. Dar kita angelų išminčių grupė braižė kelius keletui mažesnių kūnų, kurie turėsią būti saulės kaimynystėje ir naudotis jos šilta apsauga nuo begalinių erdvių speigų.
Kai visa tai buvo padaryta, dangaus Valdovas, susipažinęs su planais, davė savo sutikimą, tardamas: "Fiat!". |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė VYSK. P. BUČYS
|
|
1. Pirmieji metai Seinų seminarijoje
Klierikai, prieš prasidedant mokslui, turėjo atlikti trijų dienų rekolekcijas. Apie jas jau buvau girdėjęs, kad tai baisus dalykas. Bet pasirodė ne taip labai! Tiesa, reikėjo tylėti ištisą laiką, nuolat būti koplyčioje. Apmąstymus vedė kun. Juozas Antanavičius, žinoma, lenkiškai. Pats svarbiausias dalykas—reikėjo atlikti išpažintį iš viso gyvenimo. Tai buvo pats baisiausias uždavinys. Kai prisiminiau viską ir pasiruošiau atlikti, tai įsitikinau, kad mane turės išvaryti susyk. Baigdamas tą išpažint, pasakiau nuodėmklausiui kun. Navickui: "Matau, jog į kunigus netinku, ir gailiuosi išleidęs tėvą, nes dabar sunku bus išvažiuoti". Nuodėmklausis pasakė, kad nereikia taip skubintis, kad reikia pabandyti. Bloguosius įpročius, žinoma, reikia pašalinti ir rūpinties, sutvarkius būdą, sąžiningai mokytis ir įsigyti kunigui reikalingų gerų įpročių. Taip ir likau. Po rekolekcijų leista mums, pirmamečiams, iš vakaro apsirengti su sutanomis ir ryto metu per mišias su visais klierikais priimti komuniją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė O. OBCARSKAS
|
Į rudens pilkąsias lygumas įsižiūrėjęs,
begalinį liūdesį sieloje pajuntu.
Taip krūtinę slegia nykuma bekraštė,
sėdama manyje sielvarto jausmus.
Neaprėpiamuose toliuos medžiai skundžiasi palinkę,
nukankinti skausmo, vėjų ir audros.
Nykūs vieškeliai, tartum pageltę rankos,
jų lapus man neša ant širdies tuščios.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė HENRIKAS NAGYS
|
Tamsioj žemėj ilsisi šventasai svetimšalis.
Nuo jo švelnios burnos pasiėmė Dievas jo skundą.
Kai jis pačiam žydėjime žemėn sukniubo.
Mėlyna gėlė —
Jo giesme — tebegyva tamsiuos skausmų namuos
Georg Traki, Novaliui
Jo žodžiai, skirti anksčiau už jį mirusiam, tinka ir jo likimui, ir jo giesmei. Ir jis buvo — ir tebėra — šiam pasauly svetimšalis: "Niekas jo nemylėjo. Jo galvą sudegino melas ir aistra temstančiuos kambariuos. Moters rūbo mėlynas šlamesys jį sustingdė į akmenio stulpą, ir durų angoj stovėjo tamsus motinos siluetas . Virš jo galvos pasikėlė pikto ženklai. O, jūs naktys ir žvaigždės." (Traum und Umnachtung). Jo vardas ir jo eilės nedaugeliui pažįstami, bet tie, kurie pasiryžo įžengti į jo tamsų pasaulį, žino, kokia neapsakoma gelmė ir galia jame glūdi. Jis stovi visai vienas ir su niekuo nepalyginamas vokiečių naujoje lyrikoje. Tarytum jo laikas nebūtų dar atėjęs, tarytum jo žodžiai būtų dar per sunkūs ir per tikri šiam atbukusiam ir susmulkė-jusiam šimtmečiui, — praeina pro jį literatūros iitorikai, paminėdami jo keistumą, nesuprantamumą ir bauginantį susibroliavimą su mirtimi: "Traki war der verliebteste Liebhaber des To-des". (Josef Nadler). Rainer Maria Rilke rašė 1915 metais (praslinkus pusmečiui po Traklio mirties) — savo begaliniu pajautimu ir dabar mus tebestebinančius žodžius — vienam laiške ap;e Georg Traklio kūrybą: "Šiuo metu gavau "Sebast joną sapne" ("Sebastian im Traum" — G. T. antroji ir paskutinė lyrikos knyga) ir ilgai ją skaičiau: sujaudintas, nustebintas, nujausdamas ir bejėgis; nes labai greitai supratau, kad šito skambesio, kuris prisikelia ir užgęsta, versmė panaši į aplinkybes, iš kurių gema sapnas. Aš manau, ir tasai, kuris gerai šią kūrybą pažįsta, vis dar, tarytumei pro stiklą, mato jos regėjimus ir vaizdus. Jis lieka visuomet nuo jų atskirtas: nes Traklio išgyvenimas atsiskleidžia lyg veidrodžio atsispindėjimas ir užpildo visą erdvę jais, erdvę, kurios mūsų kojos negali palytėti, panašiai kaip veidrodžio erdvės. (Kas jis galėtų būti?)". Į pastarąjį Rilkės klausimą turi būti pasirengęs kiekvienas sau atsakyti, skaitydamas Georg Traklio poeziją. Šie keli žodžiai nori supažindinti mūsų skaitytojus su juo — mūsų literatūriniam gyvenime beveik nepažįstamu poetu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė GEORG TRAKL
|
NUSKAIDRINTAS RUDUO
Galingai baigias metų taip laikai:
Auksinis vynas liejas, vaisiai puola.
Aplinkui tyli nuostabūs miškai,
Vienatvės pasiilgusiojo broliai.
Ir taria žemdirbys: Gerai.
Jūs, vakaro varpai, skambėkit tykiai
Mums džiugesį, ligi naktis pareis.
Sudievu išskrendantys paukščiai klykia.
Tai meiles metas nuostabus.
Valty, per srovę mėlyną irkluojant,
Matai prabėgančius vaizdų vaizdus —
Ir skęstančius bekraštėj tylumoje. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS BIOGRAFIJOS BRUOŽAI |
|
|
|
|
Parašė VACLOVAS BIRŽIŠKA
|
Jojo 150 metų gimimo, 100 metų įsivyskupavimo ir 75 metų mirties sukakties proga
Norėdama išvengti priekaištų, rusų administracija, 1870 m. išspausdinusi trečią ir ketvirtą pamokslų tomą, jų nesiuntė per policiją, bet visą leidinį pristatė pačiam vyskupui, prašydama išplatinti. Valančius, savo raštinei įsakęs paruošti lydimuosius raštus dekanams, kaip įrodymą, kad administracijos reikalavimas yra patenkintas, pats visą leidinį sukrovė katedros pastogėje, kur jis ir išgulėjo nevartojamas apie 50 metų;
Panašios taktikos — potvarkių ignoravimo, delsimo vykdyti, paskiau visiško jų turinio iškreipimo — Valančius laikėsi ir daugybėje kitų savo bylų su administracija. Dažnai jam pavykdavo ją visai suklaidinti. Jau ir tuo laiku jis buvo bent tiek nustojęs administracijos pasitikėjimo. Pavyzdžiui, 1862 m. jis padavė prašymą, kad leistų jį į užsienį "pasigydyti" (iš tikro gi norėjo popiežiui padaryti pranešimą apie Lietuvos ir Rusijos katalikų padėtį), bet iš generalgubernatoriaus Nazimovo gavo neigiamą atsakymą. Sukilimo metu, o ypač posukilminiu laikotarpiu tokia taktika jau retai kada galėjo duoti teigiamų rezultatų. Valančius, tai matydamas, savo taktiką pakeitė — vietoje ligi to laiko taikomo pasyvaus pasipriešinimo, jis stojo, nors ir slapton, bet aktyvion kovon su caro valdžia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NOBELIO LAUREATAS PAER LAGERKVIST |
|
|
|
|
Parašė A. R.
|
 Jau kelinti metai ėjo šnekos, kad Nobelio literatūros premija turėsianti tekti švedui Paer Lagerkvist. Juk jis stovi pačioje dabartinės švedų literatūros viršūnėje, be to, jį šiai garbei buvo pristatę toki žinomi vardai, kaip Andre Gide ir R. Martin du Gard, abu tais laurais vainikuoti.
Šiemet lūkestis išsipildė. Oficialiame švedų Akademijos pareiškime pasakyta, kad Paer Lagerkvist premiją gavo: "Už meninę galią ir už giliai įsišaknijusį savarankiškumą, kurį jisai parodo savo raštuose, ieškodamas atsakymo į amžinuosius žmonijos klausimus". Tai jau ketvirtas švedų rašytojas, pagerbtas garsiausiuoju literatūros pasaulio vainiku. Prieš jį ėjo pasakotoja burtininkė Selma Lagerloef, paskui — beletristas Verner von Heidenstam ir lyrikas Karlfeldt, kuriam premija buvo suteikta jau po mirties.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRANO VAIČAIČIO SUKAKTIS 1876—1901 |
|
|
|
|
Parašė A.V.
|
Praėjo 50 metų nuo Prano Vaičaičio mirties, o jisai savo kūrybos žodžiu pasiliko gyvas lietuvių tautoje. Kai kurie jo posmai yra tapę liaudies nuosavybe ir Lietuvos laukuose skambėjo sykiu su kitomis mūsų žmonių dainomis. Tai rodo, kaip jisai yra artimas tautos širdžiai, kaip gražiai mokėjo atspėti jos jausmus ir troškimus.
Slenkant metams, Pranas Vaičaitis buvo nelygiai vertinamas: iš pradžių jis buvo statomas su pirmaisiais mūsų dainiais, bet ilgainiui kritikai jį nustūmė į nežymią vietą. 1927 metais apie jį "Gubose" plačiai parašęs Z. Kuzmickis pasidarė tokias išvadas —
"Tuo būdu aiškėja, kad Vaičaičio kūryba poezijos atžvilgiu yra silpnoka, kadangi:
1) ji prasilenkia savo žanru su
poeto psichiniu patosu ;
2) ji yra tendencinga;
3) techninis Vaičaičio poezijos aparatas — kalba, stilius, eiliavimas — nėra dailingas ir poetiškai kultivuotas;
4) Vaičaičio kūryba nėra originali ir savaiminga: tiek turinio, tiek formos atžvilgiu ji dažnai yra imituojanti".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. V.
|
Lapkričio 1 dieną Norwood, netoli Bostono, mirė žinomas lietuvių kalbininkas ir vertėjas Viktoras Kamantauskas. Lietuviai neteko itin kruopštaus ir vertingo darbininko.
Velionį reikia statyti tarp pirmaeilių mūsų vertėjų, šioje srityje jisai turėjo dvi retas savybes — puikiai mokėjo eilę svetimų kalbų ir buvo lietuvių kalbos žinovas. Tuo būdu vertimai jam ėjo lengvai, ir jisai jų yra parūpinęs arti 50. Juos peržvelgę, matome pedagoginių raštų ir ypač gausiai — grožinės literatūros. Tarp jo vertimų randame klasikų autorių, kaip Moliere, Corneille, Vic-tor Hugo, o taip pat ir naujesnių rašytojų — Galsworthy, Romain Rcl-land, Arnold Bennett, Willa Cather ir k. Specialią grupę čia sudarytų vaikų literatūros vertimai, kaip "Mano mažasis Trotas" arba "Pinokio nuotykiai".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Jurgis Jankus: PIRMASIS RŪPESTIS |
|
|
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
Jurgis Jankus: PIRMASIS RŪPESTIS. Išleido Liet. Knygos Klubas, 1951 m. Chicago. 213 p. Kaina 2 dol.
Jurgis Jankus jau nuo 1923 metų kruopščia literatūros dirvoj. Tačiau jo vardas tvirtai raštų pasaulyje atsistojo ir jau pasiliko, kai jis pastaraisiais prieš karą metais davė savo pirmas knygas — "Egzaminus", "Be krantų", šie romanai buvo parašyti šiltai, autorius buvo arti patyręs savo vaizduojamąjį pasaulį, o savo realizmą perpūtęs lengvais impresionizmo vėjais. Jis žengė tolyn, domėdamasis ir drama. Ne visi paskesnieji jo raštai išvydo pasaulį — kai kurie rankraščiai pasiliko anapus. Plačiausias jo mostas buvo "Naktis ant morų", kur stengėsi ne tik meniškai, bet ir idėjiškai pavaizduoti mus ištikusių nelaimių paveikslą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė M. G.
|
Šiemet pasirodė net dvi Vinco Joniko poezijos knygos: "Brangmens" ir "Sielvarto raudos". Pirmąją išleido "Alka" Brooklyne, antrąją — "Venta" Vokietijoje. Iš tremties laikų turime kitas dvi knygas: "Trys margi laiškeliai" ir "Pakeleiviai", Keturios poezijos knygos rodo autoriaus nemažą produktyvumą. Vargu kitas mūsų autorius tiek daug parašė ir paskelbė per tokį trumpą laiką. Keturios knygos jau, rodos, turėtų praskleisti jo veidą ir parodyti jo kūrybinį pajėgumą.
Pirmame rinkiny ("Trys margi laiškeliai") Vincas Jonikas buvo tikras naujokas. Tačiau kaikurie posmeliai gražiai praskambėjo ir teikė vilčių, kad jis tvirčiau ieškos savitos išraiškos. Antroje knygoje — Pakeleiviuose" — giliau užgriebia gyvenimą, įvairus ir savo tematika, ir forma kur kas stipresnis. Bet čia jį apėmė kažkoks entuziazmas, rin-kinin sugrūdo begales balasto, reklaminių, publicistinių, pigios patrijoti-kos eilėraščių, kurie nustelbė ten esančias skaidriąsias žiežirbas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Jonas Gailius: SUSITIKIMAS. |
|
|
|
|
Parašė P. Jurkus
|
Apysaka. Išleista 1951 m. New Yor-ke. 155 p.
Autorius daug rašo įvairiais klausimais perijodikcje, bet jam nesvetima ir beletristika. Kiek anksčiau laikraščiuose yra pasirodę keletas jo apysakų. Ši pastaroji — "Susitikimas" — yra bene didžiausias J. Gailiaus kūrinys, kuris praeitais metais ėjo "Darbininko" atkarpoje.
šiai apysakai autorius pasirinko pernelyg aktualią temą: karo sūkurius, okupacijas, tremtį, išblokšto žmogaus kančias ir beprasmiškumą. Indrė — jauna mergaitė, idealiste — pastatoma tarp dviejų vyrų. Jos mylimasis Alvydas bolševikų išblokštas iš tėvynės. Ją myli Alvydo draugas Karolis, bet ji vistiek pasilieka ištikima pirmajam. Vėliau audros ją nubloškia į Vokietiją, į tremtinių stovyklą. Karolis vėl pasirodo ir, nesulaukęs atgarsio į savo meilę, stoja į kunigų seminariją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Šatrijos Ragana: SENAME DVARE. |
|
|
|
|
Parašė P. Jurkus
|
Apysaka. Trečias leidimas. Išleido Baltija Toronte. 1951. 176 p.
Amerikoje yra leidyklų, kurios duoda tik klasikus. Atrodo keista,— kas gali išpirkti, — bet jos gerai verčiasi ir kas metai išspausdina naujas klasikų laidas.
Kūrinių niekas aklai nekartoja. Kiekvienas yra per naują suredaguojamas, patobulinamas, papildomas moderniais įvadais ir komentarais, nes gyvenimas nuolatos žengia pirmyn, gausėja žinios ir pažiūros į tuos pačius veikalus, pagaliau keičiasi ir spaudos technika.
"Baltija" išleido Šatrijos Raganos-Marijos Pečkauskaitės "Sename dvare". Atrodo, kad ji sumanė duoti mūsų klasikus ir pakartojo "Sakalo" bendrovės parengtą ir vokiečių okupacijos metais išspausdintą šios apysakos laidą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DR. PR. GAIDAMAVIČIAUS "IŠBLOKŠTASIS ŽMOGUS" |
|
|
|
|
Parašė A. Baltinis
|
Dvasios ir medžiagos savitarpio priklausomybė matyti visoje kultūros istorijoje. Šį organišką ryšį suardė didžioji pasaulio katastrofa, išsiveržusi antruoju pasauliniu karu. čia žuvo ne tik kultūros ir meno paminklai, ne tik materialinės gėrybės, bet buvo pažeista ir pati žmogaus egzistencija savo gelmėse, išbloškiant žmogų iš gimtosios žemės ir savo kultūrinės aplinkos.
Ką reiškia šis išbloškimas žmogiškajai egzistencijai ir visai kultūrai, iš kur išblokštajam žmogui kyla pavojai, kokios yra tos jėgos, kurios graso žmogaus prigimčiai, atitrūkus nuo savo žemės, kokie dar galimi atramos taškai, norint išvengti visiško sudužimo ir apatijos, plačiai nagrinėja Dr. P. Gaidamavičius savo "Išblokštajame žmoguje".
|
|
Skaityti daugiau...
|
Jonas Aistis: SESUO BUITIS. Poezija. MCMLI. Išleista prel. Pr, M. Juro lėšomis. 45 p. Kaina 1 dol.
Knygą galima gauti pas autorių: 48 Green St., Putnam, Conn.
Stasys Yla: ŽMONĖS IR ŽVĖRYS DIEVŲ MIŠKE. Kaceto pergyvenimai. Išleido Immaculata. 1951 m. 555 p. Kaina 5 dol. Knygą galima gauti pas autorių: R. F. D. 2, Putnam, Conn.
Pulgis Andriušis: SUDIEV, KVIETKELI! Apysaka. Išleido "Australijos Lietuvis". Adelaide, 1951. 181 p.
Antanas Rūkas: BOKŠTAI, MEILĖ IR BUITIS. Eilėraščiai. Išleido Jonas Kutra. Chicago, 1951. 111 p.
Vincas Jonikas: SIELVARTO RAUDOS. Išleido Venta, 1951, 58 p. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Jurgis Blekaitis
|
Algirdo Jakševičiaus, prieš 10 metų palikusio mus aktoriaus, režisoriaus ir mokytojo, negalima neminėti. Bet kalbėti apie jį man, jį mylėjusiam, sunku ir skaudu: aš jaučiu, kokiu1 skepticizmu šaldomas jo vardas, kaip netikima jam tų, kurie jo, kaip menininko ir asmens, nepažino, nes dar neturėjo progos, ir kurie jo nesuprato, nepajėgdami ar nenorėdami. O vėsti ginčą, karščiuotis dėl jau numirusio brangaus žmogaus — kažkaip nedera, užgaulu jo atminimui. Jam nebereikalinga visa tai.
Aš gal pabandysiu užmesti kelis įspūdžius, kurie išliko reljefiški ir tikri, mąstant apie jį.
Iš gražiausiųjų metų, nepakartojamai gražių viltimi ir entuziazmu— metų studentavimo, teatro studijos ir didelių planų, veržiasi į mane drauge su . ramiu Algirdo Jakševičiaus veidu jo nesavanaudiška, neafišuota, tikra ir rami teatro meilė. Tokia meilė esti motinų, labai retai — draugų. Jis ją turėjo, ja spinduliavo ir, apie ją niekad žodžiu nekalbėdamas, jos mokė — menui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DR. JONAS BASANAVIČIUS Minint jo gimimo 100 metų sukaktį |
|
|
|
|
Parašė A. Mažiulis
|
 Jaunystė. Jonas Basanavičius gimė 1851. XI. 23 d. Ožkabalių km., Bartininkų vis., Vilkaviškio apskrity. Jo tėvas Juras buvo vienas iš šviesesniųjų ano meto apylinkes ūkininkų ir visų kaimynų labai gerbiamas, jog keletą metų net vaitavęs Bartininkuose, o motina Marė Birštoniūtė, kurios pavardę vėliau Jonukas ir slapyvardžiu sau pasirinko, buvo labai švelnaus ir jautraus būdo moteris. Jau gana anksti tėvai Jonuką buvo numatę išleisti į kunigus, todėl jam mažai teko anų dienų pagrindinio "mokslo" — su botagu paskui gyvulius lakstyti, o buvo mokslinamas pas vietos "daraktorius". Dvylikos metų būdamas, jis galėjo jau šiek tiek lietuviškai ir lenkiškai skaityti, mokėjo truputį aritmetikos bei mišioms patarnauti. Vėliau jį prirengė Vincas Mazurkevičius į Lukšių pradžios mokyklos pirmąją "klasę" (skyrių). Iš čia 1865 Jonukas bandė laikyti į Marijampolės apskr. mokyklos pirmąją klasę, bet teišlaikė vos tik sekančiais (1866) metais. Po metų (1867) ta mokykla buvo paversta jau į gimnaziją. Baigęs keturias klases, Jonukas tėvams atsisakė važiuoti į Seinų kunigų seminariją, tcdėl jau V-je klasėje teko mokyti kitus, tuo užsidirbant reikalingo pinigo. Aplamai gimnazijoje Basanavičių Jonukas buvo laikomas gabiu mokiniu ir gimnazijos vadovybės, jam esant VI-VII kl., labai dažnai buvo sluntinėjamas į žemesnes klases "mokytojauti", t. y. pakeisti susirgusius arba neatvykusius mokytojus. Pačią gimnaziją jis baigė 1873 m. sidabro medaliu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRANCIŠKONŲ SPAUDOS CENTRO VAJUS |
|
|
|
|
Parašė A. Z.
|
Jau dveji metai, kai mūsų žurnalas eina čia, Jungtinėse Valstybėse. Buvo iš pradžių didelio rūpesčio, ar pavyks į šią kietą dolerio šalį įugdyti tokią trapią gėlę, kokia yra akademinis kultūros žurnalas. Džiaugiamės šiandien visi, kad mūsų žurnalas ne tik išsilaiko, bet ir vis tobulėja. Tai visų mūsų bendrų pastangų vaisius. Susitelkę žurnalo skaitytojai liudija, kad ir naujose sunkiose sąlygose neišblėso mūsų šviesuomenėje ryžtis išlaikyti gyvą interesą kultūrinėms vertybėms. Dideliu dėkingumu tenka įvertinti visus mūsų žurnalo bičiulius-platintojus, kurie uoliai talkininkauja pasiekti mūsų žurnalui visus tuos, kurie ilgisi lietuviško kūrybinio žodžio. Bet ypačiai mūsų visų padėka priklauso tiems žmonėms, kurie ėmėsi pačios sunkiausios naštos — leidimo pareigos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Ben. Babrauskas
|
Lietuvių Profesorių Dr-ja prieš gerą pusmetį paskelbė sumanymą steigti JAV-bėse Lituanistikos Institutą, šiuo metu jau aptarta Instituto sąranga, sudarytas ir spaudos žmonėms paskelbtas jo statutas ir pereinama prie konkrečios veiklos fazės. Visa tai, be abejonės, kelia nuostabą ir pasididžiavimą kiekvienam kultūringesniam mūsų tautos nariui. Lietuviškas Institutas nelietuviškoje žemėje! Jukgi ir pačioje Lietuvoje kelerius metus kalbėta, rašyta, kol pagaliau antrojo nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje įsteigtas Lituanistikos Institutas.
Tačiau, reikia pasakyti, Lietuvoje tas darbas, kurį turėjo atlikti Institutas, anaiptol nedirvonavo ir prieš tai: buvo švietimo ministerija, kuri organizavo žodyno rinkimą; buvo universitetas, kuris tvarkė tautosaką, tyrinėjo Lietuvos kraštą ir jo praeitį; buvo Spaudos Fondas ir Katalikų akademija, kurie susidėję leido Lietuviškąją Enciklopediją. Įsteigtas Lituanistikos Institutas, aišku, ėmėsi tikslingesnio, planingesnio ir labiau koordinuoto lituanistikos darbo. Deja, kada jau buvo įeita į reikiamą vagą, kada parinkta ar parengta tinkamų žmonių, svetimųjų antplūdis viską sudarkė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
DAILIOJI LITERATŪRA
Aistis J. — Eilėraščiai (Tartum perlų narai, Ilgesys, Šeštoji diena, Lapai) 150
Andriušis P. — Mamerto sielvartas 357
Auginąs B. — Miniatūros apie pavasarį: žibutė, Pakalnutė, Vidudienis, Rytas, Tyla, žaliasis nokturnas (eil.) 445
Augustaitytė-Vaičiūnienė J. — Keturi žingsniai (Naktis, Rytas, Diena, Vakaras), eil. 227
Babickas P. — Mato Grosso krašte 125
Baronas A. — Pirmoji formulė 171
Bradūnas K. — Mažosios baladės 245
Brazdžionis B. — Atgaiva (Poezija, Baladė, Auka, Keleivis, Akmuo, Atgaiva), eil 21
Grigaitytė K. — Nemuno šaly (eil.) 374
Grincevičius Č. — Devynbalsė paukštė 446
Hoelderlin F. — Pusė gyvenimo (vertė H. Nagys, eil.) 34
Janavičius J. — Aš būsiu grįžęs (eil.) 271
Jurkus P. — Sukas laužo dūmai 58
Katiliškis A. M. — Miške 402
Kazokas V. — Mylimieji, Medžiai lietuje, Mer-
gaitės, Susimąstymas, Vietoje maldos (eil.) .... 264
Kėkštas J. — Legendų įlanka, žolė ir kaulai, Tiltas, Žemės tamsai (eil.) 303
Kozulis Pr. — Tiltas (eil.) 120
Kralikauskas J. — Motina ir sūnūs 77
Kruminas J. — Medis, Kelias, žvaigždė, Vėjas (eil.) 76
Kruminas J. — žiemos iliuzijos (4 eil.) 401
Mekas J. — Senas yra lietaus šniokštimas krūmų šakomis (eil.) 162
Mikuckis J. — Rudens elegijos (eil.) 397 |
|
Skaityti daugiau...
|
Jau suėjo dveji metai, kai Amerikoje leidžiami AIDAI lanko savo skaitytojus. Kas mėnesį jie neša lietuvio pastogėn mokslo, meno, religijos ir literatūros brangmenų, nepamiršdami taip pat nė dabartinio laiko aktualijų.
Kaip patys skaitytojai mato, per tuos dvejus metus Amerikos žemyne žurnalas nepailso, nenustojo pirmojo ryžto, bet visais atžvilgiais tobulėjo ir degė kultūros bei lietuvybės meile. Puoselėdamas šiuos aukštus idealus, AIDŲ žurnalas laimėjo daug bičiulių įvairių pasaulėžiūrų žmonėse. Vieni jų stojo į bendradarbių gretas, antri, kiek jėgos nešė, pasišventė platinimui, treti tapo uolūs skaitytojai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
