Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1953 m. 5 gegužė
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Gediminas  Galva — Lietuva tarptautiniuose junginiuose ........ 193
Alfonsas   Nyka-Niliūnas  —   Inferno   (eil.) ............................  232
Dr.  A. Šerkšnas — Amerikoniškoji auklėjimo filosofija........... 204
Jonas Grinius — žiurkių kamera ................................................ 210
P r. Skardžius — Kunigas ir dvasininkas (dvasiškis) ................ 215
Algirdas  Landsbergis — Rože, Ranka (eil.) ............................. 224
Jurgis   Вlekaitis — Lietuvių teatro problemos ......................... 225

KŪRYBOS    PASAULYJE LITERATŪRA
Aug.   Raginis — Mykolas Vaitkus: Vienatvėje ....................... 232
L.  M. — Paskutinis Jurgio Savickio žodis ................................ 233

MENAS
A. Vaičaitis — Teisučio Zikaro skulptūra .................................. 234

RELIGINIS GYVENIMAS
Tėv. L. Andriekus, O.F.M. — Klaidinga linkme ....................... 236

VISUOMENINIS GYVENIMAS
J. B. — Visuomenės dėmesio taškai .......................................... 237
PASTABOS:
A. Sak. — "Aidų" muzikos literatūros vakaras — 238.
Jonas Puišys — Vasarinės vaikų stovyklos — 233.
Jonas Aistis — Apverstos iliustracijos proga — 239.
L. A. — Priekaištas — 239.
L. A. — Vargo mokyklos — 239.
L. Gendrutis — Namai gimnazijai — 240.
ĮVYKIAI ...................................................................................... 240
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA TARPTAUTINIUOSE JUNGINIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė GEDIMINAS GALVA   

1.   Klausimo aptartis.

Politinė lietuvių spauda pakartotinai kelia klausimą: kaip išvengti didžiųjų imperializmo ir mažųjų tautų pavergimo? Deja, to klausimo ap-tarejai nepateikia nė vieno sprendimo, kuriuo galėtų pasinaudoti mažosios valstybės. Vienas teoretinis jų patarimas — apkarpyti "absoliutų" mažųjų valstybių suverenumą. Betgi reikia pastebėti, kad ne vien mažosios valstybės, bet ir didžiosios neturi absoliutaus suverenumo. Jei siekiama apkarpyti mažųjų valstybių suverenumą — kaipgi su didžiosiomis? Ar mažųjų valstybių suverenumo aprėžimas ir jų susitelkimas į politinius junginius jau užtikrina jų saugumą? Kas tuo atveju darytina su didžiosiomis galybėmis, kurios, turėdamos visai kitus, nacionalistinius tikslus, jų siektų, nors ir priklausytų Europos sąjungai? Ar tų didžiųjų valstybių priklausymas kuriai sąjungai jau jas paverstų taikingomis? Kaip paveiktina, pvz., Didžioji Britanija — svyruojanti tarp Commonwealth ir Europos, tačiau labiau linkstanti į imperijos likučių išlaikymą? Šie klausimai galėtų būti pamiršti, jei, pvz., Benelux muitų sąjungos paskelbimas 1944 metais nebūtų likęs neįgyvendintas iki dabar. Jie galėtų būti nutylėti, jei Schumano anglies ir geležies planas nebraškėtų pačioje pradžioje.

Tačiau blogiausia, kai kiek priartėjame prie mūsojo įsijungimo į tarptautinius sambūrius. Lietuva yra pašonėje trijų didelių valstybių, kurios protarpiais rodo savo aštrius imperialistinius dantis ir siekia ją sunaikinti. Šio pavojaus Lietuva negali išvengti, sukurdama ir veikliai dalyvaudama siauro masto tarptautinėse sąjungose. Pabaltijo santarvė tebuvo miražas. Jei prie jos būtų pridėta Gudija, Suomija ir net visa Skandinavija, tai ir tokia sąjunga negali atnešti politinio saugumo ir net plataus ūkinio bendravimo. Ten mes užtinkame eilę jėgų, kurios turi apsčiai individualizmo ir sunkiai duotųsi įjungiamos į vieną frontą.
Skaityti daugiau...
 
I N F E R N 0 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS NYK A-NILIŪNAS   

G. Rouault — Prieblanda

J. G.
Palikit visą viltį, kurie čia įeinate.
Lautreamont

Tamsiomis cerebralines sistemos upėmis dainai prasimusu į niekados nebuvusį pasauly menesį,
Kur pilkas 'horizontas su aistringais medžiais
(Jų šaknys, kaip ir mūsų, galingesnes už kamienus)
Ir saulė mėlynais plaukais tebedainuoja
Įšalusi žaliam ašigalio lede;
Mergaitės mėnesio varpų skambėjimas (bet po žeme),
Laukiniai paukščiai mus išplėšdavę kiekvieną rudenį iš tamsiaplaukių sutemų —
Familiariškų vaikystės kambarių šešėlių,
Ir klaidžiojantis užsidarančių medinių durų girgždesys, pripildydavęs vakarus, sutinka
[vėl mane.
Aš prieinu taip melancholišką miestelį.
Kažkoks šventasis, aptrupėjusią ranka mane sustabdęs, šaukia: "Tu žinai — tai
[pragaras"'.
Bet aš einu neatsigręždamas gatve tolyn.
Prie tilto pūvančių turėklų vėl randu, kaip gimto namo veidrodyje, laukiančią Ivonne
[de Galiais, plaukais nykaus šviesumo,
Ir ji man pasakoja, kad namų tamsos aksome tebemiega, tartum perlas šviečiantis
[Atsiminimas iš Mortefontaine'o
Ir medžio šakose nukritusi šiltai geltona pilnatis.
Apsivyniojusi namus, bet jau išdžiūvus, guli upė.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKONIŠKOJI AUKLĖJIMO FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. A. ŠERKŠNAS   
l.
Lietuvos mokykla buvo organizuota vokiečių pavyzdžiu. Vokiškoji pedagogika dominavo Europoje. Dėl to lietuviui mokytojui europinėje mokykloje, bent kuriame krašte, nesunku būtų susigaudyti. Kas kita Amerikoje. Tarp vokiškos ir amerikietiškos mokyklos yra labai daug skirtumų. Tie skirtumai randami ne tik terminologijoje ir mokyklinėje organizacijoje, bet ir auklėjimo tiksluose ir metoduose, kas jau yra auklėjimo filosofuos dalykai.

Mes Lietuvoje auklėjimo teoriją vadindavome pedagogika. Tai vokiečių per ilgą laiką išpopuliarintas graikiškas žodis, labai giliai prigijęs visuose Europos kraštuose. Anglų kalboje, ypač amerikiečių, šis terminas nėra vartojamas. Vietoje graikiško, jie vartoja lotynišką žodį educa-tion (iš lotyniško veiksmažodžio educare, ne iš veiksmažodžio educere). Education jiems reiškia lygiai tą patį, ką mums auklėjimas. Tai, ką mes lietuviškoje mokytojų seminarijoje ar universitete supratome pedagogikos vardu, amerikietiš-koje mokykloje vadinama auklėjimo filosofija (philosophy of education).

Iš jų auklėjimo filosofijos (kaip mokomojo dalyko) yra aiškiai išjungta didaktika, kas neįprasta būtų lietuviui mokytojui. Didaktikos termino jie visai nevartoja. Bendrieji mokymo metodai (general methods of teaching) jiems reiškia tai, ką europiečiui reikšdavo didaktika. Tai nereiškia, kad amerikiečiai šitų terminų—pedagogika, didaktika — nepažįsta. Prieš vadinamuosius eksperimentalizmo laikus amerikietiškame auklėjime šie terminai buvo vartojami. Nacionalinės terminologijos tendencijos, kaip ir visose tautose, jų tarpe ir mūsų pačių, padarė šituos skirtumus.
Skaityti daugiau...
 
ŽIURKIŲ KAMERA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS GRINIUS   
TRIJŲ VEIKSMŲ DRAMA

II
IŠPAŽINTIS   PER   PRIEVARTĄ
(TĘSINYS)
 
JOANA (sėda). Aš viską pasakiau. Jei kas neaišku, prašyčiau klausti.
MORKUS. Tu — beprotė, drauge Joana.
JOANA. Kodėl?
MORKUS. Dei to, kad tu su savo herojiškais melais pati lendi į torturas ir mirtį, kai tuo tarpu aš jau daug padariau tau išgelbėti.
JOANA (karčiai nusišypsodama). Man išgelbėti...
MORKUS. Taip, tau... naivioji idealiste! (Tyla). Aš iš tavo sesers neseniai išgavau prisipažinimą, kad laidotuves suorganizavo ji, o dabar tu kartoji tą pačią kvailą istoriją! Net Sakalo nusikaltimą priskiri sau.
OANA. Argi tu tiki, kad mano sesutė būtų tokia pajėgi viskam suorganizuoti?
MURKUS. K.ą as likm, tai kitas reikalas. Bet oficialiai svarbu, kad Ramunė prisipažino ir tai patvirtino savo parašu. Panašiai pasielgė ir Staknienė. Ji paliudijo, kad šis medinis Kryželis yra kunigo Ginkaus.
JOANA. Bet šis kryželis yra mūsų. Ramunė jį atpažino.
MORKUS (prisėsdamas šalia jos). Klausyk, Joana. Tų kryželių aš jau turiu visą kolekciją. O tavasis dabar jau vėl kabo ant sienos tavo kambary.
JOANA (stodama). Ir tu tai padarei?
Skaityti daugiau...
 
KUNIGAS IR DVASININKAS (DVASIŠKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR . SKARDŽIUS   
Dabartinėj lietuvių kalboj kunigas vartojamas jau nuo senesnių laikų, o dvasininkas, arba dvasiškis, tėra pradėtas vartoti visai neseniai, tik pastaraisiais dešimtmečiais.

Pats žodis kunigas yra nelietuviškas — paskolintas iš vid. vok. augšt. (mittelhochdeutsch) kunig "karalius", kuris savo keliu toliau yra kilęs iš germ. *kuningaz: sen. vok. augšt., sen. saksų kuning, sen. anglų cyning (dabar king) ir kt. Ši germanų prolytė yra su priklausomybine priesaga -inga- sudaryta iš * kunja-(got. kuni, sva. kurini ir kt.) "giminė" ir iš pradžios reiškė "giminės, kilnios kilmės vyras"; čia germ. šaknis kun- atitinka liet. gim-: gimti, giminė ir kt.; plg. dar got. fulls iš germ. *fulnaz; liet. pilnas, got. ga^munds "atminimas": liet. mintis ir kt. Antram ar trečiam amžiuj po Kr. iš germ. *kuningaz suomiai yra pasiskolinę savo kuningas "karalius"; plg. dar suom. ansas "sija" iš germ. *ansaz: got. ans; suom. rengas "žiedas" iš germ. *ringaz: sen. island. hring, sen angl. hring (dabar ring) ir kt. Iš to pat šaltinio, tik gal kiek vėliau, yra kilęs ir slavų kunęgu, kunęzi (čia raidėmis u, i žymimi sen. slavų pusbalsiai, arba jerai): rus. knjaz' "kunigaikštis", ček. kniez "kunigaikštis; kunigas", lenk. ksiądz "kunigas" (XVI. a. dar ir "valdovas, viešpats") ir kt. Dėl to žr. dar K. Būga, Kalba ir senovė 69 t., K. Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen I 17 t., Fr. Kluge, Etym. Woerterbuch d. deutsch. Sprache (1934) 319, W. Streitberg, Urgerm. Grammatik (1943) 47, A. Preobraženskij, Etim. slovar' rus. jazyka I 324, A. Brueckner, Slownik etym. języka pol-skiego 277, M. Vasmer, Russ. etym. Woerterbuch 581.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS LANDSBERGIS   
ROŽĖ

Rože,
Mąstanti save
Varsų įvairumą,
Mintijanti
Lapelių susiklostymu,
Kaip mokslininko
Sakiniais.

Tavi krašteliai
Švelnūs, tartum bičių
Papilvės, tačiau
Kokia opi tavoji
Švelnumą gilyn,
Nelyg naujagimio
Paausė šalia senio
Plaštakos,

Atsiskleidžianti
Vien tik žinančiajam.
(Basa pėda panirus
Vandeny, iškyla
Mylinčiajam.)
Kas yra stipresnio
Užu tavąjį gležnumą?
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ TEATRO PROBLEMOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS BLEKAITIS   
Lietuvių teatro tremtyje nėra. Nėra jo nė Lietuvoje. Teatras liko tik, kaip kultūrinė problema, kuri iškils realiai, jei valstybė atgaus laisvę, tautai dar tebeegzistuojant. Tikint šia ateitimi, ankstyvesne ar tolimesne, teatras kaip problema įgyja ir šiandien saviško aktualumo.

Kaip turinti pagrindo savo realumui ateity, mūsų teatro problema lengvai skyla ir į kitus, laiku aprėžtus perijodus: praeitąjį — užbaigtą laisvosios Lietuvos teatro gyvenimą, ir dabartinį — merdėjimą čia ir namie. Iš galimai objektyvaus ir sintetizuoto šios praeities ir dabarties suvokimo ir įvertinimo galėtų išplaukti kai kurios išvados, kurios padėtų formuoti ateitį. Žymiai sunkiau, bet vis dėlto su tam tikru patikimumo laipsniu, galima spekuliuoti ir apie teatrinę ateities situaciją, kuri susidarytų Lietuvoje, jei maždaug dešimtmečio būvy ji taptų laisva.

Šios pastabos nepretenduoja į problemos ar bet kurio jos sektoriaus išsprendimą, bet sudaro vieną iš daugelio galimųjų galvojimo būdų, kalbant apie Lietuvos teatrą keliose laiko situacijose. Tikslas būtų atsiektas, jei teatru besidomįs skaitytojas, mąstydamas siūlomuoju planu, išvystytų savas, gal žymiai nuodugnesnes ir realesnes idėjas, kuriomis būtų galima pasinaudoti.
Skaityti daugiau...
 
Mykolas Vaitkus: VIENATVĖJE. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   

Mykolas Vaitkus: VIENATVĖJE. Eilėraščiai. Išleido Nek. Pr. Seserų spaustuvė, Putnam, Conn, 1952. 182 p. Kaina 1.50 dol.
Jau arti penkiasdešimt metų Mykolas Vaitkus dirba lietuvių literatūroje. Niekas nėra surinkęs į vieną daiktą jo raštų, bet ir taip ryški jo verstoji vaga. O jisai reiškėsi įvairiai, galima sakyti, visuose žanruose. Skaitančia jai visuomenei geriausiai jisai žinomas kaip poetas, itin dėmesį atkreipęs nuo "šviesių krislų". Jisai į'mūsų lyriką atsinešė savo spalvą ir savo i nuotaiką.—''kažką skaidraus ir ilgesingo. Jau patys jo knygų vardai dažnai atliepia jo pasaulį — "Liepsnelės"; "žvaigždės duktė", "Nušvitusi dulkė",: "Žaibas ir mergaitė", "Brėkšta". Visa tai mena kažkokią šviesą, kuri neša grožį. Iš tikrųjų šis reiškinys, nėra atsitiktinis: Mykolo Vaitkaus, estetikoje grožis yra kito pasaulio dovana, mus pasiekianti lyg kokiu 'spinduliu iš aukštybių. Istoriškai tai būtų neoplatonistinė pažiūra, kaip ją skelbė Plotinus ir jo pasekėjai.. Ir "Vienatvėje" mūsų poetas keliais atvejais panašiai pasisako: "Jo įkūnyta mintis stębuklais veržias iš daugaus." (12p) Arba jisai kalba, kaip poetas girdi.,"lyg dainą, lyg spindulio ilgesį" (.156 p.). Nepasilikdamas grynai idėjinėje plotmėje, jisai tai ima ir religinę prasmę, savo poeziją jungdamas su .Amžinuoju Grožiu, Kūrėju, Tėvu. šiai minčiai pavaizduoti įsidėmėtinas paskutinis šio rinkinio dalykas —"gyvenimo laivelis".  
Skaityti daugiau...
 
PASKUTINIS JURGIO SAVICKIO ŽODIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. M.   
Lemtis pasirūpino, kad Jurgis Savickis nebegrįžtų į šventąją Lietuvą, kurios vaizdą jis ilgai nešiojosi svetur ir kurį, galima sakyti, kone pomirtiniu titulu, literatūrinio palikimo formoje grąžina savo tautai paskutiniame kūrinyje — romane "Šventoji Lietuva". Savickio mirtis nebuvo visai netikėta. Ji buvo jaučiama visose nuotaikose, visuose žodžiuose. Nekrologai jam buvo parašyti iš anksto—toks pomirtinis buvo kaikurių apie ji rašiusiųjų tonas.

"Šventojoje Lietuvoje" ir ypač jos atsiradimo aplinkybėse slepiasi nemaža asmeninės ir rašytojiškos šio mohikaniškos prigimties vienišojo tragedijos dalis. Tai yra paskutinis atsikėlimas ringe, paskutinis elegantiškas mostas ir kritimas; paskutiniai elegantiškos tarpkario epochos ir kovos dėl žodžio formos atgarsiai. Reikia pabrėžti, nors tatai ir šiek tiek paradoksu dvelktų, kad Jurgis Savickis lietuvių literatūroje "mirė" du kartu. Du kartu išėjo į literatūros teatro sceną ir abu kartu pralaimėjo. Pirmą kartą jis buvo šiek tiek per ankstyvas. Tarytum lengva naujosios architektūros linija liūdnoje miestelio aikštėje su mediniu šuliniu vidury ir lūšnomis aplink. Tai buvo "Šventadienio Sonetai" ir "Ties aukštu sostu", tai buvo Vakarų Europa. Antru kartu Savickis prabilo savo nuolatinio likimo draugams — emigrantams. (Jis pats buvo amžinas emigrantas ir daugeliu prasmių.). Bet ir šiuo atveju jam teko kiekvienam gyvam žmogui skaudus artisto be publikos vaidmuo. Finansinių aplinkybių verčiamas Jurgis Savickis dalyvavo novelės konkurse ir buvo nugalėtas ironiškos    pilkumos.   Intelektualinėmis jėgomis raumenų nenugalėsi, ir situacija visuomet bus komiška. Iš jau po mirties paskelbtų korespondencijos fragmentų sužinome, kad Jurgis Savickis dalyvavo ir visiems gerai žinomame romano konkurse, kuriame jis turėjo nusilenkti vienai iš keisčiausių mūsų literatūrinio gyvenimo anomalijų — rašytojui, kuriančiam veikalus, specialiai skiriamus versti į svetimas kalbas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTA PDF Spausdinti El. paštas
Kazys Binkis: BALTASIS VILKAS. Pasaka. Iliustravo F. Ušinskaitė. Išleido Gabija. Brooklyn, 1953 m. 36 p. Kaina 1 dol.
P. Abelkis: ŽEMAIČIŲ KRIKŠTAS. Romanas. Trijų Tulpių Knygų leidykla. 1952 m. 421 p.
Juozas Grušas: PABUČIAVIMAS. Novelės. Dailin. V. K. Jonynas. Išleido Gabija. 1953 m. 155 p. Kaina 1 dol. 50 c.
Kazys Binkis: LYRIKA. Redagavo ir įvadą parašė Jonas Aistis. Išleido Terra.  Chicago, 1952 m. 116 p.
Skaityti daugiau...
 
TEISUČIO ZIKARO SKULPTŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Vaičaitis   
T. Zikaras, kuris neseniai buvo Australijoje surengęs savo darbų parodą, priklauso prie mūsų tautos atžalyno. Jisai brendo dviejų stipriai besireiškiančių meno srovių įtakoje. Viena — akademine, kurią tvirtai palaike tėvas — skulptorius Juozas Zikaras, savo dirbtuvėje palaipsniui skiepydamas sūnui akademinės skulptūros pažinimo pagrindus ir energingai aiškindamas anatomijos reikalingumą bei natūralistinės skulptūros pritaikomumą gyvenime.

Iš kitos gi pusės T. Zikarą veikė jaunieji dailės mokytojai, kurie buvo studijavę Vakarų Europoje ir kurie besimokančiai jaunajai menininkų kartai aiškino naujas meno tiesas ir pagrindus, nutolstančius nuo natūralistinio meno dėsnių. Taip Vakarų Europos meninis judėjimas nesulaikomai sunkėsi į Lietuvą ir greitai plėtėsi mūsų jaunųjų kūrėjų tarpe.

Dabar, nutolus nuo ano aktyvo ir gyvo menininkų ginčo ir iš arti pažvelgus į kitų tautų kūrybinių asmenybių darbus, nebėra abejonės, kad to laiko mūsiškė jaunoji dailininkų karta neklydo, o tikrai jautė gyvenimo pulsą ir visai teisėtai pakrypo prie plataus ir įvairaus šių dienų meno, kuris turi daugybę priėjimo taškų ir yra išryškėjęs įvairiausiomis meno kryptimis, didelėmis ir originaliomis asmenybėmis, naujomis idėjomis, naujų formų jieškojimu ir atradimu.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
• Moderniojo Meno Muzejuje New Yorke balandžio - gegužės mėn. vyksta Georges Rouault kūrinių paroda. Išstatyta virš 100 darbų.
•    Balandžio 11 d. Marijos Aukš. Mokyklos patalpose Chicagoje atidaryti paroda prof. Adomo Galdiko 60 metų amžiaus sukakčiai paminėti. Be jubiliato, šioje parodoje dalyvavo V. K. Jonynas, V. Kašubą, K. Žoroms-kis ir A. Pautienius. Atidarymo žodį tarė konsulas dr. P. Daužvardis. A. Varnas ilgesnėje kalboje apibūdino prof. A. Galdiko gyvenimo kelią ir mene pasiektus laimėjimus. Po oficialiosios atidarymo dalies Lietuvių Auditorijoje (Bridgeporte) dailininkui pagerbti buvo surengta vakarienė, kurioje dalyvavo daug svečių. Chi-cagos lietuviai turėjo progos pamatyti šią įdomią parodą ir įsigyti paveikslų. Ji buvo 10 dienų prailginta.
•    Lietuvių grafikų darbų parodoje Rochestery Memorial Art Gallery patalpose savo kūrinius išstatė šie dailininkai: P. Augius, A. Dargis, A. Ku-rauskas, V. Petravičius, V. Ratas, A. Vaičaitis, T. Valius, R. Viesulas ir L. Vilimas. Muziejaus biuletenyje šių grafikų darbai gražiai įvertinti. Beveik tuo pačiu laiku Rochestery atidaryta L. Vilimo ir tapybos darbų paroda. ..

•    Dail. Juozas Penčyla iš Kolumbijos ruošiasi atvykti į Jungtines Valstybes.
•    Dail. V. Dobužinskis yra išvykęs į Italiją, kur Scala baletui Milane daro dekoracijas, šiemet jo pieštas dekoracijas naudojo Metropolitan Opera New Yorke Boriso Gudonovo operai.
•    T. Valius dalyvavo Kanados grafikų parodoje Toronte, surengtoje karališkame muzejuje.
Skaityti daugiau...
 
KLAIDINGA LINKME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tėv. L. Andriekus. O.F.M.   

Mūsų išeivijoje viena spaudos dalis neseniai perdaug dėmesio skyrė senovės lietuvių tikybai, ją nenuosaikiai idealizuodama ir net stengdamasi piršti šių dienų žmogui. Tokia tema regėjome prirašytų nemaža straipsnelių, kurie, deja, nebylojo apie nuoširdų tiesos jieškojimą. Tai ypač rodo faktas, jog minėtoje spaudoje gretimai buvo dedama straipsnių, labai nepalankių religinei minčiai. "Vienybė", vienas iš labiausiai senovės lietuvių tikėjimą propagavusių laikraščių, sausio 20 d. net išdrįso teigti, kad jokia religija neturinti savyje ko nors antgamtinio, tcdel be reikalo esą kalbėti apie skirtumą tarp teologijos ir mitologijos.

Minėtos spaudos žvilgsnis į protėvių tikybą nieko bendro neturi su tautiniu romantizmu, kurį XIX amžiaus antroje pusėje skelbė mūsų laisvės idėjų ugdytojai. Lietuvos praeities idealizavimas, anuomet puoselėtas aušrininkų, žymiai prisidėjo prie tautinės sąmonės išbudimo. Užtat negali būti abejonės, jog ir šiandien mūsų žemės istorinės ir tautosakinės vertybės pasilieka pagrindinėmis priemonėmis lietuvybei išlaikyti.

Tačiau, kai mūsų aušrininkai, gerbdami senovę, šlovino karžygių darbus, lasė dainas bei pasakas, tyrinėjo prosenelių tikybą, jiems, turbūt, net sapne nesivaidino, kad visa tai kokiu nors būdu galėtų apspręsti šių laikų lietuvio religinę galvoseną. Keldami senovę su jos vaidilomis, karvedžiais, dainomis, pasakomis bei padavimais, jie norėjo parodyti, jog istorijos bei tautosakos prasme nesame skurdžiai ir neturime pagrindo nei patys savęs niekint^ nei būti niekinami kitų. Bet anais laikais nei "Aušroj", nei "Varpe', nei kituose spaudiniuose nejaučiama tendencijos senovės lietuvių tikybą kokiu nors būdu įjungti į gyvenamo meto religinės pasaulėžiūros sritį. Senosios religijos, kurią ir šiandie dar taip sunku iškelti iš pasakų bei legendų karalystės, kaip idealios- gyvenimo taisyklės, niekas nebandė skelbti-. Be abejones, tai atrodė tuščias darbas.
Skaityti daugiau...
 
VISUOMENĖS DĖMESIO TAŠKAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. B.   

Dėmesys tų, kurie rūpinasi visuomeniniais reikalais, labiausiai sutelktas į Lietuvos laisvinimą ir lietuvybės išlaikymą bei į veiklą tų organizacijų, kurios šioms sritims vadovauja.

Lietuvos laisvinimo srityje šiemetinių pastangų stebėtojas negalės daug užregistruoti. Labiausiai minėtini jau du, kurių iniciatyva priklauso ALTui: vienas — Vasario 16 proga gausi propaganda tarp kongreso narių ir spaudoje; antras — vizitas pas prezidentą Eisenhowerį, kuriam buvo pareikšti du konkretūs norai: patvirtinti genocido konvenciją, ištirti Lietuvos aneksijos bylą. Dėmesio vertas ypačiai antrasis, nes jis konkretus, įmanomas vykdyti ir derinasi į eilę kitų panašių bylų, kaip, sakysim, Katyno žudynės ir vergų darbas Sovietų Sąjungoje. Gaila, kad tas reikalas nebuvo pakankamai permestas į svetimąją spaudą. Lietuvos propagandos reikalui savo duoklę atidavė rūpestingai visa eilė bendruomenių ir atskirų asmenų, kurių individualios pastangos kartais pralenkia net organizuotąsias.

VLIKo dėmesys tebėra sutelktas vis dar   į    organizacinius    reikalus,    į savęs stiprinimą. Dėl įvairių priežasčių susilpus veiklai ir susiaurėjus visuomeninei bazei, buvo gyvai svarstoma spaudoje, visuomenėje ir pačiame VLIKe daug projektų padėčiai gerinti. Bet jų eilė atkrito. Atkrito projektas kelti VLIKą į Prancūziją, nors ten jau ir butas dvejiems metams buvo išnuomotas. Nustumta paties VT pirmininko iniciatyva kelti VLIKą į Jungt. Valstybes, nors idėja dar nėra palaidota. Pastaruoju Jfaiku iškilo projektas keltis VLIKui j Ispaniją. Spaudoje ir pačiame VLIKe kelta mintis organizuoti egzilinę vyriausybę, bet ji VLIKe pritarimo nėra radusi. Sau stiprybės siekė VLIKas pastangomis išlyginti santykius su S. Lozoraičiu, šis reikalas buvo visų dėmesio centre ir daug pastangų daryta. Tuo tarpu konkrečių laimėjimų čia negalima konstatuoti. Tik pažymėtina, kad vienai pusei reiškiant didesnes nuolaidas, antroji pusė savo kainą kilstelia.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ MUZIKOS - LITERATŪROS VAKARAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Sak.   
Žurnalas "Aidai" jau ketvirtus metus reguliariai eina Jungtinėse Valstybėse ir yra įgijęs lietuvių kultūrininkų palankumą, nežiūrint ideologinių skirtumų. Apie "Aidus" mielai telkiasi mūsų išeivijos kūrybinės pajėgos, skelbdamos savo mokslo, meno, literatūros laimėjimus. Lietuviškoji spauda pripažįsta šio žurnalo augštą lygį ir mielai toliau gvildo jame iškeltus klausimus. Neretai persispausdinami net ištisi straipsniai.

Tą nuoširdų visuomenės dėmeiį "Aidams" dar sykį apčiuopiamai parodė šiemet balandžio 12 d. Brooklyne surengtas muzikos - literatūros vakaras. Nors oras pasitaikė nepalankus, tačiau svečių atsilankė gausiai. Tikrai miela pažymėti, kad jie buvo rinktiniai, visa širdim branginą dainą ir kūrybos žodį. Nemažai asmenų atvyko ir iš kitų miestų.
Skaityti daugiau...
 
VAIKŲ VASARINES STOVYKLOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Puišys   
Visokiomis priemonėmis šiand'en stengiamasi sulaikyti iškilusią nutau-tėiimo banir». kuri žiauriai grasina užlieti ir mūsu iš tremties atvykusi jaunimą. Tėvai liūsta, girdėdami vaikų šnekoje vis gausiau svetimos kalbos žodžių, vis dažnesnių netaisyklingų išsireiškimų. Gyvenant Amerikos didmiesčiuose, žymią auklėjimo dalį atlieka pati aplinka su įvairaus sporto bei kitokio pasilinksminimo priemonėms. Kasdien jaunuolio sieloje telkiasi naujos žinios ir patyrimai, bet tuo pačiu blėsta iš gimtos žemes bei tėvų pastogės išsinešti tautiniai lobiai — kalba, papročiai, žinios apie tėvynę, tautosakos brangmenys. . .

Kovai su nutautėjimo grėsme jaunojoj kartoj daug reiškia šeštadieninės mokyklos, kur lietuvių tėvų vaikai išeina gimnazijos kursą ir atsistoja ant tvirto tautinių vertybių pagrindo. O kur lietuvių parapinėse mokyklose visose klasėse dėstoma lituanistika, ten ir čia gimusieji dailiai gali pramokti lietuviško rašto. Tokioje padėty žiemą mažiausia girdėti tėvus aimanuojant vaikais. Bet, atėjus vasaros atostogoms, rūpesčiai padidėja. Tėvai, per dieną, o kartais ir naktį pririšti prie darto fabrikuose, negali vaikų prižiūrėti. Vaikai susikliauna su svetimtaučiais ir ne tiktai atsiduria pavojuje pamiršti, ką lietuviško išmoko žiemą, bet ir pasisavinti draugų ydas.
Skaityti daugiau...
 
APVERSTOS ILIUSTRACIJOS PROGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Aistis   
Leidykla "Terra" išspaudino Mariaus Katiliškio "Užuovėją". Knygą iliustravo dailininkas Romas Viesulas. Jos turinio neliesime, tik kiek apsistosime prie iliustracijų. Ir visai ne dėl to, kad toje knygoje vienas paveiksliukas įdėtas augštyn kojomis. Iliustracijos yra tokios, kad neįgudusiam ne taip jau lengva atspėti, kur viršus, o kur apačia, tai eilinis ir vidutinio akylumo skaitytojas vargu ar atspės, kuris paveiksliukas tinkamai, o kuris augštyn kojomis atspaustas knygoje. Tai yra eilinis lapsus imprimarii. Nemaloni, bet Vis dėlto atsitinkanti klaida, kaip ir teksto korektūros, ir dėl to ne tik jaudintis, bet dargi ir rašyti nereikėtų. Rašymo priežastis kita — pačios iliustracijos.

Dažnai pagalvojame: ar ne perdaug mūsuose augštojo meno ir menininkų ir ar ne per maža meno darbininkų specialistų. Juoba, kad mūsų menininkai taip individualūs Ir užda-rii j°g jie savo menu negali ar nenori kito ko reikšti, kaip tik savo individualybę. Ir jie visai neatsižvelgia ne tik į reikalą ir tikslą, bet dažnai nepaiso net pačios medžiagos, į kurią tas jųjų menas reikia perkelti.
Skaityti daugiau...
 
PRIEKAIŠTAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
šių metų "Aidų" 3 nr., kalbant apie Vasario 16 minėjimo New Yorke trūkumus, buvo padarytas priekaištas ir chorui. V. Utenis nustebęs klausė, kodėl šios šventės programai pasirinkta religinis dalykas, ir dar lotyniškas, kur vietoje Lietuvos skambėjo Jeruzalė. Cia eitų kalba apie vieną pranašo Jeremijo raudą, kurioj šis apgaili savo pavergtos tautos skaudžią dalią

Nenorėtume sutikti, kad tokią rimties ir susitelkimo dieną, kokia mums yra tapusi Vasario 16, popietinė programa negalėtų būti paįvairinta vienu kitu religiniu dalyku. Dažnai net operose, į kurias paprastai susirenka įvairiai nusiteikusi publika, labai ryškiai išsimuša religiniai motyvai, o vienok dėl to niekas nedaro priekaištų. Į Vasario 16 minėjimus žmonės ateina itin rimtai nusiteikę. Nekartą viešuose pasirodymuose su dideliu dvasios pakilimu yra giedama "Marija, Marija" arba "Apsaugok Augščiausias".
Skaityti daugiau...
 
VARGO MOKYKLA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
Balfo rūpesčiai dabar ypatingai sukasi apie vadinamąsias "vargo mokyklas" Vokietijoje, kurių yra 12 su 213 mokinių ir 13 mokytojų. Diepholzo gimnaziios reikalai visuomenėj su-ilaukė labai jautraus atgarsio. Dabar šią mokslo įstaigą pastoviai remia 3.500 lietuvių. Toks užjautimas mokslą tremty einančiam lietuvių jaunimui verčia manyti, kad ir kitos mokyklos bus panašiai paremtos.

Minėtų dvylikos "vargo mokyklų" vaikai gyvena su tėvais. Jiems trūksta maisto, apdaro, mokymuisi priemonių. Mokytojai ir tėvai tvirtina, kad vaikai galėtų pakenčiamai laikytis, Jeigu jų kiekvienas mėnesiui gautų 10 dol. Už tuos pinigus būtų galima nupirkti papildomo maisto ir kitų reikalingų dalykų. (Diepholzo gimnazijos kiekvienam mokiniui mėnesiui reikia 20 dol., nes jų gyvenama atskirai nuo tėvų bendrabutyje, gaunant visą išlaikymą).
Skaityti daugiau...
 
NAMAI GIMNAZIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Gendrutis   
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Vokietijos krašto valdyba per spaudą kreipėsi į visuose kontinentuose gyvenančius lietuvius, prašydama aukų Vasario 16 gimnazijos patalpoms pirkti, ši vienintelė grynai lietuviška mokslo įstaiga išeivijoje jau veikia ketvirtus metus Diephozo kareivinėse. Šiemet mokinių yra 170, kurie ten auklėjami atsikuriančiai tėvynei. Pasaulio lietuvių nuoširdumas užtikrino šios gimnazijos medžiaginį aprūpinimą, bet visą laiką kėlė nerimą patalpų klausimas. Kareivinės yra apleistos, ankštos, drėgnos ir nepritaikytos auklėjimo įstaigai. Jas savo lėšomis remontuoti nėra prasmės, nes pamažu atsikurianti Vokietijos kariuomenė kiekvienu laiku gali atsiimti. Gauti gimnazijai kitas patalpas nepasisekė ir nėra vilties, kad pasisektų, nes krašto valdžia turi rūpintis milijonais savo benamių, atbėgusių iš Rusijos užgrobtų žemių.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Chicagoje sudarytas komitetas arkivysk. Juozapo Skvirecko 80 metų amžiaus jubiliejui paminėti, kuriam pirmininkauja vysk. V. Brizgys. Minėjimui parinkta rugsėjo 13 d. Jubiliejaus šventėje visose lietuvių katalikų bažnyčiose bus laikomos iškilmingos mišios metropolito intencija, o po jų susirinkimai su paskaita. Sukakčiai atminti ruošiama monografija. Turintieji asmeniškų prisiminimų prašomi siųsti juos Chicagos komitetui šiuo adresu: 6812 S. Washtenaw Ave., Chicago, 111.,
•    New Yorko Lietuvių gydytojų Draugija deda pastangų sutelkti į vieną organizaciją visus Amerikoje gyvenančius lietuvius gydytojus, tiek senuosius, tiek naujai atvykusius. Tuo reikalu valdyba yra įgaliota tartis su Amerikos Lietuvių Daktarų Draugija ir su tremtinių sukurtais gydytojų būreliais. Planuojama išleisti medicinos metraštį arba metuose kelis kartus pasirodantį žurnalą. New Yorko Liet. Gyd. Draugija taip pat rūpinasi materialia šios profesijos žmonių padėtim. Pirm. yra Dr. A. Dumbrys, vicepirm. — Dr. V. Tercijonas ir dr. Trajanienė.
•    Lietuvos Laisvės Komiteto pirm. Vaclovui Sidzikauskui suėjo 60 m. amžiaus. Gimęs jis yra prie Jurbarko šiaudinės kaime. Baigęs Veiverių Mokytojų Seminariją mokytojavo Ma-riampolės apylinkėje, kol susidarius pirmajai Lietuvos vyriausybei, tapo teisingumo ministerijos reikalų vedėju. Greit įsijungė į diplomatinį darbą. Pradžioje buvo Lietuvos atstovybės sekretorius Šveicarijoje, paskui— Lietuvos atstovas Berlyne ir Londcne. Nepriklausomybės metais vadovavo dviem svarbioms byloms Haagoje, kurių viena buvo su Lenkija, antra su Vokietija. Okupacijų laikais buvo atsidūręs vokiečių kacete. Susiorganizavus Vlikui, atstovavo ūkininkų partiją, pirmininkaudamas Vykdomojoj Taryboj ir vadovaudamas Vliko užsienio politikai. Atvykęs į Ameriką, aktyviai reiškiasi visame politiniame gyvenime.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai —T. Leonardas Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Menine   priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Redakcijos   adresas — Antanas Vaičiulaitis,
85-64 144th St., Jamaica 35. N. Y.
Dailininko   adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd.. Toronto, Ont.. Canada
Administracijos   adresas — Aidai, 680 Bushvvick Ave., Brooklyn 21, N. Y.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai