Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1953 m. 9 lapkritis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
P. Maldeikis — Dviejų kultūrų sankryžoje .................................................................... 385
Mykolas   Vaitkus — Gegužio improvizacija,
Jazminas, Po milijono metų, Negana, Ir vėl, Sielos
kriaukšlėj, Užleiskit mums vietą, Maršas mirčiai (eil.) ................................................. 392

Antanas   Tulys — Varnos and garado .......................................................................... 394
Venancijus   Ališas — Tarantelė (eil.) ........................................................................... 400
L.   Dambra — žemės reforma išlaisvintoje Lietuvoje .................................................. 402
Balys   Rukša — Rudens rankose, šešėlio skundas, Mėnulio kryžiuje  (eil.) ............. 407
Zenonas   Ivinskis — Lietuvių kalba viešajame Lietuvos 16-17 amž. gyvenime ......... 408

KŪRYBOS   PASAULYJE LITERATŪRA
A.   Vaičiulaitis — žvilgsnis į amerikiečių literatūros  istoriją ...................................... 418

KNYGOS   IR   ŽURNALAI
Pr.Gaidamavičius - Dr. J. Gutauskas:Vaiko Dievas ir religija ..................................... 420
Aug. Raginis — Jurgis Jankus; Po raganos kirviu ........................................................ 421
Dr. Vl. Viliamas: A. Bendorius: Lietuva  ....................................................................... 422
V. Vaitiekūnas — Vietoj autoriaus neparašyto laiško vertėjams ................................. 423

MOKSLAS
Antanas   Musteikis — Dėl kelių į senąją lietuvių religiją ........................................... 425
Marija   Gimbutienė — Apie pastabas dėl senosios lietuvių religijos idealizavimo .... 426

VISUOMENINIS   GYVENIMAS
Kun.   Kazys   Mažutis — Varpininkų ideologija ir "Varpo" kaltinimai katalikybei .. 428
PASTABOS:  M.   Gendrutis — Visuotinis Amerikos lietuvių kongresas .................. 430
L. A. — Nepamirškime lietuviškų reikalų ..................................................................... 431
M. G. — Kiti vėjai ........................................................................................................... 431
ĮVYKIAI  ......................................................................................................................... 430
Skaityti daugiau...
 
DVIEJŲ KULTŪRŲ SANKRYŽOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. MALDEIKIS   

Kultūrų konfliktai — I. Kultūrų skirtingumai — II. Lietuvio inteligento kultūrinė analizė — III. Vertybės J. A. V. kultūroje — IV. Kultūrinės sintezės galimumai.
Skirtingų kultūrų susidūrimas gali būti trejopas: 1) ta vieta, kur susiduria dviejų skirtingų kultūrų priešingos įtakos, kur žmogui ar tautai tenka apsispręsti pasirinkti vieną ar kitą kultūrą; 2) dviejų kultūrų konfliktas kuriame nors laike, kai senoji kultūra pergyvena nykimo krizę ir kovoja dėl išlikimo, o stipriai besireiškianti kitokios krypties nauja kultūra verčia žmogų rinktis — pasilikti prie senųjų vertybių ar, jų atsižadėjus, sukti į naują kelią; 3) trečios rūšies kultūrinė krizė tenka žmogui išgyventi, kai jis, užaugęs ir subrendęs vienoje kultūroje, persikelia arba kurių nors įvykių permetamas gyventi į kitokią kultūrą, kitokią kultūrinę atmosferą su kitokiomis vertybėmis ir kitokiomis tendencijomis; šioji krizė susidaro iš to, kad perėjęs į kitą kultūrą, žmogus sunkiai susiranda sau atramą, pasijunta joje svetimas, pajunta disproporciją tarp savo vidinio pasaulio ir aplinkos.

Ši trečiosios rūšies kultūrinė krizė tenka išgyventi tiems, kurie, užaugę ir subrendę Vakarų Europos kultūroje, patenka į Naująjį Pasaulį. Jos negalėjo išvengti ir į šį kraštą atvykę lietuviai tremtiniai.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MYKOLAS VAITKUS   
Nuotrauka V. Maželio

Kan. Mykolas Vaitkus šiais metais baigė septyniasdešimtąjį savo amžiaus kryželį. Jau daugiau, kaip keturiasdešimt metų jisai atsidėjęs dirba lietuvių literatūrai. Skaitan-čiajai visuomenei jisai plačiausiai pažįstamas kaip poetas, davęs tiek lyrikos, tiek ir epo kūrinių. Tačiau jisai reiškiasi ir kituose žanruose — beletristikoje ir dramoje. Paskutiniu laiku davė eilę vertingų atsiminimų.
"Aidai" džiaugiasi, turėdami kan. M. Vaitkų savo artimų bendradarbių eilėse, ir linki šviesiajam kūrėjui daug našių darbų.

GEGUŽIO IMPROVIZACIJA
 
Ir mirksniai—kaip gėlės, ir toliai—kaip puokštė.
Šypsai užsimerkęs.. Pravirkti gal trokšti?
Taip gera.. Taip kvaila.. Nebūto ilgiesi..
Ir atdūsio aidas sužvilga taip šviesiai..

Plevena pasaulis, grožybe apsvaigęs..
Neverki, keleivi, kad puotos greit baigias:
ten amžiai banguoja, ten grožis jiem švyti,
kai lenkiasi žemėn žiedeliai nuvytę .. .
Skaityti daugiau...
 
VARNOS ANT GARADO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS TULYS   
Jo vardas buvo Mykolas Skatkauskas. Į fabriko biuro knygas jis įrašytas Mike Skat. Todėl, kad nei jis pats, nei raštininkas nežinojo, kaip tą ilgą vardą bei pavardę įtraukti. Taip nauju vardu atėjo į savo darbo vietą tas vaikinas. Jis čia atėjo, kada mūsų keliai buvo dar reti ir trumpi, ir juose retai kada pamatydavai automobilį. Čia vieni jį šaukė Mike, kiti Skat. Jis iš karto priprato prie abiejų vardų. Atsivežtas iš Lietuvos jo vardas po kelių metų buvo užmirštas. Ir pats Mikas aiškiai nebeatminė tikros savo pavardės. Paklaustas, jis lengvai pasakydavo: Mike Skatė.

Mikas buvo mažytis, menkutis, visada nusmukusiu klynu vaikinas. Jo pečiai buvo siauručiai, bet jo strėnos, kaip vyro, plačios, o rankos—didelės. Jo veidas žibėjo, kaip nusirpęs obuolys, atrodė jaunesnis, negu iš tikrųjų buvo, ir buvo apvalus, mažytis ir plynas. Be bruožų, be išraiškos, visad tuščias, visad šypsantis. Ir ten, kur žmogui tenka būtinai reaguoti, jo veidas žibėjo plynas, šypsantis ir tuščias. Tokios buvo ir jo akys. Rudos, mažytės jos stovėjo išverstos ir nemirksėjo. Jose nieko nesimatė.
Skaityti daugiau...
 
TARANTELE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VENANCIJUS ALIŠAS   
Aušrų pakojy žėri debesėliai —
Eiklieji saules marių pranašai.
Tai tu auksinę vilną jų pašai,
O liūdnos tavo akys, Tarantele!

Su jaunu rytu širdyje tu kėlei —
Nelaimingiausioj iš visų širdžių.
Tave šaltinio šlamesy girdžiu:
Ten tavo juoko skamba trupinėliai.

žiedų laukinių iš javų ir šieno
Atsiminimų rankose neši.
Esi išblyškus, o esi graži —
Maža mergyte Komunijos dieną!
Skaityti daugiau...
 
ŽEMES REFORMA IŠLAISVINTOJE LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. DAMBRA   
Naują gyvenimą išlaisvintoj Lietuvoj kuriant, didžiausia bei opiausia problema be abejo bus žemės valdymo klausimas. Todėl gera, kad šis klausimas mūsų specialistų jau dabar svarstomas. Turiu galvoj agronomo dr. V. Manelio studijas tuo klausimu (žiūr. jo "Žemės reformos gairės" — Lietuvos ūkio atstatymo studijų komisijos darbų 2-as sąs., 1951 m., ir "Žemės valdymas išlaisvintoje Lietuvoje" — "Lietuva", 1952 m. Nr. 1). Tačiau demokratinėje santvarkoje tik projektus sudaro specialistai, o vieno ar kito projekto pasirinkimą nulemia plačioji visuomenė. Kad tas pasirinkimas būtų tikslingesnis ir lietuvių tautai naudingesnis, reikia, kad ta plačioji visuomenė būtų su tuo klausimu geriau susipažinus. Juo ji geriau tuose klausimuose orientuo-sis, juo didesnis bus laidas, kad klausimo sprendimas eis tikslesne kryptimi. Dėl to manau, kad šio svarbaus klausimo svarstymas ne tik specialiuose, bet ir bendro pobūdžio žurnaluose bei laikraščiuose yra visai vietoj. Ta mintimi vadovaujantis atsirado ir šios pastabos.

1.  Busimos žemės reformos motyvai

Prileidžiant, kad kolektyvinė ūkininkavimo sistema — sovietiniai kolchozai būsimoje Lietuvoje pasilikti negalės, žemės valdymas turės pereiti į privačias rankas. Ryšium su tuo iškyla žemės ūkio vieneto dydžio klausimas, kuris bus pirmaeilės svarbos. Dr. Manelis iškelia du pagrindinius motyvus, kurie turėtų lemti būsimųjų ūkių dydį, būtent ūkinį ir socialinį motyvą.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BALYS RUKŠA   
RUDENS   RANKOSE

Aš suaudžiau paveikslą vasaros prie kojų
Aistringai saulę mylinčios jaunos moters.
Ir skundžiasi dangus ir ežeras banguoja,
Kad vyną iš ugnies rudens burna išgers.

Aš sudaužiau paveikslą vasaros ir rėmuos
Skeveldrom valandos ir sudrumsta širdis.
O juokias didelis, niaurus ruduo įrėmęs
Gelsvus durklus į mano vasaros krūtis.

Bet nesakysiu, kad ruduo — likimo ungis,
Kasnakt apie prarastą moterį kuždąs,
Jei vienu judesiu aš pats esu išjungęs

Man kelią rodžiusias pas ją žvaigždes.
Ir tamsoje juntu: vienatvės musės rungias,
Įkyriai zvimbdamos apie manas klaidas.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENONAS IVINSKIS   
VIEŠAJAME LIETUVOS 16—17 AMŽ. GYVENIME

ŽIUPSNELIS MEDŽIAGOS IS ROMOS ARCHYVŲ

(TĘSINYS)
 
IV. Lietuvos bažnytinės hierarchijos nusistatymas.

Kokių pastangų yra buvę Lietuvos bažnytinėje hierarchijoje palaikyti liaudies kalbai pastoracijoje, yra sunkiai atsakomas klausimas. Rodos, dar niekur nepasisekė užtikti jokio reikšmingo duomens iš Vilniaus diecezijos. Jėzuitų įkūrėjas Vilniuje Protasevičius (fl579. XII. 31) pats buvo kilęs iš Kraisko (Minsko srityje). Išskyrus du jo energingus raštus popiežiui ir nuncijui apie reikalą lietuviškai mokantį Giedraitį paskirti Medininkų vyskupu,30) daugiau nebesigirdėjo. Jurgis Radvila labiausiai rūpinosi Vilniuje kova su protestantais, kur tik sugriebęs degino jų knygas, o po dešimtmečio (1581-91) tapo Krokuvos vyskupu. Pasibaigus aštuonerių metų vakansijai, atėjo nuo 1600 m. vienas po kito vyskupai Benediktas Vainius (Voina), Eustachius Valavičius, Abromas Vainius, Jurgis Tiškevičius (11655). Iš jų ganytojavimo Vilniaus vyskupijoje lietuviškos sielovados reikalu dar nieko neaptikome. Pagaliau nežinome, ar tie keturi vyskupai, išskyrus Abromą Vainių, net lietuviškai patys nors kiek mokėjo. Vilniaus vyskupija tautiniu atžvilgiu buvo mišri, o gudai unitai sudarė nuo 16-tojo amž. galo didelę jos dalį. Gudiškai vyskupijos daliai buvo ir atskiras sufraganas. Vilniaus kapitulos aktai rodo, kad jos sudėtis buvo daugumoje iš ateivių, gerų beneficijų j ieškotojų. Vienu metu vysk. Protasevičiaus laikais kapituloje, išskyrus pilnų šventimų neturinti gudą Koryzną, visi kiti kapitulos nariai neturėjo Lietuvos pilietybės, t. y. buvo atkeliavę iš Lenkijos.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į AMERIKIEČIŲ LITERATŪROS ISTORIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Vaičiulaitis   

Daugeliui mūsų yra nesvetimi didieji praeito amžiaus amerikiečių rašytojai, toki kaip Cooperis, Poe, Twainas. Tačiau net ir iš to laikotarpio kai kurie autoriai mums lyg ir tolimesni, arba beveik negirdėti, nors jie stovi pačiose poezijos, beletristikos ir minties viršūnėse. Čia užtektų paminėti tokį Thoreau arba Mel-ville. O žvelgiant anapus devynioliktojo šimtmečio, dar toliau į praeitį, vaizdas lyg ir miglojasi. Kyla klausimas: kur amerikiečių literatūros pradžia, kas tie pirmieji autoriai, ar buvo įdomių ir vertingų vardų prieš devynioliktojo amžiaus suklestėjimą?
Cia ir norime mesti akį į amerikiečių literatūrą nuo pirmųjų dienų, žinoma, tai tėra labai bendras pjūvis per didelį ir šakotą medį, davusį pasauliui pirmaeilių poetų ir beletristų, o mūsų laikais — ir žymių dramaturgų.
Taigi, ką randame ligi devynioliktojo amžiaus?

Čia susiduriame su dviems ryškiais perijodais: 1. kolonijų ir 2. revoliucijos.
1.    Kolonijų perijode, apimančiame bemaž pusantro šimto metų (1607-1763), randame metraštininkų ir istorikų, kurių pažymėtini John Smith, Bradford, Winthrop, Byrd, Sewall ir kiti. Būta poetų, kurių ryškiausia yra Anne Bradstreet (1612-1672), pirmoji amerikietė moteris, sulaukusi platesnio pripažinimo literatūroje. Galop ten esama įžymių teologų, iš kurių labiausiai išsimuša Cotton Mather ir J. Edwards. Klastėjo religinė literatūra. Tokia kaip tik buvo pirmutinė amerikiečių spausdintoji knyga — psalmių vertimas, pasirodęs 1640 metais ir susilaukęs apie 70 laidų,
Skaityti daugiau...
 
VAIKO DIEVAS IR RELIGIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Gaidamavičius   

K. Dr. Jonas Gutauskas: VAIKO DIEVAS IR RELIGIJA. Toronto. "Žiburiai". 1953 m., 328 psl. Kaina $3.00.
Psichologiniai - pedagoginiai mokslai pastaraisiais dešimtmečiais gerokai pasiyre priekin. Tuo būdu vaiko pažinimas žymiai patobulėjo, ir jo mokymas bei auklėjimas nebėra dirbtinis stumdymas, o daugiau ugdymas įsiklausius į vaiko sielą. Ne visos betgi sritys laiku atkreipė dėmesį į pažengusį psichologinį pažinimą. Prie tokių sričių skirtinas ir religinis mokymas bei auklėjimas. Čia jaučiamas dar ir dabar nepakankamas prisitaikymas psichologinei pažangai. Tai konstatuota ir tarptautinio kaketų kongreso Romoje 1950 m., kur netgi grafiškai buvo pavaizduotas religinio mokymo atsilikimas nuo profaninio: pastarasis siekia 80-tą laipsnį (iš 100), o religinis — tik 25-tą.

ši spraga buvo gyvai jaučiama ir Lietuvoje. Buvo prasidėję pirmieji bandymai pajudėti, bet jie žymesnių pėdsakų taip ir nesuskubo palikti. Teologijos institucijose, kurios buvo užimtos Dievo pažinimu, žmogaus ypač vaiko, pažinimas dar nebuvo pakankamai iškeltas. Jaunieji kunigai todėl tenkinosi tradiciniu katekizmo mokymu (jei neskaityti K. K. Žitkaus bandymų). Kun. Dr. J. Gutauskas, kuriam praktikoje teko pergyventi religinio mokymo trūkumus, ėmė domėtis jo tobulinimo galimybėmis. Dėstydamas seminarijoj katechetiką, dar labiau įsigilino į josios problemas ir visą eilę metų, ypač tremtyje, nesiliovė ta sritimi domėjęsis. Ir štai 1953 m. išeina jis su stambiu veikalu, kuriame visu frontu iškelia tezę: "Tėra tik vienas tikras religinis auklėjimas — tai auklėjimas, surištas su dvasine vaiko raida" (psl. 297). Tai pagrindinė autoriaus mintis, plačiai ir sistemingai išdėstyta veikale, kuris Lavalio un-to (Quebec'e) buvo priimtas kaip disertacija.
Skaityti daugiau...
 
PO RAGANOS KIRVIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   
Jurgis Jankus: PO RAGANOS KIRVIU. Dail. B. Vilkutaitytė-Gedvi-lienė. Išleido Gabija. 1953 m. 102 p. Kaina $1.50.
Jurgis Jankus, po psichologinių ir probleminių nagrinėjimų, šia knyga pasineria į pasaką, nukeldamas skaitytoją į Lietuvos gamtą, prie Nevėžio upės, girių, ežerų ir liūnų. Visoj pasakoj originaliausia ir yra tai, kaip autorius susidoroja su lietuviškąja gamta, kaip ją įaudžia į savo veikalą. Jisai tai atlieka sumaniai, vietomis net meistriškai. Jau pat pradžioje jisai mums prikelia Nevėžio krantus ir jo apylinkes — patrauklioje, artimoje ir jaukioje šviesoje, sakytume — romantiškose spalvose. "Toli anapus Nevėžio, anapus miško, anapus laukų ir kalnelių, vidury Tyrulių pelkių gyveno ragana, už visas kitas raganas senesnė ir už visas kitas raganas piktesnė", skaitome pirmuose knygos lakštuose. Nešamas šio lengvo, iš dalies ilgesingo romantizmo, Jurgis Jankus sykiu yra konkretus ir tikslus detalėse. Neidamas j smulkmenas, jisai apie visa kalba ryškiu ir taikliu žodžiu: apie paukščius, medžius, gėles, pelkes. Itin gerų vaisių jisai pasiekia, kai tą pastabumą susieja su įspūdžiu ir nuotaika, štai kaip jis aprašo ugnelę giriose nakčia: "Iš pradžių pintin skelta kibirkštėlė vos apšvietė jam lūpas, bet su kiekvienu pūstelėjimu pazara didėjo, apšviesdavo gyvu raudonumu visą veidą ir kylančią dūmų srovelę. Netrukus pasirodė liepsnelė: pašoko ir vėl geso, kol įsikibo į sausus žagarėlius ir už jų kabindamosi ėmė kilti augštyn. Pasigirdo smagus treškėjimas ir liepsna išsimušė į viršų. Tamsūs miškai atgijo ir medžiai sumirgo rausvais šešėliais" (91 p.).
Skaityti daugiau...
 
A. Bendorius; LIETUVA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Vl. Viliamas   
A. Bendorius; LIETUVA. Kraštas-gyventojai-kultūra. Sūduvos leidinys, 1952 m., pusi. 176 ir žemėlapis.
A. Bendorius — Lietuvos Pedagoginio Instituto kraštotyros lektorius, jau laisvoje Lietuvoje žinomas geografas pedagogas, pateikė lietuviškai mokyklai ir visuomenei jau antrąjį geografijos vadovėlį. Pirmas buvo "Europos geografija", išleista 1948 m. Ulme, Vokietijoje. "Europos geografija" Vokietijoje gana sėkmingai veikusiai lietuvių vargo mokyklai buvo labai pravarti. Dar nuoširdžiau tenka sveikinti šį Lietuvos geografijos vadovėlį, apsčiai duodantį būtiniausių ir reikalingiausių žinių apie Lietuvą.

Geografija savo krašto pažinimui ir lituanistiniam mokymui yra pirmaeilės reikšmės. Tautos gema, auga ir gyvena erdvėje ir laike. Tautos gyvenimą erdvėje nusako geografija, taip kaip tautos gyvenimą laike nusako istorija.
Skaityti daugiau...
 
VIETOJ AUTORIAUS NEPARAŠYTO LAIŠKO VERTĖJAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Vaitiekūnas   
Giovanni Papini: POPIEŽIAUS CELESTINO VI LAIŠKAI ŽMONĖMS, išvertė iš italų kalbos d r. Petras Mačiulis, išleido Lietuviškos Knygos Klubas Chicagoje, 1953 m. 216 psl. Viršelis dail. R. Viesulo. Kaina $2.00.
Šis Papinio veikalas yra to paties žanro, kaip ir "Kristaus Istorija". Tik "Kristaus Istorijoje" autoriaus dėmesys buvo sutelktas į Kristaus asmenį, o "Laiškuose" — į žmogaus santykį su krikščionybe, ne abstrahuoto, bet konkretaus žmogaus: krikščionies ir nekrikščionies, kunigo ir bedievio, teologo ir poeto, turtuolio ir beturčio, valdovo ir valdinio, istoriko ir mokslininko, atsiskyrusio krikščionies ir žydo, moteriškos ir kiekvieno kito žmogaus. Veikalo vardas atitinka veikalo idėją, nes kas gi kompetentingesnis kalbėti apie žmogaus santykį su krikščionybe, jei ne pats Kristaus vietininkas. Jo vardu ir skelbia Papini 17 "laiškų" augščiau minėtų kategorijų žmonių adresu.
Skaityti daugiau...
 
DEL KELIŲ Į SENĄJĄ LIETUVIŲ RELIGIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Musteikis   

Didinga Lietuvos praeitis, sąmoningai ir nesąmoningai apgaubta žavingu romantikos šydu, suvaidino žymų, jei ne patį svarbiausią, vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo raidoje. Daukanto vizijos buvo aušrininkų pasiektos. Gydytojas Basanavičius savo trakiškomis ir kitomis studijomis, dažnai nieko bendra neturinčiomis su jo profesija, tęsė tą pačią romantinės praeities gie;mę. O ką jau bekalbėti apie Vištelį ar Pietarį! Ir visa tai buvo, sakytume, natūralu: daug tautų šiuo keliu atgimė. Tačiau jau per porą nepriklausomo gyvenimo dešimtmečių mūsų istorikai kritiškiau pažiūrėjo į Lietuvos praeitį, mūsų rašytojai pabandė jieškoti mūsų istorijoj ne vien tik romantikos, bet ir kultūrinės bei psichologinės tiesos, ir mums atrodo, kad naujoji pažiūra į istoriją žengia su modernišku gyvenimu. Ir ji mums vaidina tą patį svarbų vaidmenį, kurį vaidino aušrininkams lietuviškos istorijos romantika. Kitais žodžiais tariant, mūsų patriotizmas yra labiau ugdomas mokslinės istorijos tiesos, o ne romantinės praeities. Betgi žinomos proistorikės dr. Marijos Gimbutienės straipsnis, pavadintas "Senoji Lietuvių Religija"   (Aidai,  1953,  nr.  1), daugeliu atžvilgių yra tos pat romantikos apraiška.
Skaityti daugiau...
 
APIE PASTABAS DĖL SENOSIOS LIETUVIŲ RELIGIJOS IDEALIZAVIMO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Gimbutienė.   
Kai kas man yra darę pastabas dėl senosios lietuvių religijos nuro-mantinimo: kur esą dingę krivių krivaičiai, vaidilutės, kur garsiosios dievų trijulės, dievų hierarchijos sistema? Nustojau ir kai kurių priete-lių simpatijos dėl to, kad savo straipsniuose miniu žalčių ir rupūžių gerbimą ir kitką, kas be reikalo juodiną mūsų protėvių religiją. Tačiau mano straipsnis "Senoji lietuvių religija" (Aidai, 1953, No. 1), Antano Musteikio žodžiais, — ta pati aušrininkų romantikos apraiška . . . Įvairios replikos, nes įvairūs ir kultūrinio žurnalo skaitytojai. Tie kolegos, kurie laisvai plaukioja Lietuvos ir Europos archeologijos, istorijos, folkloro, liaudies meno, kalbotyros vandenimis, turi kitą nuomonę.

Romantizmo prikergimas mano straipsniui atsirado iš A. Musteikio nusistatymo rasti jame senosios lietuvių religijos idealizavimą. Ir šį nusistatymą ypač paliudija jo paskutinysis sakinys: "Neatrodo, kad idealiai suvoktas senosios lietuvių religijos vaizdas lietuvybę stiprintų daugiau negu lietuviškosios krikščionybės lytis". Tokia išvada tiktų kritikai tokio straipsnio, kuris būtų lietęs lietuvybės stiprinimo klausimą per senąją lietuvių religiją, analizavęs lietuviškosios krikščionybės klausimą ir panašiai. Viso to mano straipsnyje nebuvo. Savo tendencijai pateisinti A. M. skelbia falsifikuotas išvadas apie mano senosios lietuvių religijos sąvoką ir tam paryškinti cituoja kelis sakinius iš straipsnio įžangos, patogumo déliai ne ištisai, bet prileidžiant tam tikrus žodžius ar neatsižvelgiant į prieš ar po stovinčius sakinius, kad susidarytų norimas aspektas.
Skaityti daugiau...
 
VARPININKŲ IDEOLOGIJA IR "VARPO" KALTINIMAI KATALIKYBEI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. Kazys Mažutis   
Sukaktuvinis 1953 metų "Varpo" numeris dėjo H. Blazo straipsnį, kuriame autorius mėgina iškelti panašumus, kurių esą tarp katalikybės ir komunizmo. Ta proga autorius aiškina varpininkų ideologiją ir daro visą eilę kaltinimų katalikybei.

Pagrindinis autoriaus kaltinimas katalikybei yra: esą, iš katalikybės, kaip iš dogmatinės ideologijos, tam tikru būtinumu plaukia netolerancija ir totalizmas politikoje.
Pagirtinas yra autoriaus noras apginti individo teises ir laisvę. Autorius iškelia eilę tikrų faktų, tačiau daugumą jų jis parodo klaidingoje šviesoje. O augščiau paminėtas katalikybei daromas priekaištas neatitinka tikrenybės ir paties Katalikj Bažnyčios mokslo.

Autorius suskirsto ideologijas į tokias, kurios yra sąlygojamos pasaulėžiūros, ir tokias, kurios nėra pasaulėžiūros sąlygojamos. Jo idealas, ypač politinėje srityje, yra ideologija, kuri nėra pasaulėžiūros sąlygojama.
Skaityti daugiau...
 
VISUOTINIS AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. Gendrutis   
Gera, kad mūsų pradedantį pilkėti visuomeninį ir politinį gyvenimą paįvairina svarbesni įvykiai. Politikoje sėdį žmonės gal neįsivaizduoja, kaip visuomenei įkyrėjo tie nuolatiniai nesutarimai ir vieni kitų kaltinimai. Retas kuris neklausia, argi jau negalima iš tos balos išbristi?

Nuo tų įprastų ginčų dėl pirmenybės snūstelėjusios visuomenės dėmesį patraukė Kersteno rezoliucija, kurios ženkle teks ilgesnį laiką pagyventi. Toks buklus Alto prie Amerikos politinių sluogsnių priėjimas visuomenės akyse dar labiau pakėlė jo orumą ir pastūmėjo glaustis vienybėm Kersteno vadovaujamas žygis juk yra reikalingas visų lietuvių bendradarbiavimo bei paramos.
Skaityti daugiau...
 
NEPAMIRŠKIME LIETUVIŠKŲ REIKALŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   
Neseniai spaudoje pasirodė žinutė, kad Čikagoje miręs žymusis visuomenininkas prel. Mykolas Krušas savo testamente nepamiršo ir lietuvių tremtinių. Velionis užrašė $1,803.-98, kuriuos šios organizacijos iždininkas mano greitai gauti.

Šis palikimas, nors ne taip didelis, yra didžiai reikšmingas mūsų gyvenime emigracijoje. Lietuviškai veiklai palaikyti mes čia neturime jokių pastovių šaltinių — viskas remiasi aukomis, surenkamomis kartas nuo karto, iškilus kokiam reikalui Amerikos lietuviai ta prasme yra nenugalimi. Jie savo dosnumu duoda pavyzdį ir naujai atvykusiems.

Tačiau beveik visos aukos ribojasi gyvenimu. Pomirtiniai palikimai visuomeniniams reikalams, palyginti, nėra gausūs. Iki šiol neteko girdėti, kad kas nors iš lietuvių testamentu būtų užrašęs žymesnę pinigų sumą Balfui. Prel. M. Krušo žygis yra gražus paskatinimas visiems pasiturintiems lietuviams nepamiršti testamentuose lietuviškų reikalų.
Skaityti daugiau...
 
KITI VĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. G.   
Priežodis sako, jog neįmanoma pūsti prieš vėją. Praėjusį dešimtmetį tai ypač aiškiai pastebėjome ir politiniame gyvenime. Kol Amerika tu Rusiia ranka rankon žygiavo karo fronte ir pakankamai nepažino savo sąjungininkės, tol kažkaip nepatogu buvo atvirai kalbėti apie komunistų piktybę. Tiesa, žodžio laisvė spaudoje ir tuo laikotarpiu nebuvo pažeista. Tačiau, koks milžiniškas skirtumas yra amerikiečių kalbos tone anuomet ir šiandien! Anais metais bolševikų žiaurumai buvo savotiškai pridengiami — dabar jie visomis išgalėmis keliami aikštėn. Šiandien jau nebereikia įtikinėti amerikiečių, kad komunistai yra žiaurūs. Jie patys jau yra pakankamai įsitikinę.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
J. Gliaudą: ORA PRO NOBIS. Romanas.   Iliustravo   V.   K.   Jonynas.
Draugo Bendradarbių Klubo leidinys. Chicaga, 1953. 447 p. Kaina $4.00.
Pulgis Andriušis: ANOJ PUSĖJ EŽERO. Lyrinės apysakos. Antras leidimas. Išleido Gabija, 1953. 101 p. Kaina $1.50.
Kun. A. Sabaliauskas, S. D. B.: TAIP JIS KALBĖJO (Don Bosco mintys), 132 psl. Spaudė Immacu-lata, 1953 m.
D. Pilla: SIELA Už SIELĄ, vertė kun. A. Sabaliauskas, S. D. B. Išleido Saleziečių Spaudos Studija, Castel-nuovo, Italijoje, 1950 m., 307 pusi.
JUOZAS ŽILEVIČIUS: Česlovas Sasnauskas, II laida. Išleido kun. L. Voisiekauskas, Brooklyn, 1953, 126 psl.
DR. JUOZAS GIRNIUS: Laisvė ir būtis, Kari Jasperso egzistencinė metafizika. Atspaudas iš "Aidų . "Aidų ' leidinys, 150 psl.
VACLOVAS BIRŽIŠKA. Senųjų lietuviškų knygų istorija, I dalis, išleido Čikagos Lietuvių Literatūros Draugija, 1953 m., 208 pusi., kaina $2.00.
A. RlMKŪNAS: Kregždutė, I dalis. Elementorius, skaitymai, aplinkos pažinimas. Išleido "žiburiai". Toronto, 1953 m. 96 psl. Kaina $1.50.
Santarvė, rezistencinis visuomeninis ir kultūros reikalų žurnalas, nr. 5 (10). Redag. F. Neveravičius, padedamas redakcinio kolektyvo. Viršelis V. K. Jonyno, 48 psl.
Technikos žodis, Technikos darbuotojų mėnesinis laikraštis — PLIAS ir ALIAS organas, Nr. 8 (29), leidžia Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų s-ga Čikagoje, 12 pusi. Prenumeratos kaina — metams 2 dol.

 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Popiežius Pijus XII specialia enciklika 1954 metus paskyrė Marijos garbei, nes sueina šimtmetis nuo Nekalto Prasidėjimo dogmos paskelbimo. Marijos metai prasideda gruodžio 8 d. dieną ir baigiasi tuo pačiu laiku ateinančiais metais, šv. Tėvas tuo laiku ragina daugiau melstis, prašant Dievo Motinos taikos ir laisvės Bažnyčiai persekiojimuose. Visi skatinami uoliau lankyti Marijos šventoves. Nepaprastos iškilmės bus Liurde ir Fatimoje. Liet. Kunigų Vienybė planuoja, kaip šį įvykį iškilmingiau paminėti lietuvių kolonijose.
•    Kun. Juozas Karalius Amerikos lietuvių katalikų istorijai parašyti yra paskyręs 1000 dol. Tam darbui spalio 10 d. "Darbininko" patalpose buvo sukviestas susirinkimas. Dalyvavo Kunigų Vienybės įgaliotiniai prel. Pr. Juras, kan. J. B. Končius ir Tėv. dr. V. Gidžiūnas, O. F. M., pasikvietę prof. S. Sužiedėlį ir prof. A. Kučą. Posėdyje buvo nustatytos temos, numatyti bendradarbiai ir medžiagos rinkimo būdai. Sudaryta komisija, kurios pirm. išrinktas prof. A. Kučas, sekr. Tėv. dr. V. Gidžiūnas. Darbą manoma baigti per trejus metus.

•    Šiemet Balfo vajaus pirm. New Yorkc apylinkėj išrinktas kun. dr. S. Valušaitis. Vajus pasisekė. Iš visuomenės parodyta daug užuojautos tremtiniams.
•    A. Liutkus, dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje ir buvęs Lietuvos pasiuntinybės sekretorius Paryžiuje, pradėjo dirbti Vliko Vykdomosios Tarybos užsienio reikalų tarnybos skyriuje.
•    šį rudenį Čikagoje vėl pradėjo eiti savaitraštis "Laisvoji Lietuva", leidžiamas Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio. Vyriausias redaktorius Vytautas Staneika.
•    Vasario 16 gimnazijos rėmėjas šiais mokslo metais tęsia savo kilnų darbą — siunčia aukas. Geros širdies lietuviai yra daugelyje vietų susiorganizavę į būrelius, kurie išlaiko po vieną mokinį. Gimnazijai vadovauja A. Giedraitis.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Į   SKAITYTOJUS
1949 metais, perėmus kultūros žurnalo AIDAI leidimą, ilgai ir atidžiai buvo svarstyta, kaip padaryti jį visiems prieinamą. Pačioje pradžioje teko susitikti su dviem sunkumais—didelėmis spaudos išlaidomis Amerikoje ir finansiniu lietuvių tremtinių nepajėgumu. Čia knygos bei laikraščio išleidimas kainuoja žymiai brangiau, kaip Europoje. Tremtiniai gi, kurie sudaro didžiąją skaitytojų dalį, pačiame imigracijos įsisiūbavime patys buvo reikalingi pagalbos.

Į tai atsižvelgus, AIDŲ metinė prenumerata buvo nustatyta kaip galima žemiausia — 5 dol. Jungtinėse Valstybėse. Bet tokia kaina neįstengė padengti leidimo išlaidų ir kasmet susidarydavo nuostoliai. Tai didžiai trukdė žurnalo klestėjimą. Vienok, norint pilnai išsaugoti jo kultūrinį pobūdį, buvo vengiama komercinių reklamų, šiandien, dar labiau pakilus popieriaus, pašto ir kitoms išlaidoms, tokia žema prenumerata leidimas AIDŲ pasidarė visiškai nebeįmanomas.

Žurnalo leidėjai, priversti finansinių sunkumų, o taip pat remdamiesi tuo, kad imigracijos nepritekliai bent dalinai sumažėjo ir atvažiavusieji finansiškai atsistojo ant tvirtesnių kojų, AIDŲ metinę prenumeratą pakelia vienu doleriu. Nuo 1954 metų AIDAI kainuoja šeši doleriai tiek JAV, tiek Kanadoje, tiek kitose šalyse bei kontinentuose.
Todėl maloniai prašome visų žurnalo skaitytojų atkreipti į tai savo dėmesį ir suprasti susidariusią padėtį. Šešių dolerių metinė prenumerata AIDUS pakels iš finansinių sunkumų ir užtikrins jų ateitį.
AIDŲ LEIDĖJAI

Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai