|
|
1954 m. 4 balandis
Parašė BERNARDAS BRAZDŽIONIS
|
TEATEINA TAVO KARALYSTĖ
Skelbdamas Tave, kaip šventas Jonas,
Atėjau prie žydinčio Jordano —
Teka upė metų milijonuos,
Teka mano dienos, Dieve mano ...
O kur Tu, skaistus sūnau Betliejaus,
O kur Tu, alyvos žiede, Kristau?
šaukiam fariziejai, šaukiam mylimieji:
— Teateina Tavo karalyste...
|
Skaityti daugiau...
|
50 METŲ SPAUDOS LAIMĖJIMO SUKAKTĮ MININT |
|
|
|
Parašė VACLOVAS BIRŽIŠKA
|
Anei rašto anei druko mums turėt neduoda, tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi ir juoda.
A. Baronas
Šiuo metu Lietuvai gyvenant sunkiausius priespaudos metus, kada ir jos spauda yra faktiškai uždrausta, nes tai, kas dabar Lietuvoje leidžiama, kad ir nespausdinama kol kas maskolių raidėmis (nors 1940 m. jau buvo gaivinama mintis j lietuvių raštus tas raides įvesti), bet faktiškai nėra lietuviška, o tik lietuvių kalbos žodžiais išversta ta pati rusų bolševikinė spauda, pravartu prisiminti ir anuos kovos už lietuvių knygą metus, juo labiau, kad toji kova ir šiems laikams galėtų duoti nemaža sektinų pavyzdžių.
Visoje Europos istorijoje lietuvių spaudos uždraudimas ir su juo susieta kova neturi sau lygių pavyzdžių. Tiesa, dar senais laikais turkams užvaldžius Balkanų slavų gyvenamus kraštus, ten buvo draudžiamas savasis raštas, bet jo vietoje jiems nebuvo primetamas turkų-arabų raštas ir tas uždraudimas nebuvo išsiliejęs, kaip lietuviuose, į kovą už savo spaudą.
1.
Pats lietuvių spaudos uždraudimas yra susietas su bendra, jau XIX m. pirmoje pusėje išryškėjusią Rusijos politika, siekiančia surusinti visas jos pasigrobtas tautas ir savo įtaką išplėsti ir į visas slavų tautas, gyvenančias ir už Rusijos imperijos ribų. Viena priemonė tam tikslui pasiekti turėjęs būti — joms visoms ir rusiškųjų rašmenų primetimas.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė DR. P. CELIEŠIUS
|
Nieko, rodos, nėra aiškesnio ir tikresnio, kaip laikas. Net ir primityviausias žmogus juk žino, kad yra rytas, vakaras, diena, naktis, metų seka. Jau gilios senovės žmogus mokėjo laiką dalinti į tam tikrus vienetus, kaip sutartinius ženklus, ir jais žymėti veiksmų seką.
Berods, pirmasis moksliniu metodu nagrinėjo ir aptarė laiką graikų filosofas Aristotelis (384-322) savo veikale "Fizika". Anot jo: laikas yra vienas po kito sekančių judesių skaičius. (Phys. IV. 11). Tokią laiko aptartį perėmė Tomas Akvinietis, trumpai išreikšdamas, kad laikas yra judėjimo matas (1. q. 10, a. 4) — tempus vero est mensura motus. Tokiu būdu anoji aristotelinė laiko samprata tapo tradicine ir, kaip atbaigtoji mokslo tiesa, pateko į mokslo vadovėlius sekančia aptartimi: tempus est numerus mo-tuum secundum prius ac posterius. Trumpai sakant: laikas yra slinkties matas.
Ir vis dėlto tokia aiški ir atbaigta laiko samprata susvyravo savo pagrinde, kaip nepilna ir tik dalinai paliečianti būties matavimą. Bene pirmasis bus moksliškai suabejojęs laiko tiesos tikrumu šv. Augustinas sakydamas: kas yra laikas, rodos, žinau, kol manęs niekas neklausia. Bet jeigu aš noriu klausiančiam paaiškinti, aš pats nebežinau, kas yra laikas (Conf. 11, 14). Net ir tas pats Aristotelis, pagrindęs laiką slinkties momentų skaičiumi, apsižiūrėjo, kad dabartis tokiu laiku negali būti išsakoma. Jis teisingai įžvelgė, kad dabartis turėtų būti šalia laiko momentų (Phys. VIII, 1.). Bet kas ji yra, jis neįstengė atsakyti. Dėl to ir pas šv. Augustiną nesusimezgė laiko sampratos galai, nes jis jautė, kad šalia laiko slinkties momentų turėtų būti kažkas pastovaus, kas yra ne judėjimu pagrįsta, bet trūka (duratio).
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė ALDONA NASVYTYTĖ
|
PASAKA
Buvo kartą du vaikai —
Seniai — seniai. . .
Karaliaus buvo jie.
— — — — — — — — — — —
Du vaikai karaliaus
Vienąkart gyveno —
Rinko aukso gintarą,—
Rinko ežere —
Ir skambėjo juokas,—
Upeliu sruveno,
Kol nuskendo laime
Ežero dugne.
— — — — — — — — — — —
Ir nerado žvaigždės,
Ir nerado vėjas,—
Neberado laimės,—
Ežero dugne . ..
Kažinkur sidabro
Juokas nusruvėjo — — —
Kai nuskendo laimė,
Laimė ežere ...
— — — — — — — — — — —
Buvo kartą du vaikai
Seniai — seniai . ..
Karaliaus buvo jie.
|
Skaityti daugiau...
|
PETRAS KIAULĖNAS IR MODERNIOS SPALVOS MENAS |
|
|
|
Parašė GORDON BROWN
|
Petras Kiaulėnas savo kūryboje išreiškia šviesos dramatiškumą, drauge kreipdamas dėmesį į objekto architektūrą, jo apimtį, padėtį ir ryšį su bendra paveikslo forma.
Nors Petro Kiaulėno technika ir atlikimas siejasi su praeities laikotarpiais, tačiau jo įsigilinimas spalvų sąrangon palaiko gyvą tą idėją, kurios nepaiso vadinamieji modernistai ir avangardo menininkai. Savo spalvų vartosena jisai mums taria šiandien aiškiai naują žodį, nežiūrint jo glaudžios giminystės su impresionizmu ir ekspresionizmu.
Petras Kiaulėnas itin išaugo savo paskutiniais darbais, čia jo metodas daug laisvesnis, spalvas ir formą dramatiškai išskaidant į šviesą ir nuotaiką. Paskutiniai jo kūriniai yra pilni įtampos ir energijos. Todėl jie artimesni moderniniams dabarties sąjūdžiams.
Will Barnet
Dailininkas Petras Kiaulėnas be atvangos gilinasi į tas galimybes, kurių teikia spalvų pasaulis. Tai jau buvo ir seniau pastebėjusi Paryžiaus meno kritika, ir nebūtų reikalo iš naujo apie tai kalbėti, jeigu mūsų tapytojas savo kūryba nebūtų atidengęs naujų atžvilgių. Pirmiau kritika jį apribodavo impresionizmu. Tačiau dabar jo idėjos ir darbai eina už impresionizmo ribų, ir štai kodėl jisai nusipelno naujo atsiliepimo.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė M. Vaitkus
|
Vėl brėkšta, sklenda, lyg aušros šešėliai,
vaizdų aidai tolių skaisčių dienų . ..
Aidų kvapai, momentai švelniasieliai,
vėl su jumis pakirdęs gyvenu . ..
Sapnų naktis, svajų naktis žvainų,
lyg kad žvaigždžių tamsiam aksomo mėly .. .
Joninės tai. . . degą laužai — menu —
ir, lyg vėlių, jų dūmų debesėliai. . .
Bet nūn, kada man sieloj auštat vėliai
po tiek skausmų, po tiek klaidų liūdnų,
be dūmų jūs, tylieji debesėliai —
vaizdų aidai tolių skaisčių dienų. . .
|
Parašė ALOYZAS BARONAS
|
Tikrai velnias, ne gegužis. Kas dieną pučia cementinis vejas, ir pumpurai rengiasi lįsti atgal po gerokai atkutusia žievę, apgailėdami savo išsišokimą. Petras Indriulis eina nuo gatves keliuku į fabriką, keikdamas orą, patefono plokštelę apie gegužio kvapą, meilę ir kitokį saldumą. Indriuliui nusibodo laukti saulės ir šilimos, nors žmogus yra laukimo specialistas. Lauki šeštadienio, algos, ligos, meilės, mirties ir pasimatymo. O priedo — kiekvieną dieną lauki švilpuko, kapojančio dieną į dalis, kaip žagarus trumpesniais ir ilgesniais gabalais. Ir šiaip diena dienon. Rudenį ir žiemą tik fabrikas ir namai. Dabar pavasaris, ir vėl viskas vyksta panašiai. Negali išeiti iš namų, o radijas dainuoja apie gegužį, saldų kaip vaisvandeniai.
Suniurzgęs Indriulis įeina pro vartus į žemus pastatus, kurie visais metų laikais stovi dulkini, aprūkę ir, mėlynai uždažytų langų stiklais nieko nematydami, laimingi žiūri į kelią, lauką ir kanalo purviną vandenį. Laikrodis ir išmušama kortelė padeda Indriuliui užmiršti lauką, kur keikiamas gegužis glosto pumpurų mažus diegelius ir medžių šakas, bandančias išsimušti iš pilkumo. Viršum jų plaukia stori debesys, apačioj maži žolytės diegai žiūri į drėgną dangų, gi didesniųjų žalius veidelius prie žemės lenkia purvinas vėjas. O viduj presai, geležinės dėžės ir spintos. Mėtosi skardų atkarpos, ir slysta ilgos linijos, kaip savaitgaliais valandos ir pinigai.
|
Skaityti daugiau...
|
LEGENDARIŠKIEJI PRANCIŠKONŲ KANKINIAI VILNIUJE |
|
|
|
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS, O. F. M.
|
V. 14 PRANCIŠKONŲ NUKANKINTŲ ALGIRDO LAIKAIS
Iki šiol aprašytieji kankiniai lietuviams beveik nežinomi. Lietuvoje daugiau žinomi yra tik 14 kankinių, kurie, pasak legendos, buvę nukankinti Algirdo laikais. Apie juos jau kalba Lietuvos istorikai ir Vilniuje šiek tiek juos garbina tikintieji.43) Jų garbei ant vienos Antakalnio kalvos yra pastatyti trys kryžiai. Visi gi šie veiksniai verčia mus pačius nuodugniau panagrinėti kankinius ir jų kančią.
1. 14 pranciškonų mirtis
Algirdo laikais Vilniaus vaivada Petras Goštautas, vedęs lenkę Bučeckaitę ir priėmęs katalikų tikėjimą, iš Padolijos parsikvietė 14 pranciškonų ir Vilniuje pastatė jiems vienuolyną. Čia apsigyvenę, mažesnieji broliai ėmė skelbti Kristaus mokslą ir niekinti pagonių dievus. Tai išgirdę, vilniečiai labai įniršo. Algirdui išvykus į karą su Maskva, o Petrui Goštautui į Tikoči-ną, kažkieno pakurstyti, jie sudegino vienuolyną ir išžudė pačius pranciškonus. Pirmiesiems septyniems nukirto galvas, o kitus, prikalę prie kryžių ant Plikosios kalvos, įmetė į Nerį, kad plauktų į vakarus, iš kur buvo atvykę.
Sugrįžęs Goštautas surinko kankinių kūnus ir gražiai palaidojo ir apie jų nužudymą pranešė Algirdui. Tai patyręs, didysis Lietuvos kunigaikštis mirtimi nubaudė 500 vilniečių.
|
Skaityti daugiau...
|
SENOSIOS LIETUVIŠKOS KNYGOS |
|
|
|
Parašė Zenonas Ivinskis
|
Praeitieji metai lituanistinės knygos srityje buvo, palyginti, gana laimingi. Po dviejų tomų prof. M. Biržiškos "Lietuvių tautos kelio" (viso 497 p.) sekė Dr. J. Joniko studija "Lietuvių kalbos istorija", Jeronimo Cicėno "Vilnius tarp audrų". Greitai pasirodė visų lauktas I-sis tomas "Lietuvių Enciklopedijos". Kiekviena tų knygų vis skirtinga savo išvaizda ir savo žanru. Pagaliau penktoji reikšminga dovana buvo prof. Vacl. Biržiškos "Senųjų lietuviškų knygų istorija".
Lituanistinės knygos pasirodymas mūsuose šiandien skaitosi nemažas mūsų kultūrinio gyvenimo įvykis. Kelias jai yra sunkus; nėra lengva rasti leidėją, nes tokiai knygai maža skaitytojų. Prof. V. Biržiškos knygai pasirodyti palengvino ta aplinkybė, kad ji buvo pirma išspausdinta per "Naujienų" skiltis. Jos pagrindą sudaro autoriaus paskaitos Lietuvos un-te (nuo 1925 m.). 1930 m. jis buvo išleidęs studiją "Lietuviškųjų knygų istorijos bruožai", kurią naujai surastais spaudiniais ir rankraščiais galėjo stipriai papildyti. Ir tremtyje autorius bibliotekose (Viena, Preiburgas i. Brg.) aptiko nežinomos medžiagos. Stipriai papildytą kursą keletą metų išdėstęs Par baltijo un-te (Pinneberge), prof. V. Biržiška davė, įveikęs visas išleidimo sunkenybes, seniai lauktą knygą.
|
Skaityti daugiau...
|
Šv. Pranciškaus parapija Lawrence |
|
|
|
Parašė Antanas Kučas
|
SIMAS SUŽIEDĖLIS,
Ateitininkų Federacijos Vadas, kuriam pernai suėjo 50 metų amžiaus.
S. Sužiedėlis: ŠV. PRANCIŠKAUS LIETUVIŲ PARAPIJA, Lawrence, Mass., 1953, išleista Prel. Pr. M. Juro lėšomis. Viršelį piešė dail. Vytautas K. Jonynas, anglišką vertimą paruošė kun. A. Bružas, M.S. Viso 416 P.
šv. Pranciškaus parapijos istorija yra išleista, minint tos parapijos auksinį jubiliejų, kuris buvo atšvęstas 1953 m. gegužės 31 d.
Greta vienas kito sustatytame lietuviškame ir angliškame tekste dailiai vingiuoja visas Šv. Pranciškaus parapijos gyvenimas, prasidėjęs 1903 m. iš kelių šimtų lietuvių ateivių, daugiausia iš Dzūkijos, kurie panoro turėti savo lietuvišką bažnyčią ir parapiją. Pradžia, kaip ir visur, buvo sunki. Parapijai įkurti neužteko vien būrio žmonių. — reikėjo užtikrinti, kad ji galės išsilaikyti, o svarbiausia, turėti savą lietuvį kunigą.
|
Skaityti daugiau...
|
RAŠOMOSIOS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS |
|
|
|
Parašė J. Balys
|
Noriu atkreipti mūsų rašto žmonių dėmesį į didelį lietuviškai-vokiš-ką žodyną, pradėtą leisti dar 1932 m. Carl Winter leidyklos Heidelberge. Nūn šio žodyno redagavimas yra dviejų kalbininkų, Pennsylvanijos universiteto profesorių rankose: rankraštį dabar galutinai redaguoja A. Sennas, remdamasis kariu su A. Saliu paruošiamu pirmaraščiu. Du buvę redaktoriai, F. Brenderis ir M. Niedermannas, yra jau mirę, o pats naujausias redaktorius A. Salys pradėjo dirbti nuo antrojo tomo 449 psl. ir jis yra atsakingas už kirčiavimą, žodyno paruošimas yra didelis darbas, reikalaująs nemaža lėšų. Penn-sylvanijos universitetas tam reikalui yra paskyręs atitinkamas patalpas, o lėšų buvo gauta iš Amerikos National Youth Administration (1936-42), Rockefeller Foundation (1945-50) ir Pennsylvanijos U-to Committee for the Advancement of Research (1944 iki šiol).
Taip rašoma lydimajame žody II-jam tomui. Iki šiol yra išėję; I tomas, raidės A - K, 1932 m.; 548 psl.; II tomas, raidės L. - Paž., 1951, 729 psl, ir trečio tomo jau išėjo trys sąsiuviniai, apima 192 psl. Paskutinis žodis yra prabuvėlis. Vieno sąsiuvinio (64 psl. dydžio) kaina yra $1 54 (su prisiuntimu). Įrištas visas I t. kaštuoja $16.00 ir II t. $19.50 (plius persiuntimas). Tad žodynas yra nemažas, nepigus ir vos dar tik įpusėtas, nors leidžiamas jau daugiau kaip 20 metų. Karo ir pokariniu metu (1944-49) nepasirodė nė vienas sąsiuvinis. Nuo 1950 m. darbas smarkiai varomas pirmyn ir per trejus metus (1950-53) pasirodė septyni sąsiuviniai (16 iki 22). Tačiau nelengva numatyti, kada darbas galės būti baigtas ir kada susilauksime pilno žodyno. Tikėkimės, kad bereikės laukti mažiau, negu dar koks dvidešimt metų.
|
Skaityti daugiau...
|
Antanas Maceina: SAULĖS GIESMĖ. šventasis Pranciškus Asyžietis kaip krikščioniškojo gyvenimo šauklys. Išleido prel. Pr. M. Juras. Brook-lynas, 1954. 454 p. Viršelis dail. T. Valiaus.
V. Krėvė: RYTŲ PASAKOS. Išleido Terra, Chicago, 1954. 217 p.
Mykolas Sleževičius. Rašo: Julius Būtėnas, Mečys Mockevičius, Kazys Škirpa, Andrius Valuckas, Birutė No-vickienė, Jonas Kardelis, Antanas Novickis, Liudas Šmulkštys, Jonas Bil-dušas, Juozas Audėnas, Juozas Mikuckis. Išleido Terra, Chicago, 1954. 343 p.
Lietuvių Enciklopedija. Antras tomas. Lietuvių Enciklopedijos laidyk-la. Bostonas, 1954. 545 p.
Prel. L. Tulaba — KAD KŪRENTŲSI (religinės mintys), išleido prel. Pr. M. Juras, Roma 1954, 242 psl.
L. Vaisekauskas — GIMS TAUTOS GENIJUS, dviejų veiksmų drama, antroji laida, 1954 m., 80 psl.
Šiemet suėjo 25 metai, kai Čikagoje leidžiamas mėnesinis laikraštis "Margutis". Sukaktis atžymima koncertu, kuriame dainuos solistė Paulina Stoškiūtė, o smuiku gros Elena Kuprevičiūtė.
|
ORIGINALI QUEBEC'O ŠVIETIMO SISTEMA |
|
|
|
Parašė Pr. Gaidamavičius
|
Besikuriant Nepriklausomai Lietuvai, jieškota tinkamos mokyklų santvarkos. Užsieniuose buvoję tautiečiai — vysk. P. Būčys, K. Pakštas, St. Šalkauskis, Pr. Kuraitis ir kiti — atkreipė dėmesį į originalią mokyklų santvarką Kanados Quebec'e. Nors jų idėjos anuo metu nerado plataus atgarsio, tačiau vis buvo prisimenamos. Dabar gi, kai mūsų rūpesčiai sukasi apie atgimsiančius laisvos Lietuvos santvarką, dera iš naujo prisiminti keltąsias idėjas ir pažiūrėti į jas iš arčiau — gal gi brandesnei Lietuvai jos bus tikrai įkvepiančios. Tai daryti akina ir ta aplinkybė, kad Quebec'o mokyklas aplankę JAV ir Europos pedagogai bei religininkai jas labai palankiai įvertino. Be to, vieni esame pačiame Quebec'e, kiti arti jo, todėl pravartu pažinti bent pradus, kuriais remiasi jo švietimas. Tiesa, ir kitos Kanadoj provincijos turi savo sistemas, kaip ir JAV atskiros valstijos, tačiau jos nepasižymi tuo originalumu, kurį randame Quebec'e.
Sistemos pradai
Quebec'o provincija, su 4 milijonais gyventojų, turi gana sudėtingų problemų. Nors gyventojų dauguma yra prancūzų kilmės, tačiau netrūksta ir kitų tautybių. Skirtumai gana žymūs, ir todėl provincijos pradininkams reikėjo jieškoti rėmų, kuriuose visi nekliudomai galėtų sutilpti. Tokie rėmai jiems ir pavyko rasti krikščioniškosios filosofijos praduose. Pastarųjų įkvėpti, švietimo tinklo tiesėjai pagrindu ėmė laisvę, kuri savo ruožtu reiškiasi per šeimą, Bažnyčią, valstybę. Laisvės pradas yra išlaikytas nuosekliai nuo žemiausių iki augščiausių institucijų. Tiek pradinis, tiek vidurinis, tiek augštasis mokslas yra pačios visuomenės, t. y. suinteresuotųjų, rankose. Kiekviena piliečių kategorija, kokia ji bebūtų, turi visiškai laisvas rankas švietime. Vyriausybė (provincijos) negali panaudoti jokios prievartos. Jos vaidmuo — padėti lėšomis ir budėti, kad mokyklų įstatymai (parlamento) ir nuostatai (švietimo tarybos) būtų bendrai visų gerovei vykdomi. Pradinį mokslą organizuoja patys tėvai, o vidurinio ir augštojo mokslo institucijos jų teises bei pageidavimus plačiai respektuoja. Bažnyčiai yra palikta moralinė bei religinė vadovybė. Kadangi provincijoje yra daugybė konfesijų, todėl visos mokyklos rikiuojasi pagal jas. Ir čia buvo pritaikytas laisvės pradas: kiekviena konfesija gali organizuoti švietimą pagal savo įsitikinimus. Katalikų yra vyraujanti dauguma, todėl jų mokyklos yra jų pačių vadovybėje. Jie betgi nesikiša į protestantų mokyklų reikalus. Ne-konfesinių mokyklų provincijoj nėra.
|
Skaityti daugiau...
|
ATVIRAS LAIŠKAS BENDRUOMENĖS LOKUI |
|
|
|
Parašė Juozas Alaušius
|
Nuo pat mūsų žurnalo persikėlimo šitan kraštan skyrėme Bendruomenes susiorganizavimui didelio dėmesio. Vis grįždavome prie šio reikalo, nes laikome jį pačiu pagrindiniu šio meto tautiniu uždaviniu.
Negalime džiaugtis, kad mūsų ir kitos spaudos balsai būtų radę tikrai nuoširdaus atgarsio tuose, kurie buvo sau monopolizavę organizacinę Bendruomenės iniciatyvą. Todėl ir po penkerių metų tepažengta bendruomeninio susiorganizavimo linkme labai nedaug. Tardami "labai nedaug", mes turime mintyje ne formalią užuomazgą, o realią veiklą. Nors Bendruomenės skyriai beveik visose didesnėse kolonijose jau suorganizuoti, jie daugiau vegetuoja, negu mūsų tautinę gyvybę reiškia. Kaipgi ši gyvybė ir gali reikštis, jei vis dar Bendruomenė šiame krašte lieka kūnu su daugeliu organų, bet vis dar be svarbiausio organo — centrinės nervų sistemos? Tokia padėtis pripildo mus tikru liūdesiu, bet drauge baigia išsemti ir kantrybę. Yra gi ribos ir kantrybei! Svarbiausia gi, kad ir kantrybė nevisada yra dorybė. Yra prasmės kentėti, kada klausimas eina apie ištvermę darbe. Bet beprasmiška kentėti, kada kantrybė virsta tik neveikios pakentimu. Greičiau tokią kantrybę tektų tiesiai pavadinti nusikalstama.
|
Skaityti daugiau...
|
APIE ARCHITERKTŪRĄ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJOJE |
|
|
|
Parašė A. Žemaitis
|
Pirmame Lietuvių Enciklopedijos tome buvo išspausdinta ilgesnė apžvalga apie architektūrą, šias eilutes rašąs ilgai laukė atsiliepimų apie šį straipsnį enciklopedijoj, tačiau iki šiol į šią apžvalgą, kurioje yra netikslumų, niekas nėra reagavęs. Pasisakymas tačiau reikalingas, nes mums visiems rūpi, kad enciklopedijoj dedama medžiaga būtų teisinga.
Straipsnio autorius, pavadinęs naują architektūros srovę "konstruktyvizmu", pradeda su pastaba, kad tai yra meno smukimas, nes "tuo būdu konstrukcijos ekonomiškumo dėliai, darkomos pastato atskirų dalių tarpusavio proporcijos". Jo nuomone, mes užmiršom aukso padalinimus, nes akis nepastebėjo medžiagos atsparumo, o istoriniais laikais šį atsparumą visi jautė. Autorius toliau apgailestaudamas rašo, kad mūsų gyvenamieji namai įgauna bedvasės dėžės formą, kur žmogus jaučiasi tikras technikos vergas. Jis duoda pavyzdį tokios architektūros — namo ant stulpų, su paaiškinimu, kad, pagal jų autorius, tai higieniškiau. Didžiausią nustebimą sukelia straipsnio gale išreikštas autoriaus pranašavimas: jis architektūroj laukia naujo renesanso. (Enciklopedijos autorius, kaip atrodo, renesansą šioj vietoj vartoja ne istorine prasme, o kaip atgimimą apskritai. — Red.).
|
Skaityti daugiau...
|
• "Aidų" literatūros premijos komisija, susidedanti iš pirmininko Kazio Bradūno, sekretoriaus Pauliaus Jurkaus ir narių: Leonardo Andrie-kaus, Juozo Brazaičio, Antano Vaičiulaičio savo posėdyje balandžio 17 d. Brooklyne 500 dol. premiją paskyrė Alfonsui Nykai Niliūnui už poezijos knygą "Orfėjaus medis". Tai įvyko jau baigiant spausdinti šį "Aidų" numerį. Premija įteikta balandžio 25 d. Koncerte - Literatūros vakare. Platesnis aprašymas bus ateinantį kartą.
• Atstovų rūmai Kersteno komisijai paskyrė 150,000 dol. ir pritarė, kad jos tyrinėjimai apimtų ir kitas pavergtas tautas. Liudininkai bus apklausinėjami ne tik Amerikoje, bet ir kitose šalyse.
• Balandžio 10 d. Brooklyne į konferenciją buvo suvažiavę ALB Loko rytinių JAV valstybių bendruomenės atstovai. Aptarta daug organizacinių reikalų ir apsvarstyta ateities darbui planų. Konferencijoje dalyvavo 99 atstovai ir kelios dešimtys svečių. Prezidiumą sudarė prof. J. Puzinas, J. Šlepetys ir K. Mockus. Sekretoriais buvo V. Alksninis ir dr. A. Skėrys. Loko pirmininkas prel. J. Balkūnas savo pranešime atidengė kliūtis, sutiktas bendruomenę organizuojant. Buvo nusiskųsta lietuviška spauda, kuri trukdo darbą. Pabaigoje priimta atitinkamos rezoliucijos.
• Kun. Konstantinas Vasys, Wor-cesterio, Mass., Aušros Vartų lietuvių parapijos klebonas pakeltas prelatu.
Naujasis prelatas yra žinomas visuomenininkas ir spaudos darbuotojas. |
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — T. Leonardas Andriekus. O. F. M.. Juozas Girnius. Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Redakcijos adresas Antanas Vaičiulaitis,
85-64 144th St.. Jamaica 35, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont., Canada
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick A ve., Brooklyn 21, N. Y.
|
|
|
|
|
|