Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
7 rugsėjis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Stasys Yla — Lietuviškas nacionalizmas liberalizmo ženkle ........................................................... 243
Dr. Alf. Šešplaukis — Religinis tautinis aspektas Gertrūdos von Le Fort kūryboje ..................... 259
Gertrūda von Le Fort — Tavo šventieji, Corpus Christi Mysticum, Pasija, Marijos Dcngun  Ėmimo vigilija (himnai) ................................................................................................................................... 263
Dr. Povilas Rėklaitis — Lietuvos gotika .......................................................................................... 264
Alb. Baranauskas — Daržas ............................................................................................................. 267
Eugenijus Gruodis — Visas žmogus, Naujasis Testamentas, Apaštalams (eil.) ............................. 273
Br. Stočkus — Pasaulinis vyksmas ................................................................................................... 274

KŪRYBOS PASAULYJE

KNYGOS IR ŽURNALAI
J. Grinius: Jurgis Jankus — Namas geroj gatvėj ............................................................................ 280
Pr. Naujokaitis: Lietuviai aukso kasyklose (Juozas Kralikauskas — Urviniai žmonės) ............... 283
Dr. P. Celiešius: žmogaus būties prasmė (Dr. Pr. Gaidamavičius — Milžinas, didvyris, šventasis) ............................................................................................................................................................. 286

MOKSLAS
Jonas Rugis — Paul Ehrlich .............................................................................................................. 283
Dr. Jonas Balys — Estų tautotyra .................................................................................................... 290

MENAS
Tėv. L. Andriekus, O. F. M. — Rūpintojėlis bažnyčioje .................................................................. 291
L. A. — Mirė Petras Kiaulėnas ......................................................................................................... 293

VISUOMENINIS  GYVENIMAS
K. Mockus — Po didžiųjų konferencijos ............................................................................................ 234
Įvykiai .................................................................................................................................................. 296
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKASIS NACIONALIZMAS LIBERALIZMO ŽENKLE PDF Spausdinti El. paštas


TURINYS: 1. Įžanga: Tautiniai mūsų sąjūdžiai ir nacionalizmas. — 2. Posūkis fašizmo kryptimi. — 3. Įsižeidimas liberalizmu. — 4. Kilmė ir ryšiai su liberalizmu. — 5. Tautiškumas, sukeistas su liberaliniu individualumu. — 6. Pesimistinė pažiūra į žmogų, priešinga super-optimistinei liberalų pažiūrai. — 7. Formalinė lietuvybė prieš žmogiškąjį turinį. — 8. Idėjų reliatyvinimas, kaip formos suabsoliutinimo vaisius. — 9. Autoritetiz-mas prieš kitus tautos autoritetus. —10. Priešpartinė ir priešdemokratinė kova valstybiškumo vardan. — 11. Valstybės pirmumas, sukeistas su "Krašto" (rezistencijos) pirmumu. — 12. "Krašto" pirmumas, siejamas su priešpartiškumu ir vriešidėjine demokratija. — 13. Priešidė-jinė demokratija arba beidėjinis fatalizmas, kaip bendra liberalų ir nacionalistų kovos plotmė. — 14. Beidėjinio totalizmo įsikūnijimas politikos primato "pasaulėžiūroj". — 15. Idėjinio totališkumo ir beidėjinio totalizmo išsiskyrimas. — 16. Išvada: Nacionalizmas, kaip lietuviškosios galvosenos suskilimo apraiška.

1. Tautiniai mūsų sąjūdžiai ir nacionalizmas

Prieš leidžiantis į lietuviškojo nacionalizmo problemas, verta išsiaiškinti vienas skirtumas. Nacionalistinės mūsų grupės mėgsta vadintis tautiniais sąjūdžiais. Šį vadinimąsi visuomenė priima kaip faktą, nors ir negalvoja, jog nacionalizmas išsemtų tautinių sąjūdžių visumą. Argi tautiniai mūsų sąjūdžiai nėra ankstyvesni, savąja paskirtimi tikslingesni, o apimtimi net įvairesni, negu mūsasis nacionalistinis sąjūdis, tiksliau — sąjūdžiai?
Skaityti daugiau...
 
RELIGINIS IR TAUTINIS ASPEKTAS GERTRŪDOS VON LE FORT KŪRYBOJ PDF Spausdinti El. paštas
Šalia vyresniosios Enrikos von Handel-Mazzetti ir jaunesniosios Ruthos Schaumann šių dienų vokiečių katalikų literatūroj stovi Gertrūda von Le Fort savo 80 metų amžiaus išvakarėse. Gimusi Vestfalijos Mindene, ji augo Meklenburge, o vėliau gyveno Ženevoj, Romoj, Bavarijoj. Kelerius karo metus praleidusi Šveicarijoj, kurią su dideliu dėkingumu prisimena savo veikalėlyje "Mūsų kelias naktį" (1950), rašytoja ir šiuo metu gyvena Alpių papėdėse, Bavarijos Oberstdorfo miestely.
Gertrūdoj von Le Fort kryžiuojasi kelių kultūrų įnašas. Ji pati yra kilusi iš italų, prancūzų hugenotų giminės, kurios protėviai prieš ketvertą šimtų metų rado prieglaudą Ženevoj. Mergaitė tėvų namuose išgyveno palankią religinę atmosferą: tėvas, kaip ji rašo savo "Užrašuose ir atsiminimuose" (1951), turėjęs tokį religinį brandumą, koks ne tik pripažįsta tradicines formas, bet jas ir praktiškai vykdo, o motina, be kitų dalykų, kasdien skaitydavusi ir Tomo Kempiečio "Kristaus Sekimą".

Kad suprastum Gertrūdos von Le Fort kūrybą, reikalinga žinoti ir jos tėvų namų religines nuotaikas. "Pauliaus Gerhardto giesmės žodžiai 'Viskas greit praeina, tik Dievo meilė amžina' buvo mano motinos giliausias religinis palikimas: amžinai trunkančios Dievo meilės apreiškimas jai. buvo Kristus. Tas tikėjimas Kristumi, kurio vardą ištarti jos lūpos mane išmokė, yra mano pačios gyvenimo nenutrūkstama linija, nors, kaip gal iš mano knygų žinoma, jis vėliau susirado tėviškę Katalikų Bažnyčioj; tačiau čia glūdi nepertraukiamas ryšys su krikščioniškąja dvasia mano tėvų namų ir didžiosios religinės mano šeimos tradicijos" ("Užrašai ir atsiminimai", p. 25).
Skaityti daugiau...
 
HIMNAI PDF Spausdinti El. paštas
TAVO   ŠVENTIEJI

Tavo šventieji kaip karžygiai iš svetimų kraštų,
ir jų veidai kaip nepažįstamas raštas.
Tu išskiri juos iš tvėrinių įstatymų, lyg
norėtumei juos sunaikinti.
Jie kaip vandenys, kurie teka augštyn į kalnus.
Jie kaip ugnys, kurios be židinio dega.
Jie kaip džiaugsmas dėl mirties, jie kaip
švytėjimas po tamsiąja kankyne.
Jie kaip maldos naktį, jie kaip didelės
aukos tyloj giliųjų miškų.
Tu išpili jų jėgą kaip atgaivinimo indą
ir išlieji jų kraują kaip taurę pilną vyno.
Nes tu atkasi kiekvieną ypatingumą kaip šaltinius ir
atveri juos kaip spindėjimą akmenyse.
Iš tyrų tu vedi į meilę ir iš
tylos pas bekalbius:
Nėra apleistųjų tavo vartuose kaip pas žmones.
Tavo atsisakiusieji eikvoja, ir tavo beturčiai
neša karališkas dovanas,
Tavo pririštieji atleidžia, ir tavo paaukotieji
duoda gyvybės,
Tavo vienišieji atperka iš vienumos: tu esi
sielų belaisvės pergalė!
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS GOTIKA PDF Spausdinti El. paštas
Bernardinų bažnyčios bokštas Vilniuje

Jos chronologija, geografija ir tyrinėtojai


Senojo gotinio peri jodo paminklų Lietuvoje daug neišliko. Bet prie Lietuvos teritorijos šiuo atveju reikia priskirti ir Gudijos pakraščius. Tada turime net 50 žymiųjų senosios mūsų gotikos statybos paminklų. Respektuotinas skaičius.

Naujesniųjų laikų "grynosios gotikos" imitacijas išskirti nėra sunku, bet tiksliau nustatyti brangių senovės pastatų atsiradimo datas Lietuvoje uždavinys nelengvas. Nė vieno Lietuvos gotikos paminklo pastatymo data tiesiogiai nėra žinoma. Bažnyčių ir ponų archyvai daugiausia išnyko gaisruose, maskolių ir švedų karuose. Išlikę aktai meno istorikui nedaug byloja. Vilniaus katedros įkūrimo dokumentai paskelbti, bet juose net nepasakyta, ar katedra statyta iš medžio ar mūro. Kauno katedros, anksčiau parapinės miesto bažnyčios, seniausias dokumentas tėra iš 1503 metų. Zapyškio bažnyčia jau buvo 1578, ir ne prieš 1500, o šv. Onos bažnyčia Vilniuje tokia, kaip ją matėme, stovėjo jau 1581, bet kada ji buvo statyta, galime pasvarstyti. Kas kita — Trakų pilis. Dr. Z. Ivinskis jau įrodė, kad Galvės ežero salos pilis buvo pastatyta apie 1405-1408 m. Tai keli pavyzdžiai.

Ne vien tik dokumentai liudija apie paminklų amžių, bet ir jų forma, stilius. Vakarų Europos stilių ir madų chronologija gali nustatyti ornamento ar rūbo senumą 20-30 metų tikslumu jau net XII amžiui. Lietuvos gotikos chronologija tačiau dar nėra nustatyta, ją reikia rasti. Tikras dalykas, kad gotika Lietuvoje laikėsi iki XVII amžiaus. Italų B. Zenobi iš Romos ir Jono Cini iš Sienos po 1530 gaisro perstatytoji Vilniaus katedra nebuvo renesansinė, bet gotinė: italai renesansininkai Rytuose dar saugoj osi būti "moderniški" bažnyčių statyboje. Taip A. Fieravanti Maskvoje ar tas pats Cini Plocke vartojo net romaniškas formas. 1604 metų šv. Kazimiero jėzuitų bažnyčia yra pirmas bažnytinis baroko paminklas Vilniuje gotikai dar viešpataujant. Taip uždaros renesanso epochos, galima sakyti, Lietuva neturėjo. Tiesa, yra ir renesanso poveikyje sukurtų pastatų, tačiau gotiškųjų elementų patvarumas leidžia senesnįjį priešbaroki-nį perijodą vadinti gotiniu, nors nė vienas jo pavyzdys neatitiktų klasinės Vakarų gotikos formas. Vakarų periodizacija Lietuvoje negalioja.
Skaityti daugiau...
 
DARŽAS PDF Spausdinti El. paštas
Krautuvininko Krumplio, gyvenančio miestelio pakraštyje prieš kapines, širdis kasmet ėjo kietyn, ir jo seseriai Justinai kasmet darėsi sunkiau rūpintis jo ir savo kasdienine duona. Skrynios bei spintos buvo apkarstytos spynomis, raktai slėpėsi po pagalviu, o pinigai — žemėje po pamatais, ar dar kitur. Norėdama atitolinti jo gedulingą kelionę skersai gatvės į medžiais apsodintą kalnelį, Justina turėjo kas rytą kovoti dėl duonos, dėl saujos kruopų ar kopūsto galvos. Žmogelis neatlyždamas trumpino gyvenimą jai ir sau pačiam.

Vasaros pradžioje Šaltupių kaime pas gailestingą ūkininką su šiuo pasauliu atsiskyrė pavargėlis Pranas Vienakis, sulaukęs devyniasdešimties metų. Laidoti apsiėmė tretininkai; tą patį rytą viena moteris buvo išsiųsta miestelin žvakių. Patyręs naujieną, krautuvininkas labai susijaudino ir užsipuolė ją klausinėti visokių smulkmenų. Eidama paskui su žvakėmis, ji stebėjosi keistu Krumplio elgesiu, o moteriškei vos palikus miestelį, keletas atvažiavusių ūkininkų rado krautuvės duris uždarytas, su arklio pasagos didumo spyna, kabančia nuo skersinio. Justina buvo išėjusi pas viršaitį darinėti skerstuvių; kaimynai nieko nežinojo, kodėl senis uždarė krautuvę pačiu prekybos metu. Kadangi per pietus iš kaminėlio visai nepasirodė dūmai, buvo aišku, kad Krumplio nėra namie. Tik apie trečią valandą vaikai jį matė grįžtant patvoriais su ryšulėliu rankoje. Krautuvininkas atrodė susikrimtęs ir greitai įsmuko savo kieman. Krautuvės tą dieną jis nebeatidarė.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
VISAS ŽMOGUS

Aš toks jau apsigimęs:
jogas ir satyras,
kaip saidės degimas —
gašlus ir tyras.
 
Augštai iškėlęs veidą,
cherubinams plazdenant,
ir senis, alyvas praskleidęs,
maudantis Suzanai.
Skaityti daugiau...
 
PASAULINIS VYKSMAS ISTORIJOS FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Niekada komunizmas nebuvo tik socialinės revoliucijos ideologija. Marksas nebuvo tik socialinis reformatorius, bet greičiau naujo pasaulio pranašas, nes jo mokslas apėmė ištisą pažiūrų sistemą. Tiesa, kad socializmas Vakarų Europoj buvo socialinių reformų iniciatorius. Tačiau komunistinė revoliucija ėmėsi refoimuoti visą žmogų. Nuo pat pradžios komunizmas pasirodė esąs destruktyvus sąjūdis, sykiu su senąja klasių santvarka griovęs visas vadinamosios buržuazijos tradicijas: monarchijos, religijos, šeimos, auklėjimo, tautų santykių. Po griaujamojo laikotarpio grįžus pastoviai tvarkai, prireikė grįžti prie kai kurių senųjų normų, bet daugumoj susiformavo naujas žmogus, pajungtas valstybei ir oficialiai ideologijai — materializmui. Pradiniai pažadai — išlaisvinti proletarų klasę ir sukurti visuomenę be priespaudos ir išnaudojimo, jeigu kaaa buvo įvykdyti, tai tik paradoksiniu budu: išlaisvintieji visi pajungti valstybės vergijai, klasės sulygintos skurde ir nelaisvėj. Šiandien tų pažadų jau niekas neprimena. Greit buvo užmirštas mitas apie žemės rojų, kuris pradžioj buvo labai naudojamas skurdžių masėms privilioti. Šiandien pažadai virto labai ribotais. Nesulaukta ir susidorojant su kapitalistinių priešų apsupimu, juo teisinant ginklavimosi našta ir įs to sekusį skurdą. Tad kyla klausimas, kas gi pastovaus liko komunizmo mite?

Pirma, nepasikeitė atmetimas asmens laisvės, individo pajungimas kolektyvui — valstybei. Antra — valstybinis materializmas arba komunistinė religija. Kolektyvizmas čia nėra in-tencionalinis, siekiąs tikslo išsaugoti ar iškelti kolektyvo — valstybės gerovę (pavyzdžiui, ūkio kolektyvizacija vykdoma visai ne todėl, kad ji būtų valstybei naudinga). Vienintelis žmogiškai kiek suprantamas pagrindas, dėl kurio taip naikinama asmens laisvė, būtų išsaugojimas autokratų valdžios arba visos sistemos. Prievarta primetama socialinė tvarka yra priešinga ne tik amžių tradicijoms, bet ir prigimčiai ir net valstybės naudai. Komunistinė santvarka nėra nei tikslinga, nes, atrodo, ji visai sąmoningai eina prieš visuomenės gerovę, nei logiška, nes patirtis ją kasdien atmeta. Galėtume pasakyti, tai tvarka dėl tvarkos, nelaisvė dėl nelaisvės, aklas antiracionalus kažin kieno valios pareiškimas.  Šitame nei tikslo, nei proto nebuvime labiausiai pasireiškia visas santvarkos baisumas ir kančia — vadinamasis Orwelliskumas, pagal George Orwell romaną 1984, vaizduojantį tą totalitarines valstybės klaikumą.
Skaityti daugiau...
 
JURGIO JANKAUS „NAMAS GEROJ GATVĖJ“ PDF Spausdinti El. paštas


Jau gana daug laiko yra praėję, kai pasirodė Jurgio Jankaua knyga apie "Namą geroj gatvėj". Ir laikraščiuose apie ją jau buvo rašyta: ir pasidžiaugta, ir kai kurių priekaištų padaryta. Bet kadangi L. Rašytojų Dr-ja savo narių balsų dauguma autoriui už minėtą knygą suteikė premiją ir šitaip ją išskyrė iš eiles kitų, tai jos aktualumas gal dar nebus praėjęs, šitai ir duoda noro šių eilučių autoriui pasakyti keletą minčių apie tą knygą.

Kas yra "Namas geroj gatvėj" žanriniu atžvilgiu: ar romanas, ar apysaka? Pats autorius apie tai tyli — matyt, savo kūrinio priskyrimą prie žanrų laiko nesvarbiu, nors daug šių dienų rašytojų didokos apimties apysakas vadina romanais. Plačiau tuo klausimu nekalbant, trumpai galima pastebėti, kad "Namo geroj gatvėj" veiksmo lauko siaurumas (pasakojama apie dviejų žmonių šeimyninės laimės kūrimą ir jos sudužimą), visuomeninio fono nedidelis ryškumas (teparodoma sociališkai skurdi aplinka ir, kaįp kontrastas, buržuazinio gyvenimo vylingi patogumai), nežymus veikėjų skaičius (nuodugniai tepa vaizduoti tik Stasės ir jos sužadėtinio bei vyro santykiai) lyg sakytų, kad turime reikalo su apysaka. Tačiau gana toli siekianti herojų psichikos analizė ir jos atskleidžiamos problemos vėl rodytų, kad "Namas geroj gatvėj" skirtinas į romanų rubriką. Nenorint J. Jankaus kūrinio iš anksto menkinti, tenka jį čia vadinti romanu, nes, jei autorius jį šitaip būtų pavadinęs, greičiausia be priekaištų su tuo sutiktume.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIAI AUKSO KASYKLOSE PDF Spausdinti El. paštas
Juozo Kralikausko knyga Urviniai žmonės savo tematika yra vienintelė tokia mūsų literatūroje. Tiesa, prieš kelias dešimtis metų J. Jonila-Žilius savo poezijoje yra įpynęs keletą liūdnų motyvų iš mūsų išeivių angliakasių likimo, tačiau pilnesnio kasyklų darbo ir gyvenimo vaizdo niekas iki šiol nebuvo davęs.

Rašytojas J. Kralikauskas su grupe lietuvių buvo patekęs dirbti Kanados šiaurėje į aukso kasyklas. Savo ir kitų išgyvenimus jis ir supina minėtoje knygoje į gyvą pasakojimą, į vaizdingus aprašymus. Yra dvi pagrindinės ašys, apie kurias sukasi knygos pasakojimas — tai iš namų išblokšto žmogaus nostalgija ir brutali kasyklų darbo ir gyvenimo aplinkuma, žiauri tikrovė.

Primityvios ir žiaurios darbo sąlygos, toki pat atšiaurūs ir primityvūs darbo draugai ir vienumos jausmas poilsio metu gyvenamuose barakuose — stipriai veikia ten patekusio žmogaus dvasią. Tą savotišką dvasios būseną autorius tapyte tapo ryškiais dažais. Štai pora citatų, kurios parodo psichologines naujųjų auksakasių nuotaikas:
Skaityti daugiau...
 
ŽMOGAUS BŪTIES PRASMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Iš spaudos išėjo naujas dr. Pr. Gaidamavičiaus veikalas: "Milžinas — Didvyris — šventasis", išleistas tėvų pranciškonų, spaustas pranciškonų spaustuvėje, Brooklyne, 246 pp. Metai ir kaina nepažymėti.

Tai yra antras iš eilės dr. P. Gaidamavičiaus veikalas, sprendžiąs žmogiškosios būties prasmę. Skirtumas tėra tas, kad "Išblokštasis žmogus" ribojosi tremtinio būties prasme, o "Milžinas-Didvyris-Šventasis" sprendžia bendrai žmogaus, kaipo tokio, gyvenimo prasmę. Pirmasis veikalas buvo rašytas daugiau ontologiniu metodu, o šisai — daugiau etiniu. Dėl to "Išblokštasis žmogus" daro mokslinio veikalo įspūdį ir yra sunkiau įkandamas, kai tuo tarpu "Milžinas-Didvyris-Šventasis" yra populiarus ir lengvai skaitomas kiekvieno eilinio skaitytojo.

Autorius pastarajame veikale įžvelgia žmogiškąją būtį trejopoj plotmėj; medžiaginėj, dvasinėj ir religinėj.

Pirmojoj žmogus ribojasi medžiaginiu pasauliu ir puoselėja vitalines vertybes. Jis pataikauja savo kūnui ir, išugdydamas savo prigimtuosius polinkius, gali tapti milžinas kūnu. Jis, kaupdamas žemės turtus, gali tapti milžinas turtais ir milžinas technikine pažanga. Jis, vadovaudamasis egoistiniu polinkiu, stengiasi tapti vadoviniu žmogum, arba diktatoriumi (homo tyranus). Vitalinėje plotmėj žmogus yra dar įaugęs į žemę ir dėl to yra tiktai gyvūnas. Gerai ir sveikai išugdytas kūnas yra žmogiškosios būties tiktai pirmasis laipsnis, tiktai pirmoji pakopa į antrąją sritį — į dvasinę plotmę.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Alė Rūta: TRUMPA DIENA. Romanas. Lietuviškos Knygos leidinys, Chicago, 1955. 434 p. Kaina $4.00.

Juozas Vaičeliūnas: T Ė V Y N Ė S SARGYBOJE. (Lietuvos karininko-lakūno atsiminimai 1932-1941 m.). Išleido autorius. Sandburg, Ont., 1955 m. 230 p. Kaina $3.00.

A. Rinkūnas: KREGŽDUTĖ. III dalis. Tėvynės pažinimas. Lietuves geografijos, etnografijos, istorijos ir gamtos pažinimo pradmenys. Bostono Lietuvių Mokytojų leidinys, Boston, Mass., 1955, 231 psl.

Nadas Rastenis: TRIJŲ ROŽIŲ ŠVENTĖ. Išleido autorius, Baltimore, Md., 1955. 148 p. Kaina $5.00.

Meldutis Laupinaitis; Aš KALTINU. Išleido autorius. Sao Paulo. Brasil. 1954 m. 234 p. Kaina $5.00.
Skaityti daugiau...
 
PAUL EHRLICH PDF Spausdinti El. paštas
(100 m. gimimo sukakties proga)

Mokslo pasaulis pernai šventė šimtąsias P. Ehrlicho gimimo sukaktuves. Ne tik Frankfurte, kur jis dirbo, bet ir Londone, Vašingtone ir kitur, susirinkę mokslininkai pagerbė to didelio mokslininko ir žmonijos geradario atminimą. Ehrlichą minėjo ne vienas medicinos mokslas: juo didžiuojasi ir chemija ir biologija ne mažiau už mediciną. Eilinis inteligentas ne daug ką žino apie Ehrlichą. O jo moksliniai darbai nesiriboja tik plačiau žinomu salvarsano atradimu, nugalėjimu sifilio bacilos, spirocheta pallida, surastos Rytprūsių gydytojo Schaudinn, suvokietėjusio lietuvio šiaudinio.

Ehrlichas gimė 1854 m. kovo 14 d. Augšt. Silezijoje, Strehleno mieste, kur jo tėvas, neturtingas žydas, turėjo karčiamą. Pasirinkęs medicinos studijas, jis jas apvainikavo Leipcigo universitete doktoratu.
Skaityti daugiau...
 
ESTŲ TAUTOTYRA PDF Spausdinti El. paštas
Tautosaka, žymiausia rūšis yra daines, nors stambių epinių kūrinių, kuriais garsūs suomiai, estai neturi. Veikalas "Kalevipoeg" (Kalevo sūnus) nėra liaudiškas, bet 1857-1861 m. jį sukūrė F. R. Faehlmann ir F. R. Kreutzwald liaudies dainų stiliuje, sekdami liaudies sakmėmis apie stiprų jaunuolį. Veikalas turėjo didelės įtakos estų tautiniam atgimimui. Estų liaudies dainas, kaip ir lietuviškąsias, galima paskirstyti į dvi rūšis: senąsias ir naująsias. Pastarosios pradėtos kurti nuo 19 a. pradžios religinių giesmių metrikos įtakoje. Įdomiausios yra senosios dainos. Jos neturi nei taisyklingų posmų, nei rimų, ritmas yra ramus ir susilaikąs, metras daugiausia trochainis, kartais su daktilinėmis įtarpomis. Būdingiausios tų senųjų dainų poetinės savybės yra aliteracija ir asonansai, ir pakartojimas to paties turinio kitais žodžiais, arba minties paralelizmas. Vyrauja lyriška nuotaika ir tas dainas galima pavadinti "moterų lyrika". Dainų turinys duoda ūkininkų tautos gyvenimo vaizdus ir atskleidžia žmogaus širdies troškimus. Visas žmogaus gyvenimas, nuo lopšio iki karsto, atsispindi dainose. Ypač gausios yra vestuvių dainos, o jautriausios yra našlaičių dainos. Romantiškos meilės vaizdavimas dainose yra retas. Estas yra ramus ir racionalistas, jis nėra svajotojas ir romansų riteris, tad ir dainose jis yra natūralistas šiuo atžvilgiu: dainos daugiausia vaizduoja vedusių gyvenimą ir ištikimybę, arba grynai juslingą erotiką. Setukiečiai turi raudų, atsiradusių, turbūt, rusų įtakoje, nes kitose Estijos srityse jų nėra.
Skaityti daugiau...
 
RŪPINTOJĖLIS BAŽNYČIOJE PDF Spausdinti El. paštas
Skulptorius Vytautas Kašubą šią vasarą baigė iš medžio skaptuoti didelę Kristaus Rūpintojėlio statulą, skirtą Toronto lietuvių Prisikėlimo bažnyčios didžiajam altoriui. Šis įvykis, mūsų religinio meno istorijoje nekasdienis, daugeliu atžvilgiu yra vertas žodžio.

Rūpintojėlis, nors kilęs iš religinių versmių ir susijęs su lietuvių tautos būtimi, niekad nebuvo šlovinamas bažnyčiose. Tik vienas tėra žinomas atsitikimas, kad Kristui šiame pavidale atsivėrė durys šventovėn. Vysk. M. Valančius savo "Žemaičių vyskupystėje" pamini, jog 1818 m. Laukkiemės apylinkėje Kristus Rūpintojėlis, išgarsėjęs stebuklais, buvo įneštas į parapinę bažnyčią ir, žmonėms maldaujant, teikė daug malonių. Kito panašaus atsitikimo, rodos, nebepasitaikė — Kristus šioje išvaizdoje visą laiką pasiliko Lietuvos laukuose bei giriose.

Klausiant, kodėl taip atsitiko, atsakymo ilgai nereikia jieškoti. Rūpintojėlis, kaip ir kitos liaudies skulptūros, negavo vietos bažnyčiose dėl savo didelio išorinio paprastumo. Sunkiau yra permanyti, kodėl paties motyvo nepaisė labiau išsiprusinę skulptoriai. Rūpintojėlius darė bemoksliai kaimiečiai, turį įgimtą kūrybos dovaną, bet neįgiję teorimų žinių apie meną. Jų kūriniai buvo rasti per grubūs ir netinkami bažnyčioms. Šiuo atžvilgiu jiems nepalanki pažiūra viešpatavo visą Lietuvos istorijos laikotarpį po krikšto, nepriklausomybės metais ir tebėra jaučiama šiandien. Kurį laiką net tarp pačių lietuvių dailininkų, mokslo ragavusių svetimose žemėse, dėl Rūpintojėlio ir apskritai tautodailės kirtosi nuomonės. Pagaliau buvo įžvelgta, kokie meno lobiai slypi tose paprastose statulėlėse. Jas pradėta lasyti į muzėjus ir didžiuotis prieš pasaulį.
Skaityti daugiau...
 
MIRĖ PETRAS KIAULĖNAS PDF Spausdinti El. paštas
Petras Kiaulėnas
V. Maželio nuotr.

Rugpjūčio 15 d. New Yorke mirė Petras Kiaulėnas, vienas iš pačių žymiausių jaunosios kartos lietuvių dailininkų, apie 10 metų sirgęs sunkia kraujo vėžio liga.

Velionis buvo gimęs 1909 m. sausio 10 d. Nanaškių kaime, Rokiškio apskrityje. Iš Kupiškio gimnazijos stojo į Kauno Meno Mokyklą. Ją baigęs, 1934 m. gavo valstybinę stipendiją studijuoti užsienyje. Nuvyko į Romą ir įstojo į Karališkojo Meno Akademiją, kurią baigė 1937 m. Iš ten, taip pat remiamas va'stybės, persikėlė į Paryžių tolimesnėms studijoms, čia jis Augštojoje Valstybinėje Dekoratyvinio Meno Mokykloje pasirinko architektūrą, o Paryžiaus universitete urbanistiką. Studijas baigė 1942 m., įsigydamas architekto diplomą.

Jau Paryžiuje Petras Kiauiėnas tapyboje pasiekė laimėjimų. Praėjus porai metų po baigimo studijų, jis surengė parodą Visconti galerijoje, o dar po dviejų metų — Chardin galerijoje. Tuo laiku meno kritikas Maurice Scherer parašė apie jo kūrybą monografiją.
Skaityti daugiau...
 
PO DIDŽIŲJŲ KONFERENCIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Karo grėsmė ir jo nepopuliarumas
Komunistai turi ilgų dešimtmečių patirti santykiuose su anglosaksų kraštais. Jie žino, kad tuos kraštus vargu ar įmanoma sukomunistinti, bet jie taip pat žino, kad tų kraštų sistemos nėra palankios betkokiam preventyviniam karui. Tai įgalina komunistus žaisti nervais ligi gana augšto laipsnio. Toks žaidimas ėjo visą dešimtmetį, jis eis kiek skirtinga forma  toliau.

Turėdami jėgoa persvarą Europoje, rusų komunistai lig šiol gąsdino karu, kuris nėra populiarus ne tik anglosaksuose, bet ir pas juos pačius. Vienu pagrindinių komunistinės vidaus agitacijos šūkių buvo pavijimas ir pralenkimas Amerikos. Taigi eilinis rusas ir šiandien gerai žino, kad Ameriką reikia pavyti, kad tai galingas ir turtingas kraštas, kad tas kraštas yra toli už vandenų ir kad su juo kariauti nebūtų lengva ir Rusijai. Eiliniam rusui negali būti ir nėra paslėptos strateginės ir apsiginklavimo pirmenybės, kurias turi amerikiečiai. Užtai nežiūrint eilę metų trukusios agitacijos ir kalbų apie amerikiečių kraugeriškumą bei grobuoniškumą, sukomunistintos Rusijos žmogus, pats suvargęs ir alkanas, nenusiteikė labai kovingai amerikiečių atžvilgiu. Su tuo dalyku negali nesiskaityti realistai Rusijos valdovai, kokiais pasirodė sėdį postalininės Rusijos komunistinės valdžios viršūnėse.
Skaityti daugiau...
 
KIEKVIENAM LIETUVIUI ŽINOTINA PDF Spausdinti El. paštas
Kiekvienam lietuviui žinotina, kad Chicagos mieste veikia Vliko išlaikomas Pasaulio Lietuvių Archyvas, kuris renka ir saugo viso pasaulio lietuvių istorinę medžiagą. Todėl kiekvienas lietuvis prašomas atsiųsti įstaigai archyvinę, bibliografinę ir muzėjinę medžiagą.

Kad būtų lengviau orientuotis, ką reikia siųsti, žemiau patiekiamas siųstinų dalykų sąrašas:
1. Archyvinė medžiaga: organizacijų protokolų knygos, kongresų, konferencijų ir kitų suvažiavimų protokolai ir kt. Vienuolynų, parapijų, organizacijų, įstaigų, įmonių ir pavienių asmenų archyvai ir kt.

Laikraščių iškarpos. Rengtų parodų, vaidinimų ir minėjimų — akademijų plakatai, biletai, kvietimai, programos, katalogai ir kt. Laimėjimų moksle, sporte ir kitur pažymėjimai. Pasakytų kalbų, giesmių, damų ir muzikos plokštelės (records) bei magnetiniu būdu užrašymai (tape recordings, wire recordings). Įvairių įvykių filmos, fotografijų negatyvai ir klišės. Rankraščiai, laiškai, laiškų blankai ir vokai su lietuviškais vaizdeliais ir lietuviškais įrašais. Lietuviškos atvirutės. Parašyti atsiminimai, veiklos istorijos ir kt.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Aidų garbes prenumeratoriai (sumokėję metams 10 dol.): Dr. J. Sungaila, Wakaw, Kanada; J. Labens-kas, Regina, Kanada; Dr. S. Petrauskas, Elizabeth, N. J.

Aidams aukojo 2 dol.: V. Indrulėnas, Chicago, 111.; P. Gasparonis, Los Angeles, Calif. ; Z. Gerulaitis, Cicero, 111.; V. Elertas, Geneva, 111. Po 1 dol .aukojo: M. Variakojienê, Détroit, Mich. ; V. Matulionis, Cleveland, Ohio; B. Strikaitytė, Toronto, Ont.; J. Tričys, Chicago, 111; J. Stasiukonis, Chicago, 111.

"Aidus" Augusdorfo lietuvių stovyklai užsakė V. Indrulënas, Chicago, 111. Administracija visiems nuoširdžiai dėkoja.
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Liepos 17 d. atidarytame Eucharistiniame kongrese Rio de Janeiro mieste Brazilijoje dalyvavo būrelis lietuvių dvasininkų iš JAV — vysk. V. Brizgys, prelatai: I. Albavičius, J. Balkūnas, kunigai: A. Juška, B. Sugintas. Kongresas tęsėsi 7 dienas. Popiežių atstovavo kard. Aloisi Masella. Taįp pat ir pats Popiežius kongresui pasakė kalbą radijo bangomis. Lietuviai aktyviai dalyvavo kongreso darbuose bei iškilmėse. Minėtini kryžiaus keliai pavergtųjų tautų atstovų, kuriems vadovavo vysk. V. Brizgys, ir lietuviškas skyrius religinio meno parodoje. Išsamus kongreso aprašymas bus ateinančiame "Aidų" numeryje. Kongrese dalyvavo apie 300,000 žmonių.

•    Liepos 2-3 d.d. Amerikos Liet. Bendruomenės tarybos suvažiavime New Yorke valdybos pirmininku išrinktas Stasys Barzdukas.Jam pavesta sudaryti valdyba. Į prezidiumą išrinktas Jonas Šlepetys, pirm., dr. Jonas Puzinas, vicepirm., dr. M. Gimbutienė, sekretorė.

•    Liepos 10 d. Chicagoje prakasta žemė naujam marijonų vienuolynui ir spaustuvei.

•    Liepos 23 naktį Chicagoje mirė dr. Antanas Garmus. Velionis buvo socialdemokratų veikėjas. Atėjus komunistams, jis buvo paskirtas Kauno miesto burmistru ir "liaudies seimo" nariu. Dr. A. Garmus viešai prieštaravo Lietuvos įjungimui į Sovietų Sąjungą.
Skaityti daugiau...
 
KNYGOS, GAUNAMOS AIDŲ ADMINISTRACIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Leonardas Andriekus — ATVIROS MARIOS. Lyrika. Iliustravo Telesforas Valius. Išleido Tėvai Pranciškonai. 1955 m. 136 psl. Kaina 2 dol.

Jonas Grinius — ŽIURKIŲ KAMERA. Trijų veiksmų drama. Veikale vaizduojama komunistų teroras Lietuvoje, savo žiaurumu viršijąs žmogaus vaizduotę. 120 psl. "Aidų" leidinys. 1954 m. Kaina 2 dol.

Antanas Maceina — SAULĖS GIESMĖ. 458 psl. Išleido prel. Pr. M. Juras. Knygoje originaliai gvildoma šv. Pranciškaus Asyžiečio pasaulėžvalga, sujungiant ją su visuotinėmis buities problemomis ir su mūsų gyvenamuoju amžiumi. Veikalas laimėjo 1953 m. "Aidų" mokslo premiją.  Kaina 5 dol.
Skaityti daugiau...
 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai — T. Leonardas Andriekus, O. F. M„ Juozas Girnius. Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai