| |
|
|
1981 m. 1 sausis-vasaris
|
Parašė ANTANAS MACEINA
|
Kodėl žmogus meldžiasi? Kas yra malda kaip žmogiškojo būvio apraiška? Kodėl ji sudaro tokį religijos pradą, kurio nesant nėra nė pačios religijos? Kodėl "melstis yra religijai tas pat, kas filosofijai mąstyti,, (Novalis)? — Štai klausimai, kylą savaime, sklaidant religiją kaip žmogaus santykį su Dievu. Trumpai tariant, ką malda šiame santykyje apreiškia ir kas yra šis santykis, jeigu jis, stengdamasis būti žmogiškai tikras, susiklosto malda?*
1. Atgrasą maldai
Skundas, kad malda šiandien sūstanti, anaiptol nėra nuogirdos. Tai ryški, tiesiog į akį krintanti tikrybė. Flamų katalikų teologas Fons D'Hoogh, kalbėdamas apie meldimąsi sekuliarizuotame pasaulyje, pastebi, esą "gražiausi maldos laikai atrodo jau praėję... Net kunigai ir vienuoliai tik delsdami prisipažįsta bandą melstis".1 Iš tikro, Dievui mirus ar jam sutapus čia su artimu, čia su gamta, miršta ir malda, virsdama arba socialiniu rūpesčiu, arba moksliškai technine veikla. Dievo mirties atveju yra teisus F. Dostojevskio Dmitras Karamazovas klausdamas: jei Dievo nėra, tai "kam dėkos žmogus, kam giedos jis himną, šisai pasaulio valdovas?"2 Užtat šiandie maldos vieton ir stoja darbas gamtos atžvilgiu ir tarnyba žmogaus atžvilgiu. "Melstis
----------------------------
* Ištrauka iš autoriaus šiuo metu rašomos religijos filosofijos Il-sios dalies. — Santrumpa RF reiškia: Antanas Maceina, Religijos filosofija, I dalis, Putnam 1976.
rankomis" — štai vienintelė dabarties pateisinama maldos lytis. Gi malda kaip skirtinas žmogiškojo būvio veikmuo yra baigiama guiti. Dar daugiau, malda įprastine prasme yra laikoma ištikimybės kasdienai laužymu ir tuo pačiu kasdienos reikalų išdavimu. "Tarnauti artimui" esanti tikroji liturgija.3 O tiems, kurie kratytųsi ir šios maldos, siūloma "apmąstyti gyvenimo puošnumą", atsigrįžti "į savo praeitį" ar "prisiminti dėkingumo jausmą žadinančius pergyvenimus": tai esąs "kelias į maldą" tam, kuris "abejoja Dievu".4 Trumpai tariant, malda kaip religinė kategorija vis labiau virsta psichologine kategorija. Kaip esą 'anoniminių krikščionių' (K. Rahner), taip esą ir nesimeldžiančių 'maldingųjų'. Šokis, ypač baletas, teatro vaidinimai, svaigalai esančios šių naujų 'maldingųjų' maldos lytys, kurių padedamas mūsų meto žmogus mėginąs peržengti vienamatį pasaulį.5
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Vladas Šlaitas
|
 VAIZDAI IR NUOTAIKOS
Seniai matyti vaizdai nebegrįžta,
tačiau sugrįžta jų nuotaikos,
nes kiekvienas atskiras vaizdas
turi atskirą savo nuotaiką.
Ir dabar,
kai tavęs nematau,
pasiliko tik nuotaika,
nes kiekvienas atskiras veidas
turi atskirą savo nuotaiką.
PO LIETAUS
Seno namo langų stiklai yra apsileidėliai. Nė mažiausios
lietaus ašaros patys nenusišluosto:
Mums vis tiek, ar tos ašaros rieda ar jos nerieda
Po ilgų meditacijų
vienas lašas po kito lašo nurieda žemėn.
Taip atrodo pasenusio daikto senas gyvenimas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NEPRIKLAUSOMYBĖS BESIILGINT IR JOS SIEKIANT |
 |
 |
 |
|
Parašė VINCAS MACIŪNAS
|
 ŽVILGSNIS ISTORIJON IR VAIŽGANTO ŠIRDIN
"..jaučiu ateinančią mano Saulės, Tėvynės Laisvės, šviesą".
Vaižgantas
Vaižgantas 1917 m. Stockholme
Pirmojo Aušros numerio (1883) pratarmėje rašė Jonas Basanavičius: "Juk ir mes esame tokie pat žmonės, kaip ir mūsų kaimynai, ir norime visomis teisybėmis [teisėmis], prigulinčiomis visai žmogystei [žmonijai], lygiai su mūsų kaimynais naudotis". Viena iš pagrindinių kiekvienos tautos "teisybių" yra teisė turėti savo nepriklausomą valstybę.
XVIII amžiaus pabaigoje netektąją nepriklausomybę Lietuva ne kartą bandė ginklu atgauti, drauge su lenkais. Dabar gi aiškiai atsisakyta bet kurių unijinių tradicijų. Bendrasis istorinis lietuvių ir lenkų kelias galutinai persiskyrė. Karštai įtikinėjo aušrininkas Miglovara (J. Miliauskas): "...mes geidžiame visi ir ant visados palikti tuomi, kuomi mus Dievas sutvėrė: ne lenkais, ne rusais, ne vokiečiais, bet lietuviais; norime visada kalbėti tarp savęs tokia kalba, kokią mums davė prigimimas" (Aušra, 1884, nr. 9).
Basanavičius, jau anksčiau dėstęs rusų spaudoje naujas pažiūras į lietuvių ir lenkų santykius, J. Sapaliaus slapyvardžiu 1892 m. paskelbtame straipsnyje "Priedėlis prie 'lietuviško klausimo' " rašė: "Lietuvos apšviestūnai, kaip in-tegrališka dalis tautos, [... ] atsimetę ir nuog lenkų, kurie rengia pragaištį dėl tautos lietuvių, atsistojo ant grynai lietuviško grunto, išganymo savo tautos tyrame lietuviškume ieškoti mėgindami. Pažindami reikalus ir norus savo brolių, šitie apšviestūnai pradėjo ir šviesą lietuviškoje kalboje ir dvasioje platinti; jų idealu tapo Lietuva par excellence. [... ] Basanavičius, keliuose artikeliuose laikraštyje 'Novoje Vremia' dar 1883 m. aprašydamas lenkiškuosius Lietuvoje geismus, ištarė, kad Lietuva turinti būti dėl lietuvių, o Šliūpas 1887 m. išleistoje knygutėje 'Litwini i polacy' [Lietuviai ir lenkai ] parašė 'Litwa chce byč niepodleglą politycznie'. Ar Lietuva sulauks dar kartą būti 'politycznie niepodleglą', nieks negali žinoti, bet tuomi tarpu visi apšviestieji lietuviai tame sutaria, kad idealu mūsų turi būti savistovė Lietuva, arba kitaip sakant Lietuvos lietuviškumas [... ] Šios dienos apšviesti lietuviai 'uniją' su lenkais laiko per didžiausią nelaimę, kuri Lietuvą padavė rankosna lenkiškųjų eksploatatorių; pripažindami tą 'vienybę' su lenkais kaipo nebuvusią ir išeidami iš principo 'suum cuiąue', lietuviai gali su lenkais sėbrauti, kaip ir su igau-niais [estais], suomiais, gudais ir k., kaip lygūs su lygiais, bet jie niekados nedaleis, kad lenk-palaikiai prisisavintų Lietuvą kaip savo 'provinciją'..." (Apšvieta, 1892, nr. 1, p. 25-30). |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vaižganto laiško dr. Jurgiui Šauliui faksimilė |
|
|
|
|
JURGIO BLEKAIČIO "RUDENS RITMU" |
|
|
|
|
Parašė V. A. JONYNAS
|
Recenzijos vietoje
Jurgis Blekaitis pavadino savo rinkinį Rudens ritmu. Jau pats knygos vardas kalba apie pulsą, širdies plakimą, bet tie širdies dūžiai mūsų nepasieks, jei jo poetinio žodžio poveikyje neiš-girsime savo pačių širdies tuksenimo; jei jo lyrinėje išpažintyje neatpažinsime savęs: savo užsisvajojimų, nostalgijos, baugių nuojautų, susimąstymų, griebimosi pašaipos ar humoro, kad nugintume nuobodulį ar mirties baimę. Visa tai rasime Jurgio Blekaičio posmuose, ir mano tarpininkavimas bei sąvadybos čia nereikalingos. Daugių daugiausia gal mano kelios pastabos padės pralaužti jums nepasitikėjimo savimi ledus.
Užtat norėčiau priminti porą paprastų dalykų. Daug žmonių nusiskundžia, kad jie nesuprantą poezijos, ir mano, kad tam reikia didelių mokslų: pažinoti literatūros teoriją, poetiką, orientuotis poetinių priemonių indaujoje, nutuokti, kas visi tie metrai — amfibrachy ai, anapestai ir daktiliai. Daug žmonių kankina save klausdamiesi. kas yra poezija, arba, teisingiau, kas yra toji "geroji", "šiuolaikinė" madingoji poezijos srovė.
Nemažiau už juos esu sau statęs šiuos klausimus. Net krapštęsis didžiai mokytose knygose, terminijos žodynuose bei enciklopedijose... Ir neradau atsakymo, kol neaptikau vieno Dylan Thomas pasikalbėjimo su studentais, kuris apramino mano karštinę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
APIE FANATIZMĄ IR INTERNACIONALIZMĄ VILNIAUS UNIVERSITETE |
|
|
|
|
Parašė T. ŽIBUTIS
|
ATSAKYMAS J. ANIČUI
Neseniai Vilniaus universitetas atšventė 400 metų jubiliejų. Visa Lietuva didžiavosi šios mokslo įstaigos, vienos iš seniausių Europoje ir seniausios Tarybų Sąjungos teritorijoje, garbingu jubiliejumi. Tačiau beveik visoje tarybinėje spaudoje, liečiančioje universiteto istoriją, jo įkūrimo aplinkybes, veiklą tiek ankstyvesniais, tiek vėlesniaisiais laikais, gausu klaidingų išvadų, privedžio-jimų, o kartais net falsifikacijų. Tuo ypač pasižymėjo "tarybinio internacionalizmo" (tikrumoje lietuviškojo tautiškumo neapykantos) skleidėjas ir propagandistas J. Aničas. Jo apvainikuojantis darbas apie universitetą paskelbtas "Literatūroje ir mene" 1979 m. rugsėjo 15 ir 22 d.d., kai Vilniuje vyko universiteto 400 metų jubiliejaus iškilmės.
Visų pirma, Aničui nepatinka, kad Vilniaus universitetą prieš 400 metų įkūrė jėzuitai, kurie, anot jo, primetė šiai mokslo šventovei reakcines funkcijas. Tai jis išveda iš vieno "klerikalinio" universiteto veiklos vertinimo: "Religinių žinių mokiniams perteikimą lydėjo pamaldumo pratybos (...) Ypatingai jėzuitų mokyklose buvo siekiama jaunimą ne tik išmokslinti, bet ir išugdyti gerais katalikais, iškalbingais ir kovingais katalikybės gynėjais ir jos skleidėjais". Pasigriebęs tokią citatą (ir net nenurodęs šaltinio), Ani-
------------------
Iš Lietuvos pogrindinio leidinio "Aušra", 1980, Nr. 21)
čas daro išvadą: "Kaip matome, čia klerikalinei apologetinei literatūrai būdinga kalba nusakyta bene svarbiausia senajam universitetui primesta funkcija — religinio fanatizmo ugdymas, katalikiškos reakcijos stiprinimas".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
POLITIKA DEŠIMTMEČIŲ SĄVARTOJE |
|
|
|
|
Parašė Vytautas Vaitiekūnas
|
Palydėdami XX amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, devintojo dešimtmečio angoje klausiamai dairomės, ko galime iš jo tikėtis. Aštuntojo dešimtmečio palikimas optimistiniam lūkesčiam pagrindo neteikia. Bendrosios gyvenimo pažangos atžvilgiu stipriai sukrėstas tikėjimas, kad technologinė pažanga išspręs visas gyvenimo problemas ir gyvenimą padarys vis patogesnį. Bet faktiškai gyvenimas darosi vis netikresnis, nervingesnis, sudėtingesnis. Ūkio srity pinigo vertės nuolatinis kritimas patvirtino seną taisyklę, kad nedera išleisti to, ko neturima; kad šios dienos išlaidom nedera išleisti rytdienos uždarbio. Dvasios srity atsipalaidavimas nuo krikščioniškosios moralės principų tik nepaprastai pagausino narkomanų, neurotikų, seksualinių iškrypėlių ir nusikaltėlių eiles. Valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srity daug kur pasaulyje socialinio teisingumo vardu vykdomas baisus žmogaus išniekinimas, pavergimas, badmi-riavimas ir žudymas. Pagaliau tarptautinių santykių srity, sužlugus žavingai prielaidai, kad taikai alternatyvų nėra, kad branduolinis apsiginklavimas karą padaręs tik valstybių savižudybės priemone ir tuo būdu jį kaip priemonę tarpvalstybiniams konfliktams spręsti užkardęs visiem laikam, devintojo dešimtmečio perspektyvoje karo galimybė faktiškai pasidarė daug realesnė, kaip bet kada per praėjusius 35 metus nuo II-ojo pasaulinio karo pabaigos.
Sakoma, kad žmonijos istoriją rašo nugalėtojai, o tarptautinę politiką kuria galingieji. Tarptautinių svarstymų temas ir jų pirmumus nustato saujelė politikų, valdininkų, redaktorių ir mokslininkų tik keliose sostinėse. Todėl ir aštuntojo dešimtmečio tarptautinės padėties bendras vaizdas pirmiausia atspindi didžiųjų galybių interesus ir siekimus. Mažosios valstybės tame vaizde figūruoja dažniausiai tik kaip objektai arba kaip statistikos vienetai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
CHICAGOS LIETUVIŲ EKUMENINIO RATELIO 15 METŲ VEIKLA |
|
|
|
|
Parašė Raimundas Lukas
|
Šiais laikais didelės reikšmės turįs krikščionių suartėjimo sąjūdis tautose pasireiškia įvairiopai: aukštų dvasiškių susitikimu, teologų pokalbiais, ekumeninėmis pamaldomis, bendradarbiavimu socialiniuose projektuose. Lietuvių tarpe tokių suartėjimo apraiškų labai nedaug. Tik nedidelis ekumeninis ratelis Chicagoje veikia jau 15 metų, įvairiais būdais skleisdamas krikščionių suartėjimo idėją lietuvių išeivijoje.
XX amžiuje besireiškiąs ekumeninis, krikščionių suartėjimo sąjūdis po Vatikano II susirinkimo įgavo naują impulsą ir ėmė stipriau reikštis tose tautose, kurių dalį ar daugumą sudaro katalikai. Žinoma, ekumeninės mintys palietė ir lietuvių tautą. Sovietų okupuotoje Lietuvoje bet kokiai viešai religinei, taigi ir ekumeninei, apraiškai išsiskleisti sunkiau. Išeivijoje padėtis laisvesnė: išorinių kliūčių nėra. Bet pastangas užmegzti ekumeninius ryšius tarp katalikų ir esangelikų stabdo senos uždarumo, kitais nesidomėjimo, o kartais ir nepasitikėjimo nuotaikos.
Vis dėlto dabar nuotaikos krikščionių suartėjimui yra palankesnės. Tik pastangų ryšiams nesimato. Bendras pamaldas suruošti lietuvius išeivius paveikia tautinis motyvas:
šventės, minėjimai, sukaktys, intencijos Lietuvos laisvei atgauti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RELIGIJA IR SVEIKATA, 1980 |
|
|
|
|
Parašė K. T.
|
Tiek savo rūpesčiu apsaugoti žmogų nuo jį pažeidžiančio moralinio blogio bei po jo einančios kaltės, tiek savo pastangomis jam padėti siekti darnos savyje, ryšium su kitais bei su Dievu, religija puoselėja žmogaus fizinį, emocinį ir dvasinį sveikatingumą — tokia išvada pati peršasi, peržvelgus pereitų metų Journal of Religion and Health turinį.
Kaip ir pernai (žr. K. T. apžvalgą Religija ir sveikata, 1979, Aidai, 1980, Nr. 1, p. 50), taip ir šių metų pradžioje peržvelgsime trimėnesinio žurnalo Journal of Religion and Health praėjusių metų turinį susidaryti vaizdui, kur ir kaip šiais laikais religija ir jai giminingi žmogiško gyvenimo fenomenai susitinka, susiduria ir vienaip ar kitaip paveikia fizinį, emocinį ir dvasinį žmogaus sveikatingumą.
Žurnalo pernykščiuose numeriuose nekartą buvo paliesti bendri ryšiai tarp religijos ir sveikatos mokslų. Pačiame pirmajame numeryje buvo paryškinti medicinos ir religijos susitikimo taškai: 1. etikos vertybių klausimai; 2. religijos įtaka protui ir emocijoms; 3. sveikatos ir ligos aptarimas; 4. sveikatos išsaugojimas; 5. terapija ir gydymas; 6. mirtis (H.Y. Vanderpool, Religion and Medicine: A Theoretical Overviev, Nr. 1, p. 7). Straipsnio autoriaus išvada: bendradarbiavimas tarp medicinos ir religijos gali būti naudingas abiem pusėms — tiek vienas kito didesniu supratimu, tiek išradimu geresnių kelių padėti nesveikiesiems.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. Radžius
|
Amerikiečių Voyager erdvėlaiviai, užpernai pralėkdami pro didžiąją Jupiterio planetą, atskleidė dar du jos satelitus, padidindami ir taip jau gausią Jupiterio mėnulių šeimą. Cali-fornijos Technologijos instituto mokslininkai David Jewett ir G. Edward Danielson identifikavo pirmąjį satelitą dviejose Voyager 2 fotografijose. Vėliau Stephen P. Synott iš Sprausminių varyklių laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory) patvirtino satelito atradimą iš Voyager I fotografijų ir taip pat at-
Kalista (Callisto), antras didžiausias Jupiterio satelitas iš arti. Voyager I nuotrauka. Tai gana tamsus Jupiterio satelitas, tankiai nusėtas krateriais, tartum žaizdotas. Kairės pusės viršutinėje dalyje matyti didžiulio smūgio rezultatas — įdubimas, kurio skersmuo 100 km. Koncentriniai žiedai nubanguoja iki 1000 km nuo centro.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MINTYS PRAEIČIAI, LABAI NETOLIMAI |
|
|
|
|
Parašė Vytautas Volertas
|
Vienerių metų rėmai
Išeivijos gyvenimo įvairumui atskleisti nereikia pilno įvykių sąrašo, kuris savo ilgumu gal net su-nuobodėtų. Žinoma, jame kiekvienas sau rastų ką nors patrauklaus bei girtino, nes šį gyvenimą veda, papildo, koreguoja visi gyvieji, įstatymų nei varžomi, nei verčiami. Tuo keliu atsiranda talkos ir patarimų. Tačiau įnoresniesiems tenka skaitytis ir su nuomonėmis, kurios skiriasi nuo jų galvojimo. Jei nesiderinama, mažėja talka, kyla priekaištai. Pastaruosius išlygina laikas, bet darbui nepakeltos rankos apkarpo pasekmes. Diktatas pakerta žmonių gerus norus. Tvarkos nuovoką praradusi demokratija gaišina laiką ir, prie kiekvieno skonio taikydamosi, darbuose nesukuria savarankaus, nemaišyto stiliaus. Tik visuotiniai pripažintas organizacinis autoritetas, laisvos valios ir vieno tikslo žmonių talkinamas, laimingai išvengiąs kaprizingų spaudimų, bet paklusnus logikai, galėtų daugiausia pasiekti. Su pagrindu džiaugdamiesi tuo, ką turime, šios idealios padėties kol kas palauksime.
Preciziškai dirbąs vertintojas, kad išvestų teisingą balansą, privalo prieš save iš karto matyti visas atverstas knygas. O bendram vaizdui susidaryti užtenka dalinio žvilgsnio į įvykius, jei proporcingai, pagal jų dydį, išryškėja pastangos, vaisiai ir skauduliai. Šiuo metodu čia bus bandoma naudotis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė V. V.
|
Rimas Česonis (kairėje), JAV delegacijos narys Madrido konferencijoje, su delegacijos pirmininku Griffin Bell
Rimas Česonis, sąmoningas mūsų visuomenės asmuo, 1976-1979 JAV LB krašto valdybos vicepirmininkas ir dabartinis JAV LB Tarybos bei Visuomeninių reikalų tarybos narys, 1980 m. lapkričio 9 — gruodžio 17 dalyvavo Madrido konferencijoje (Conference On Security And Cooperation In Europe) JAV delegacijos sąstate. Aidams jis atskleidžia keletą savo betarpiškai perduotų įspūdžių.
Būtų įdomu žinoti Jūsų kelią į JAV delegaciją
Sekąs JAV politinį gyvenimą žino dėsnį — už nieką gaunamas tik niekas. Prezidentui J. Carteriui padėjau nuo 1976, susidariau ryšių, atėjo mano eilė atpildui. Buvo keletas progų jam atsiimti, tačiau 1980 pradžioje man kilo mintis, kad, lietuviškai galvojant, dalyvavimas šioje delegacijoje būtų svarbus. Taigi ryžausi pakliūti ir įdaviau savo re-sumė. Liepos 25 Baltųjų Rūmų pareigūnė į namus telefonu pranešė, kad prezidentas prieš porą valandų mane delegacijon skyrė kaip vieną iš visuomenės atstovų. Lapkričio 8 išskridau į Washingtoną. Pernakvojęs viename Valstybės departamento reikalams skirtame bute, ankstų rytą įlipau į karišką lėktuvą ir už 7 valandų atsiradau Madride.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ELEONOROS MARČIULIONIENĖS PADĖKA |
|
|
|
|
Parašė M. Šileikis
|
Malonu pasidžiaugti Eleonoros Marčiulionienės kūrybingumu, pastangomis ir atsiekimais. Mus labai stebina jos laki vaizduotė, naujų formų išradingumas, lengvas darbo stilius, puikus spalvų derinys ir lietuviški motyvai. Tai ypač matėme jos kūrinių parodoje Jaunimo centre Chicagoje praėjusiais metais spalio 7-9 d.d.
Mačiau kitų etninių grupių keramikos darbus: latvių, suomių, čekų, amerikiečių ir Aldonos Ličku-tės-Jusionienės, kurių meninis stilius sunkus, primityvus. E. Marčiulionienė turi pirmenybę. Jos kūrybinis diapazonas platesnis, menine išraiška gilesnis. Ji pilnai pažįsta šio meno sritį, todėl pasilieka nepriklausoma nuo šio laiko asimiliacijos.
1939 m. Kaune baigusi keramikos studiją, dailininkė studijavo keramikos skyriuje Čekoslovakijoje. Čekai nuo seno tęsia keramikos tradicijas. Jie išgarsėjo puikiais tos rūšies dirbiniais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Dailė. — Vatikano muziejus įsigijo dail. Romo Viesulo šešių litografijų aplanką "R-30". Aplankas skirtas dailininko meninės kūrybos trisdešimtmečiui paminėti. Litografijos sukurtos 1979 m. Romoje.
— Prano Gailiaus tapybos ir grafikos paroda sausio 30 - vasario 21 vyko "Galerijos" patalpose Chicagoje. Dailininkas gyvena Paryžiuje ir kuria pažangaus meno nuotaikose. Jis į savo kūrybą įpina ir lietuviškos buities detalių.
— Čiurlionio galerijos vadovybė pasikeitė praėjusiųjų metų pabaigoje. Pagal statutą galeriją tvarko globos komitetas. Jis sudaro valdybą dviem metam. Globos komitete jėzuitams atstovauja Juozas Vaišnys, S.J., ir Aleksandras Marčiulionis; diplomatinei Lietuvos tarnybai — gen. konsule Juzė Daužvardienė. Taip pat yra ir JAV LB atstovas. Į dabartinę valdybą įeina Vanda Aleknienė, pirm., ir nariai: M. Gaižutienė, A. Trinkūnas, ir D. Varnaitis; į revizijos komisiją — M. Stankūnienė ir J. Janušai-tis.
Po kiekvienos Čiurlionio galerijoje parodos dailininkai prašomi du kūrinius padovanoti galerijos fondui, kuris turi daug tapybos, grafikos ir skulptūros darbų. Jie išstatomi parodose, kai galerijos patalpos yra laisvos. Pirmoji tokia paroda įvyko praėjusių metų gruodžio 19 — lapkričio 11. Galerija išsilaiko iš pajamų, gaunamų už parodas ir nuošimčio už parodose parduotus darbus. Esą galerijos kolekcijoje kūriniai neskolinami kitur rengiamoms parodoms. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
LENKŲ SAVILAIDINĖS SPAUDOS APŽVALGA (1978-1979) |
|
|
|
|
Parašė Juozas Liepinis
|
Rytų Europos žemėlapyje du kraštai išsiskiria savilaidinės spaudos gausumu ir gyvumu. Tai Lenkija ir Lietuva, istorijos būvyje daug ką bendrai pergyvenusios tautos.
Lenkijoje šiuo metu išeina daugiau kaip trisdešimt nepriklausomų leidinių, kurių tiražas viršija keturiasdešimt tūkstančių. Daugelis jų redaktorių ir straipsnių autorių pasirašo savo pavardėmis. Jų dėka pasaulis aiškiai girdi lenkų tautos, ypač inteligentijos balsą. Nėra abejonės, kad tie leidiniai žymiai prisidėjo prie lenkų tautinės sąmonės išlaikymo ir dabartinės kovos už darbininkų bei ūkininkų teises, steigiant nuo kumunistų partijos nepriklausomas unijas.
I
Lenkų savilaidinės spaudos temos ir tonas daug kuo primena Lietuvą. Pavyzdžiui, lenkų opozicinėms grupėms labai rūpi dorovės nuosmukis, daug rašoma apie alkoholizmą, Darbininkų gynimo komiteto (KOR) biuletenyje gvildenama Lenkijos mokslų akademijos studija apie alkoholizmą, paruošta prieš keletą metų, bet neišspausdinta, nes jos duomenys valdžiai atrodė per daug pesimistiški. Pasak studijos, tarp 1970 ir 1977 metų alkoholio sunaudojimas Lenkijoje padvigubėjo, o 1977 — šalyje buvo milijonas alkoholikų. Biuletenio išvada sutampa su "Aušros" ir "Kronikos" tvirtinimais — katastrofos išvengti tegalima iš esmės pakeitus visuomenines ir ūkines sąlygas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVOS PRAEITIES ARCHYVAI |
|
|
|
|
Parašė Vytautas Širvydas
|
Ukrainistikos institutas, kurį amerikiečiai ukrainiečiai savo milijoniniu fondu įkūrė Harvardo universitete prieš devynerius metus, kartą ar du kartus per mėnesį sukviečia posėdžius-seminarus apsvarstyti kuriai ukrainistikos temai. Parenkamas temai pranešėjas, ir po jos išdėstymo eina dalyvių pasisakymai. Viskas suglaustai atpasakojama metiniame leidinyje anglų kalba — Minutes of the Seminar in Ukrainian Studies Held at Harvard University. Vėliausioje laidoje (Nr. VIII-1977-1978) aprašomas 1978 metų vasario 2 dienos posėdis, kuriame dr. Patricia Kennedy Grimstead iš Harvardo kalbėjo tema The Archival Legacy of the Grand Duchy of Lithuania: The Fate of the Historical Archives in Vilnius. Posėdyje dalyvavo V. Mar-galis ir D. Žitkus.
Kalbėtoja nurodė, kad Vilnius yra centras dokumentinių istorijos rinkinių apie Lietuvą ir Gudiją. Pirmas pasaulinis karas rinkinius, sako, gerokai išsklaidęs. Svarbiausias rinkinys — tai didžiosios kunigaikštystės valstybinė lietuviškoji metrika, kuri apima 15 šimtmetį ir kitus iki 1795 m. Išlikę tomai saugomi centriniame senų dokumentų valstybiniame archyve Maskvoje. Daugelio pirmųjų tomų nuorašai (o kitų suglausti turiniai) randami centriniame senų dokumentų archyve Varšuvoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Marius Katiliškis,
praėjusių metų gruodžio 17 d. miręs Chicagoje. Su jo mirtim lietuvių literatūra neteko vieno iš žymiausių beletristų, gyvai ir vaizdžiai atkū-rusio Lietuvos buitį. Velionis turėjo talentą paprastus realistiškus vaizdus paversti stipria literatūrine kūryba. Tai lyg lietuviškas Hemingvvay mūsų raštijoje. Marius Katiliškis buvo gimęs 1915 m. Lietuvoje. Tokiame brandžiame amžiuje dar daug būtų galėtęs parašyti. Bet jau keli metai buvo kankinamas sunkios ligos ir pagaliau pribaigtas mirties. Jo palikimas mums šios knygos: "Prasilenkimo valanda", "Užuovėja", "Miškais ateina ruduo", "Išėjusiems negrįžti", "Šventadienis už miesto" ir "Apsakymai".
|
|
SVEIKINANT BR. KVIKLIO NAUJĄ UŽMOJĮ — "LIETUVOS BAŽNYČIŲ" LEIDIMĄ |
|
|
|
|
Parašė Juozas Alaušius
|
 Bronius Kviklys
BRONIUS KVIKLYS: Lietuvos bažnyčios. I tomas: Telšių vyskupija. Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, Chicago 1980. 400 puslapių albuminis leidinys, sutelkęs 1184 iliustracijas.
Keli žodžiai apie autorių: nuo filatelijos į istoriją
Klasės draugas Bronius Kviklys buvo darbštus ir geras mokinys ypačiai išlikęs atmintyje kaip pavyzdingas skautas, kuriam skautybės idealai buvo šventi. Ne tik uniforminis skautas, bet ir pačia dvasia. Iš gyvenimo tame pačiame kambaryje prisimenu ir jo tuometinį hobby — filateliją. Ne vienas gimnazijos metais yra rinkęs pašto ženklus. Bet retas juos rinko taip uoliai ir sistemingai, kaip Kviklys: tam reikalui pramokęs esperanto kalbos, keitėsi pašto ženklais ir su tolimų kraštų filatelistais. Greičiausiai ir ligi šiol jis išlaikė filatelisto domesį. Apie tai nežinau. Gal vėliau išaugę platesni interesai ir bus nustelbę filatelisto aistrą.
Svarbu tai, kad pirmasis Kviklio hobby slėpė, galima sakyti, kolekcionieriaus pašaukimą. Vis naujos sritys jį domino. Šalia filatelijos jis susidomėjo ir numizmatika, kurią mūsų enciklopedija taip aptaria: "istorijos pagalbinis mokslas apie monetas, dabar apimąs visus piniginius ženklus, medalius ir kitokius savo paskirtimi ir forma pinigams artimus objektus". Rinko ir Kviklys ne tik monetas, bet ir medalius, ordinus. Domino jį ir kraštotyra — liaudies kultūros dalykai. Yra gausiai sutelkęs ir mūsų žymiųjų žmonių autografų bei laiškų. O knygos meilę liudija gausi Kviklio biblioteka, besirikiuojanti su išeivinių vienuolijų bibliotekomis. Iš privačių bibliotekų jo biblioteka ligi šiolei buvo turtingiausia. Tik pastaraisiais metais turbūt jį pralenkė dr. Kazys Perukus, su ypatingu užsidegimu pradėjęs knygų, žurnalų ir laikraščių telkimą, investuodamas stambias sumas jų įsigijimui ar xerox atmušimui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
 KOTRYNA GRIGAITYTĖ: Marių vėjui skambant. Lyrika. Išleido "Darbininkas". Viršelis ir iliustracijos — Pauliaus Jurkaus. Brooklyn, N.Y., įyfcu m. 108 p. spaudė Franciscan Press.
"Marių vėjui skambant" yra šešta Kotrynos Grigaitytės eilių knyga. Su savo lyrika ji pradėjo rydytis 1927 metais Kaune, tada periodinėje spaudoje pasirašinėdama M. Svyriūtės slapyvardžiu. Su laiku ji pasuko ir į beletristiką. Jau vėliau, po karo, svetur buvo išleista jos grožinės prozos knyga "Veidu prie žemės", daugiausia skirta meilės, šeimos ir tremties temoms.
Skaitytojams K. Grigaitytė plačiau pažįstama kaip lyrikė. Pirma jos poezijos knyga buvo išspausdinta 1937 metais Kaune — "Akys pro vėduoklę". Rinkinio pavadinimas iš dalies atliepia autorės eilių pobūdį: jos lyrika tada buvo mergautinė, žvitri, neretai dainuotinė ir tarpais — šelmiška. Jaunatviškas jos nerūpestingumas ir žaismas nuskambėdavo tokiais žodžiais kaip: "Daug turėta mylimųjų / Ir žiedų ant pirštų . . ." Arba: "Na, tai kas, jei žirgelis ir apskainios raudonąsias radastas". Nenuostabu, kad grakšti, laki, dainuotinė ir šilta jos lyrika susilaukė kompozitorių dėmesio, ir kai kurie jos posmai šiandien skamba koncertų salėse.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Dr. Jonas Balys
|
ALGIRDAS J. GREIMAS. Apie Dievus ir žmones: lietuvių mitologijos studijos. Chicago. Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1979. 260 p. Kaina 10 dol.
Pagarsėjęs semiotikas Algirdas J. Greimas parodė nemažą susidomėjimą mūsų mitologija. Tai labai gerai. Eilė jo ilgokų straipsnių buvo išspausdinta Metmenų žurnale, o dabar šie ir kiti jo darbai pasirodė atskira knyga.
Autorius yra didelis gerbėjas prancūzo akademiko Georgės Dumėzi-lio (g. 1898). Yra ir daugiau mitologijos autoritetų, kaip rumunas Mircea Eliade (g. 1907), olandas Jan de Vries (1890-1964), vengras Karoly Kerėnyi (1897-1973), vokietis Max Lūthi (g. 1909), latvis Haralds Biezais (g. 1909), na, ir dar galima būtų paminėti bent pustuzinį kitų, gyvų ar jau mirusių mitologijos tyrinėtojų, kaip VVilhelm Mannhardt (1831-1880), kuris ypač nusipelnė baltų mitologijos šaltinių tyrinėjimais (žr. jo Letto-Preussische Gotter-lehre, 1936, perspausdinta 1971 m.) Rimti mitologijos tyrinėjimai prasidėjo ne su Dumėziliu, bet su Jokūbu Grimmu (1785-1863). Galima ginčytis, kad mitologija būtų "savaranki socialinių mokslų šaka", kaip mano J. Greimas. Užprotestuos istorikai, tautotyrininkai ir kalbininkai, kaip P. Skardžius, kuris vis prie manęs kibdavo su savo išmone apie dievų vardus. Kalbininkai nesutiks su J. Greimu, kad Lasickio "Aust-heia" yra kilusi iš "Audėja", arba atvirkščiai, nes tokia garsų kaita esanti negalima (prof. A. Klimas).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LENKŲ KATALIKŲ II IR III ENCIKLOPEDIJOS TOMAI |
|
|
|
|
Parašė Paulius Rabikauskas
|
ENCYKLOPEDIJA KATOLICKA. Tom II: Bar — Centuriones, LUBLIN, Katolicki Unywersitet Lubelski, 1976, VIII psl. ir 1424 skiltys; Tom III: Cen-zor — Dobszetvicz, ten pat 1979, VIII psl. ir 1408 skiltys. Kaina: t. II — 400 zlotų, t. III — 550 zlotų.
Prieš šešerius metus Aiduose (1975 m., 475-478 psl.) buvo paminėtas šios Lenkų katalikų enciklopedijos I tomo pasirodymas. Tuo tarpu išėjo jos kiti du tomai. Susidarė tarsi trejų metų kadencija — tempas, kuris enciklopedijai gal ir per lėtas: numatytiems 12 tomų reikėtų 36 metų. Bet, nujaučiant, kiek ir kokių totalinė ateistinė valdžia daro panašiems leidiniams sunkenybių, reikia pripažinti redaktorių ir leidėjų nepaprastą ryžtą ir ištvermę, įveikiant visas kliūtis. Atrodo, kad viena iš didesnių kliūčių yra valdžios cenzūra, kuri ilgokai užlaiko jau paruoštą spausdinti medžiagą. Toks, gal kiek priverstas ne-skubėjimas tačiau pasitarnauja ati-desniam leidinio redagavimui. O enciklopedijos vertės niekas taip nežemina, kaip skubotas, paviršutiniškas joje skelbiamos medžiagos ruošimas bei jos su daugybe klaidų išleidimas. Šiuo atžvilgiu Lenkų katalikų enciklopedijai daug ko prikišti negalima. Netikslumų visuomet pasitaiko, bet už juos daugiausia atsakingi straipsnelių autoriai. Užtat šioje enciklopedijoje autorių pilnas vardas ir pavardė figūruoja po kiekvienu, kad ir tik penkias eilutes užimančiu "žodžiu".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PABALTIJO KLAUSIMAS IR VAKARAI |
|
|
|
|
Parašė A. Lembergas
|
BALTIC STATES: A DOMESTIC ISSUE, AN INTERNATIONAL PROB-LEM. By Senator John W. Knight and Emils Delinš. Latvian National Foundation, Stockholm 1980, 32 psl.
Švedijos latvių tautinis fondas užsiima ir leidybine veikla. Neseniai jis išleido anglų kalba gerai dokumentuotą brošiūrą "Pabaltijo valstybės: naminis klausimas, tarptautinė problema". Ją parašė Australijos senatorius John W. Knight ir Australijos latvių laikraščio redaktorius Emils Delinš. Leidinio antraštė tiksliai nusako jo dvejopą tikslą, kuris plačiau išryškintas pratarmėje.
Pirmasis tikslas — parodyti, kad nuo 1940 Sovietų Sąjungos okupuotos ir aneksuotos Pabaltijo valstybės — Estija, Latvija ir Lietuva — ir šiandien, praėjus keturiems dešimtmečiams svetimųjų viešpatavimo, tebėra opi tarptautinė problema. Visiems gerai žinomas ir gerai už-dokumentuotas faktas, kad JAV ir kitos Vakarų valstybės nepripažįsta Pabaltijo šalių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Daug mažiau žinomas kai kurių mažesnių Europos valstybių nusistatymas šiuo klausimu. Neretai teigiama, kad Šveicarija, Švedija ir Suomija yra pripažinusios de jure Pabaltijo inkorporavimą. Vieno šios brošiūros autorių tyrinėjimai Berne, Stockholme ir Helsinkyje aiškiai rodo, kad tokie kaltinimai neturi jokio pagrindo. Vakarų valstybės bendrai nesutinka laikyti teisėta Pabaltijo sovietinės aneksijos. Vienintelę išimtį čia sudaro tik Naujoji Zelandija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Antanas Jasmantas: IR NIEKAD NE NAMOLEI. Eilėraščiai. Išleido Ateitis. Southfield, Mich., 1980. 70 psi., kietais viršeliais. Kaina 6 dol. Leidyklos adresas: Ateitis, 17689 Goldwin Dr., Southfield, MI 48075.
Balys Gaidžiūnas: MANO KARTOS LIKIMINIAI METAI. Eilėraščiai. BNG and Co. leidinys. Kirtland, Ohio, 1980. Meninis apipavidalinimas Jono Racilos. 104 psl. Kaina 5 dol. Leidyklos adresas: 9038 Euclid-Chardon Rd., Kirtland, Ohio 44094.
Aleksandras Radžius: PRIIMK MANE, MĖNULI. Eilėraščiai. Išleido Ateitis. Southfield, Mich., 1980. 84 psl. Kaina 5 dol. Leidyklos adresas viršuje.
Algirdas Landsbergis: TRYS DRAMOS. Barzda, Paskutinis piknikas, Sudiev, mano karaliau. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas. Chicago 1980. Kietais viršeliais. Aplankas Zitos Sodei-kienės. Kaina 8 dol. Leidyklos adresas: 7338 S. Sacramento Ave., Chicago, IL 60629.
Anatolijus Kairys: VYSKUPO SODAS, KRYŽKELĖ. Išleido Lietuvių literatūros bičiuliai. Chicago 1980. 144 psl. Aplankas Petro Aleksos. Kaina 6 dol. |
|
Skaityti daugiau...
|
KILNI INICIATYVA
Praėjusių metų Aidų nr. 6, skirtas Vytauto Didžiojo 550 metų mirties sukakčiai paminėti, buvo išleistas LB Kultūros tarybos iniciatyva. Tam numeriui ji skyrė 600 dol. Aidai yra labai dėkingi.
PADĖKA
Aidų vyr. redaktoriui tariame pagarbų ačiū už mūsų siūlymo paminėti Vytauto Didžiojo 550 metų mirties sukaktį prasmingą realizavimą. Sukaktuvinių Aidų bendradarbių Simo Sužiedėlio, Juozo Jakšto ir Viktoro Gidžiūno, O.F.M., originalūs straipsniai 1980 m. žurnalo lapkričio - gruodžio laidoje pateikė šviesios ir išliekančios medžiagos apie iškiliausiai dominuojantį lietuvių tautos istorijos momentą. Jiems visiems liekame didžiai dėkingi.
JAV LB KULTŪROS TARYBA
|
Mecenatai: Po 125 dol.: kun. dr. Antanas Rubšys, Bronx, NY; po 100 dol.: Jurgis Jakaitis, Schlieren, Switzerland; po 75 dol.: Algis P. Raulinaitis, Burbank, CA; Petras Kasulaitis, Chicago, IL; po 60 dol.: Vytautas Saulius, Chicago, IL; po 50 dol.: prel. Jonas Kučingis, Los Angeles, CA; Vida Sajus, Newhall, CA; B. S. Sakalas, Surfside, FL; Vincas Ramonas, Petras Spėtyla, Chicago, IL; dr. M.C. Vygantas, Winnetka, IL; Pranas Baltakis, Silver Spring, MD; Vytautas Izbickas, Westwood, MA; Charles P. Baltrukonis, Snieguolė Jurskytė, Phila., PA; kun. Antanas Sabas, Sudbury, Ont; dr. Agota Šidlauskaitė, Carp, Ont.; dr. J. Sungaila, Toronto, Ont., Canada; Eugenijus Budrys, Fie Lau, Sweden; po 40 dol.: kun. Pr. Jokūbaitis, Vytas Pelda, Chicago, IL; Marytė R. Šalinskienė, Woodhaven, NY; Ona Vaičienė, Hudson, NY; Juozas Kralikauskas, Islington, Ont.; dr. Marija Ramūnienė, Ottawa, Ont., Canada; po 35 dol.: Vacys Skinderis, Chicago, IL; po 30 dol.: Vita Baleišytė, kun. P. Dilys, Anicetas Grigaliūnas, Emilija Meškauskienė, dr. Jurgis Starkus, B. Vitkus, Chicago, IL; kun. dr. Ig. Urbonas, Gary, IN; NN, NY; J. Mikonis, Richmond Hts, OH; kun. Jonas Staškus, Mississauga, Ont., Canada; dr. Alfred Bammesberg, Eichstaett, W. Germany.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
