Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1981 4 liepa-rugpjūtis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Simas Sužiedėlis — Su dalgiu prieš patranką ..................................................................... 201
Juozas Kėkštas — Eilėraščiai ............................................................................................. 212
Aleksis Rannit — M. K. Čiurlionis modernistinių srovių sūkuryje ................................... 214
Kęstutis Trimakas — Psichiatrijos piktnaudojimas Sovietų Sąjungoje ............................. 221
Alė Rūta — Pakeliui į tėviškę ............................................................................................. 229
B. Ciplijauskaitė — Laiko ir erdvės švytuoklė Ąlejo Carpentier kūryboje ...................... 235
Vytautas Alantas — Susitikimas su senu sėbru (ištrauka iš poemos) .............................. 243

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Alfonsas Grauslys — Popiežius Jonas Paulius II .............................................................. 248
Vacys Rociūnas — Premijų šventėje Clevelande pagerbtas lietuvis kūrėjas .................. 253
Juozas Prunskis — Žemininkų kūryba Poezijos dienose ................................................... 256
L. Andriekus — Politinė konferencija New Yorke ............................................................ 258
Dana Vasiliauskienė — Posūkis iš kelio ar dar tvirtesnis poetinės visatos aprėžimas ... 261
Liūtas Grinius — Atsiminimų fragmentai apie Feliciją Bortkevičienę ............................. 264
Juozas Liepinis — Jugoslavai kritikuoja sovietinę filosofiją ir politinę terminologiją ..... 265
A. L. — Amerikiečių kritikai apie naują Jurašo spektaklį ................................................ 267

KNYGOS
Vytautas Dyvas — Galingas ten, kur pats gyvena (Jurgio Jankaus "Kol esu čia") ....... 268
Marija Stankus-Saulaitė — Tomo Venclovos vertimai (Balsai) ....................................... 270
Skaityti daugiau...
 
SU DALGIU PRIEŠ PATRANKĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė SIMAS SUŽIEDĖLIS   

1831 METŲ SUKILIMO BRUOŽAI

Prieš pusantro šimto metų lietuviai ir lenkai bandė išsijungti iš Rusijos imperijos ir atgauti jiems atimtą laisvę. Tai buvo pirmasis sukilimas prieš rusus po paskutiniojo Lietuvos ir Lenkijos jungtinės valstybės padalijimo. Sukilėliai savo tikslo nepasiekė, apveikti stipresnės Rusijos ir apvilti Vakarų Europos, iš kurios tikėjosi sulaukti pagalbos. Prisimenant tos nesėkmės sukaktį (1831-1981), nesimojama čia dėstyti ištisos įvykių raidos. Apsiribojama tik būdingesniais sukilimo bruožais.1

Po jungtinės valstybės dalybų
Po trijų padalijimų (1772-1795) lietuvių gyvenamosios žemės atiteko Rusijos imperijai, išskyrus Sūduvą, arba Užnemunę, kurią prisijungė vokiškoji Prūsijos karalystė. Iš to Lietuvos ploto, kurį Rusija užėmė per paskutinį padalijimą, buvo sudaryti du administraciniai vienetai, rusų vadinamos gubernijos — Vilniaus ir Gardino. Jos užėmė Žemaitiją, vidurio Lietuvą ir didžiąją dalį rytinės bei pietinės Lietuvos, iš viso apie 100 kv. kilometrų su maždaug pusantro milijono gyventojų. Centru buvo padarytas Gardinas. Kiti didesni miestai toliau į pietus buvo Slanymas, Valkaviskas, Kobrinas ir Lietuvos Brasta. Po vienerių metų abi gubernijos sujungtos į vieną Lietuvos guberniją su centru Vilniuj. Ėmus valdyti carui Aleksandrui I (1801), Lietuvos gubernija vėl padalinta į dvi: Lietuvos Vilniaus guberniją ir Lietuvos Gardino guberniją. Pirmoji turėjo vienuolika apskričių, antroji — aštuonias. Iš Telšių apskrities, kuri priklausė Vilniaus gubernijai, 1819 metais išskirta Palanga ir prijungta prie Kuršo gubernijos. Rusų vyriausybė tenkino Kuršo dvarininkų vokiečių norą turėti tiesioginį sienos ryšį su Prūsija. Be to, pajūriu vedė pašto kelias iš Rygos į Karaliaučių. Šis nedidelis administracinis pakeitimas Lietuvos teritoriją visai atskyrė nuo Baltijos jūros. Po šimto metų latviai, kurdami nepriklausomą savo valstybę, savinosi Palangą tuo pagrindu, kad ji priklausiusi Kuršo gubernijai.
Skaityti daugiau...
 
Poezija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS KĖKŠTAS   
JUOZAS KĖKŠTAS
(1915.XI.19 — 1981.IV.16)
Šio poeto gyvenimą galima vadinti skaudžia tragedija. Vilniuje, jau gimnazijos mokslo metais, sueina į konfliktą su Lenkija. V. D. gimnaziją baigia be teisės stoti į Lenkijos valstybinius universitetus. 3 metus praleidžia Lukiškio kalėjime, 1 metus — Berezos koncentracijos stovykloje; už kontrarevoliucine veiklą nuteistas 8 metams priverčiamų darbų stovyklon ir ištremtas į Viatlagą. Čia kaip Lenkijos pilietis amnestuotas, įstoja į gen. Anderso armiją. Mūšiuose Italijoje sunkiai sužeistas. Nuo 1959 metų paralyžiuotas, gyvena Veteranų prieglaudoje Varšuvoje.

Kol Juozas Kėkštas buvo sveikas, rašė eilėraščius. Išleido 6 poezijos knygas. Be to, daug vertė iš lenkų į lietuvių kalbą. Kėkšto dėka turime Nobelio premijos laureato Czeslaw Milosz poezijos rinktinę savo kalboje. Priklausė lietuvių poetų žemininkų grupei. Buvo jų leidžiamo žurnalo Literatūros lankų redakcijos narys.
Kaip gyvenimas, taip ir Kėkšto poezija — tragiško pobūdžio su pesimizmo atspalviu. Tai lyg G. Leopardi mūsų literatūroje.
Čia spausdinami eilėraščiai paimti iš rinkinio "Ramybė man".

RAMYBĖ MAN

Aš, vergas nepriklausomos dainos,
Dainuodamas audras ir laisvą, platų vėją —
dainavau save.

Šiandien, dienų griuvėsiuose sustojęs
(po nurimstančios erdvės dangum),
stebiu savo pro skausmo spektrą,
pro pėdsakais manais paženklintą jaunystės
                                                  kapinyną
ir jaučiu:
kad man praėjusių dienų
paliko žymės aštrios.
Kad jų spygliuotos užtvaros
kiekvieną mano mintį gelia.
Skaityti daugiau...
 
M. K. ČIURLIONIS MODERNISTINIŲ SROVIŲ SŪKURYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSIS RANNIT   
Menininkų esama biografiškųjų ir nebiografiš-kųjų; esama netgi ir antibiografiškųjų. Čiurlionis priklauso pastarųjų rūšiai. O vis vien pilnesnis jo supratimas reikalauja būti bent šiek tiek susipažinusiam su tautine jo kilme, su Lietuvos šalimi, kurioje jis gimė ir užaugo, su lietuviškuoju gamtovaizdžiu ir jam būdinga šviesa, reikalauja bent šiek tiek susivokti lietuvių animistinėse ir panteistinėse tradicijose. Visą savo amžių, net ir Lenkijoje, Vokietijoje ir Rusijoje begyvendamas, Čiurlionis skyrė didelę reikšmę savo tėvynės charakteringiesiems požymiams, laikydamasis pažiūros, kad lietuvių kultūra privalo būti išlaikoma bei vystoma. Jis nesidomėjo specifinių kultūros atributų empiriniu vertinimu, tačiau tikėjo į būtinumą perduoti pačius giliausiai įsišaknijusius senosios Lietuvos pajautimus, mitus, simbolius ir sferines asociacijas. Tautybės sąvoka pas jį — metafizinė, tautoje įžvelgianti dvasios arba idėjos išraišką, savo ruožtu atspindinčią tam tikrą universalybės aspektą. Čiurlionis dėl to ir nevaizdavo tiesiogine ar objektyvia prasme savo tautos ar jos sielvartų istorijos, o greičiau stengėsi iššaukti atgimimą kažko tokio, ką perkeltine prasme būtų galima pavadinti kosmine lietuvių tautos atmintimi. Slopindamas savąjį aš ir savąją biografiją, jis tapė tiek šios atminties apimtį ir seką, tiek ir jos erdvę, laiką ir dydį.

Lietuviškasis gamtovaizdis išsitęsia lyg begalinėse varžybose su dangumi. Laukai ir pievos vienas kitą seka plačiais mostais. Šioje melodingoje, lėtai virpančioje laukų, kalvų ir miškų tėkmėje viskas susilydo į kosminę pilnatvę, kurioje pats pasijunti bereikšmis ir bejėgis. Amžinybė, tyli ir pakili, tave stebi ir atitraukia tolyn nuo žemės. Laisvė yra nebe galia, bet išsižadėjimas, atsisakymas nuo daiktų. Nemirtingumo troškimas, antgamtės ilgesys yra nuolatinis stiprybės šaltinis lietuvių tautos gyvenime. Gamtovaizdžio panoramiškumas savo nuostabaus švelnumo ir blyškumo šviesa lietuvio dva-
Skaityti daugiau...
 
PSICHIATRIJOS PIKTNAUDOJIMAS SOVIETŲ SĄJUNGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS TRIMAKAS   
Kelerių metų laikotarpyje iš Sovietų Sąjungos Vakarų pasaulį ėmė pasiekti vis gausesnės ir vis labiau dokumentuotos žinios apie tame totalitariniame krašte psichiatrijos panaudojimą prieš teisėtų žmogiškų, religinių ir tautinių teisių reikalaujančius asmenis. Pirmoji išsami ir dokumentuota psichiatrijos piktnaudojimo medžiaga buvo surinkta ir išspausdinta Sidney Bloch ir Peter Reddaway veikale "Psychiatric Terror: How Soviet Psychiatry is Used to Suppress Dissent" (1977). Ji atskleidžia ne tik atskirus pavienius faktus, bet ir sistemingą šio gydomojo mokslo pajungimą išlaikyti sovietinei sistemai ir gniuždyti sveikiems asmenims,  išsiskiriantiems   iš  tos   sistemos.

Psichiatrinėje ligoninėje už "pavojingas" pažiūras
Evgeny Nikolajev yra lingvistas, biologas, autorius daugelio straipsnių apie kalbas. 1970 m. jis pasipriešino komunistų partijos spaudimui ir už tai prarado tyrinėtojo darbą viename institute. Tuoj po to jis buvo uždarytas psichiatrinėje ligoninėje. Šešerių metų laikotarpyje net keturis kartus atsidūrė tokioje ligoninėje, vieną kartą joje prievarta išlaikytas 8 mėnesius.
"Psychiatric Terror" knygos 8-ajame priede yra perduodamas 1974 m. ligoninėje užrekorduo-tas pokalbis tarp Nikolajevo ir jį apklausinėjusio psichiatro Vladimiro Nikolajevičiaus Dmitievskio, tos ligoninės 15-tos sekcijos viršininko. Čia pateikiama trumpa ištrauka.
Dmitievskis: Ką jūs galite pasakyti apie mūsų visuomenę?
Nikolajevas: Jei jūs interesuojatės mūsų visuomene, geriau klauskite už mane kompeten-tingesnius asmenis.
D.: Aš domiuosi jūsų nuomone. Jus į šią ligoninę pasiuntusiai klinikai telefonu buvo pranešta apie jūsų klaidingas pažiūras į mūsų visuomenę.
N.: Kokios bebūtų mano pažiūros, jos nieko bendro  neturi  su psichiatrija.
Skaityti daugiau...
 
Pakeliui į tėviškę PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALĖ RŪTA   

A. Galdikas — Piešinys

Rytas buvo tylus, be vėjo, parko medžiai susimąstę, dangus — pilkais ir balkšvais debesiu-kais nuklotas; žmonės gatvėmis skubėjo susirūpinę, vis kuo nors nešini . . .

Kai kas prašo leidimų — nuvažiuoti į tėviškę. Prašo ir negauna. Ne, aš niekur nėjau, leidimo neprašiau; net nei savo inturistės, nei mūsų vadovės neklausiau. Buvo tai mano grynai asmeninis apsisprendimas ir žygis. Turėjau pati ir tuos gerus žmones susirasti, ir užkalbinti, kad iki reikiamų vietų pavėžėtų.

Anksčiau kiek abejojau ir baiminausi, o tą rytą visa baimė išgaravo. Buvo tikslas, buvo priemonės: tik sėks, važiuok L pasidžiauk (ar liūdėk), pasiekęs vieteles, kur augai, gyvenai, kur tūkstančiais kartų vaikščiojai. . .

Kokia ironija! Turi dar kažkokių leidimų iš okupanto prašyti, kad galėtum apsilankyti savo kaime, kur užaugai; ir kadangi to specialaus "popierėlio", su kažkokių "viršininkų" parašais neturi, tai reikėjo baimintis, ar laimingai atgal sugrįši... Ir visa ta baimė — savame krašte, savoje tėvynėje, kur nuo amžių tavo tėvai žemelę arė, nuo amžių čia gyveno . . .
Skaityti daugiau...
 
LAIKO IR ERDVĖS ŠVYTUOKLĖ ALEJO CARPENTIER KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė B. CIPLIJAUSKAITĖ   
Paskutiniųjų dešimtmečių laikotarpyje Lotynų Amerikos romanas įsitvirtino pasaulinėje literatūroje kaip vienas įdomiausių ir stipriausių. Tuo laiku, kai prancūzai pradėjo lipdyti iš jau egzistuojančių duomenų savo "naująjį romaną", Lotynų Amerikos rašytojai atrado ne tik naują formą, bet ir visai šviežią turinį, semdami siužetus iš savo "laukinių" gelmių. Tuo jie pasiekė dvejopą rezultatą: nenutoldami nuo tikrovės, galėjo sukurti visai naujus pasaulius, sutelpančius labai bendrame "magiškojo realizmo" varde. Pagrindiniai šio naujo rašymo bruožai: noras sukurti pilnutinį to pasaulio vaizdą, nesilaikant linijinio laiko nei smulkių detalių tikslumo; itin turtingas barokinis išraiškos būdas; socialinis protestas, retai te iš krypstantis į propagandą; dažnai pasikartojanti tarp dviejų kultūrų, dviejų kontinentų svyruojančio žmogaus tema (daugelis autorių kuria ne savo krašte), įtaigaujanti ir romano struktūrą.1 Šis paskutinis bruožas turi kai ką bendro ir su mūsų rašytojų mėgstamu motyvu. Prie jo apsistosime kiek ilgiau, pažvelgdami į jį vieno iš veteranų — Alejo Carpentier — kūryboje.
Skaityti daugiau...
 
SUSITIKIMAS SU SENU SĖBRU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS ALANTAS   
IŠTRAUKA IŠ POEMOS ŠVENTARAS

PIRMOJI GIESMĖ

Apleista palėpė. Langas išeina į stogą. Pakrypęs stalas, kėdė, geležinė lova. Palubėje kaba elektrinė spingsė. Vidunaktis. Už lango girdėti ūžaujanti pūga. Šventaras, užsigulęs ant stalo, skaito Goethės Faustą.

ŠVENTARAS
 
Bepigu buvo Faustui! Dar tada čia vertėsi pikteivos,
Valdono pragaro atstovai, sielų pašaukti verteivos.
Mokslusis daktaras Faustas gyvenimo prasmės ieškojo
Senuose raštuos, bet nerado ir tada sumojo,
Kad tik jaunystė dar galėtų buitį jo įprasmint,
Uždegt vėl širdį, nuo senatvės negalavimų išlaisvint.
Bet kas galėjo jam grąžint jaunystę? Senis užsidaręs tarė
Nuodu taurėj surasiąs paslaptį buities, ir tai taręs
Jau rengės išgerti taurę, bet kalėdinė giesmė
Sulaikė jojo ranką, tačiau gyvenimo prasmė
Jam ir toliau miglota liko, tik kai kipšas pasirodė,
Grąžint jaunystę paketino ir gražuolę jam parodė,
Mefistui savo sielą jis užrašė ir atrodė,
Skaityti daugiau...
 
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alfonsas Grauslys   

Tęsinys iš 1981 m. Aidų Nr. 3

Dar prisimintina devynerių metų novena, besiruošiant 1966 m. Lenkijos krikšto tūkstantmečiui paminėti, septynerių metų (1972-1979) ruošimasis Krokuvos vyskupo kankinio šv. Stanislovo nužudymo 900 m. sukakčiai paminėti su visais religiniais žygiais, pamokslais, paskaitomis, straipsniais.14

Tuo būdu dabartinės Lenkijos katalikybės stiprumas bei įtaka, su kuria ateistinė valdžia labiau negu kituose kraštuose skaitosi, yra kard. K. VVojtylos ir kitų vyskupų bei kunigų darbštaus uolumo vaisius. Todėl ten 70% katalikų religiją praktikuoja reguliariai, kai tuo tarpu Italijoje tik 20%. Todėl kunigystėn pašaukimų ten tiek daug. Dabar ten yra 5000 su viršum seminaristų, ir ne visi norintieji gali į seminarijas  dėl  vietos  stokos  patekti. Todėl dabar prie Varšuvos statoma nauja didžiulė kunigų seminarija. Kunigų ne tik užtenka geram tikinčiųjų aprūpinimui savame krašte, bet jų dalis siunčiama ir į užsienio lenkų kolonijas bei lenkų misijas pagonių kraštuose. Ganytoja-vimo darbą Lenkijos 8 tūkstančiuose parapijų dirba 20 tūkstančių kunigų ir 28 tūkstančiai seserų vienuolių. Todėl ten gali veikti Katalikų universitetas Liubline su 2000 studentų... Čia nėra galimybės aprašyti visos Katalikų Bažnyčios veiklos Lenkijoje, nežiūrint komunistinės valdžios daromų kliūčių.
Skaityti daugiau...
 
PREMIJŲ ŠVENTĖJE CLEVELANDE PAGERBTAS LIETUVIS KŪRĖJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Rociūnas   

Gegužės 17-oji — JAV LB Kultūros tarybos Premijų šventė — pateks į mūsų išeivijos kultūros istoriją, nes pirmą kartą vienos dienos iškilmėje buvo pagerbti ir apdovanoti literatūros, dailės, muzikos teatro ir dramos kūrėjai. Labai prasminga, kad ši idėja gimė ir buvo įvykdyta Lietuvių Bendruomenės, kurios pagrindinė misija yra išlaikyti lietuvybę. Kultūros taryba gi (pirm. Ingrida Bublienė, vicepirm. Viktoras Mariūnas, sekr. Rita Balytė, reikalų vedėjas ir ižd. Jurgis Malskis, nariai: Nijolė Palu-binskienė, dr. Jonas Cadzow, dr. Augustinas Idzelis, Andrius Kuprevičius, Algis Rukšėnas ir Juozas Stem-pužis), puikiai atlikusi savo pareigą, verta nuoširdžios pagarbos. Nors ši Kultūros taryba veikia tik vienerius metus, bet jau spėjo pasižymėti įdomiais užmojais. Pirmoji naujovė buvo kultūros darbuotojų konferencija, sušaukta 1980 m. lapkričio 22-23 dienomis, kur plačiai išsikalbėta su LB kultūrinei veiklai vadovaujančiais asmenimis apie lietuviškosios kultūros padėtį, jos kūrėjus, problemas, ir svarstyta, ką mūsų sąlygose galima atlikti.

Premijų šventė buvo Kultūros tarybos darbų tęsinys. Sudarytos kompetentingos vertinimo komisijos, informuoti laimėtojai, parengta programa ir Gintaro valgykloje suruoštos vaišės.

Gegužės 17 d. Lietuvių namų salėje apie 200 kultūros mylėtojų pasitiko premijų laimėtojus plojimais ir džiaugsmingais veidais. Ingrida Bublienė pasveikino laureatus, kun. G. Kijauskas, S.J., invokacijoje prašė Dievą pažadinti kūrėjų dvasią. V. Mariūnas priminė išeivijos tautinio nykimo priežastis ir kūrėjų reikšmę; dėkojo LB Krašto valdybai ir Lietuvių Fondui už finansinę paramą. Ši pirmoji premijų šventė ateityje tapsianti metine kultūros švente.
Skaityti daugiau...
 
ŽEMININKŲ KŪRYBA POEZIJOS DIENOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   
Labai taikliai poeto kelią yra nusakęs Bernardas Brazdžionis šiomis eilutėmis: "Aš iš saulėlydžių renku rytojaus ugnį, / Aš iš vidurnakčių šviesias žvaigždes renku". Poezija, kaip skelbė Faustas Kirša, yra regėjimas tamsoje. Dėl to lietuviuose pasilieka platus susidomėjimas poezija, stipriai pasireiškiąs jau tradicija virtusiomis kas pavasarį Chicagoje rengiamomis Poezijos dienomis, su-traukiantčioms daug poezijos mylėtojų, juo labiau kada pasitaiko toks stiprus paskaitininkas, kaip šiemet pakviestasis prof. Tomas Venclova.
Šiemetinės Poezijos dienos Chicagoje buvo skirtos paminėti "Žemės" antologijoje, pasirodžiusioje 1951 m., susitelkusiai poetų grupei. Tam gera proga — 30 m. sukaktis nuo jų naujojo žodžio.

Niūrus, lietingas oras neatbaidė poezijos mylėtojų. Gegužės 29 d. į pirmą Poezijos dienų šventę prisirinko pilnutėlė Jaunimo centro kavinė. Poezijos dienas atidarė Jaunimo Centro vadovybės atstovė S. Endri-jonienė, iškviesdama K. Bradūną vesti programos. Kazys Bradūnas yra pagrindinis tų Poezijos dienų organizatorius. Savo žodyje jis pabrėžė, kad buvo norėta išgirsti žemininkų pastangų ir jų užmojo vertinimą iš žmogaus, esančio šalia jų sąjūdžio. Dėl to paskaitininku buvo pasirinktas rašytojas T. Venclova, literatūros dėstytojas viename iš šio krašto pirmaujančių universitetų — Yale, pats gyvenęs Lietuvoje kelis dešimtmečius po "Žemės" antologijos pasirodymo . . .

Įžvalgus kūrybos analitikas
Tomas Venclova savo paskaitoje pasireiškė kaip gilus, įžvalgus kūrybos analitikas, sugebąs ne vien išlukštenti žemininkų kūrybos gilesnę prasmę, bet ir paryškinti jų turėtas įtakas ir jų poveikį net ir pačioje Lietuvoje. Jis taikliai žemininkų poeziją įstatė, po Maironio-Jakšto, po Putino-Sruogos, į trečios kartos rėmus, visų pirma pravesdamas paralelę tarp ankstesnio B. Brazdžionio pasisakymo "Žemės" eilėraštyje ("Mes už tavo pėdą žūsim") ir tarp naujos kartos žodžio apie žemę. "Žemės" antologijoje pasireiškė penki poetai: V. Mačernis, J. Kėkštas, K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas ir H. Na-gys. Jie prabilo lyg maištingai prieš Brazdžionio kartą, prieš ryškią patriotinę poeziją, bet vis tiek jie buvo pagauti tų pačių nuotaikų, gal net daugiau, negu patys tą jautė.
Skaityti daugiau...
 
POLITINĖ KONFERENCIJA NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Andriekus   
Birželio 12-13 New Yorke vyko politinė konferencija, kuri tiek žymių prelegentų gausumu, tiek gvildentų temų įvairumu, tiek pagaliau dalyvių skaičiumi išsiskiria iš daugelio mūsų renginių. Konferenciją rengė JAV Lietuvių Bendruomenė ir Lietuvių jaunimo sąjunga. Vadovavo LB Visuomeninių reikalų tarybos pirmininkas Algimantas Gečys. Jam talkino PLB, Kanados LB ir LB New Yorko apygarda, vadovaujama Aleksandro Vakselio. Tokių stiprių pajėgų vieningas darbas davė gerų vaisių ir praturtino šių metų mūsų visuomeninę veiklą.

Politinė konferencija vyko dviejose vietose: pirmąją dieną — Church Center for the United Nations patalpose New Yorke, antrąją dieną
— Kultūros židinyje Brooklyne.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Pabaltiečių komitetas Washingtone birželio 11 d. Kongreso rūmuose surengė baisiųjų birželio trėmimų ir savo veiklos 20 metų minėjimą. Dalyvavo 200 svečių: Pabaltijo diplomatų, Kongreso narių, Valstybės departamento ir Tarptautinės susisiekimo agentūros atstovų ir pačių pabaltiečių. Tą dieną daugiau kaip 30 kongresmanų bei senatorių Kongrese iškėlė deportacijų žiaurumus. Renginyje įteiktas "Baltic Freedom Avvard" senatoriams ir kongresmanams, kurie pasižymėjo palankumu Pabaltijo tautoms.
—    Brazilijos vyskupai birželio 14-ąją paskelbė Maldos diena už Lietuvą. Daugelyje bažnyčių buvo pamaldos už mūsų tautą. Ypač iškilmingumu pasižymėjo pamaldos Sao Paulo katedroje. Mišias atnašavo ir pamokslą pasakė kard. Ava-risto Arns, tos diecezijos arkivyskupas. Po pamaldų lietuviai prie miesto kūrėjų paminklo padėjo vainiką.
—    Toronto arkivyskupija Maldos dieną už Bažnyčią komunistų kraštuose paskelbė birželio 28. Klebonams išsiuntinėtas specialus laiškas.
—    Dail. Kęstučio Zapkaus dailės parodą surengė Carnegie Instituto meno muziejus Pittsburgh, Pa. Tai pirmas lietuvis dailininkas, susilaukęs tokio aukšto pripažinimo. Paroda, atidaryta birž. 25, tęsėsi visą vasarą. Parodos metu rodyta filmas iš dailininko meninio vystymosi. Filmas Tarptautiniame filmų festivalyje 1980 m. yra laimėjęs aukso medalį. Netrukus Kęstučio Zapkaus kūriniais bus iliustruotas vienas Aidų numeris.
Skaityti daugiau...
 
POSŪKIS IŠ KELIO AR DAR TVIRTESNIS POETINĖS VISATOS APRĖŽIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dana Vasiliauskienė   

LIŪNĖS SUTEMOS "ŠIMTAMETĖS ŽIEMOS UŽRAŠAI"

Liūnė   Sutema

Metmenų žurnalo 39 numeryje bandžiau atskleisti Liūnės Sutemos poezijos originalumą ir tematikos bendrą pobūdį. Rašinyje mano dėmesys yra nukreiptas į "Badmečio" rinkinio kūrybą, ypač į eilėraštį "Niekieno žemė", rašytą apie 1967 metus. Pavadinau šį eilėraštį Sutemos literatūriniu manifestu. Šį kartą Aiduose mano tikslas yra panagrinėti ar dabar, po tiek metų, Sutema tebgvildena tuos pačius klausimus, ar jos simbolika tebesigiminiuoja su pagrindiniais "Badmečio" vaizdais, ar nepasikeitė poetės savivaizda ir pasaulėjauta. Ir apskritai, ar teiginiai, kuriuos dariau Metmenų 39 numeryje, turėdama galvoj "Badmečio" kūrybos tarpsmą, dar gali būti pagrįsti 1979(78?) metų eilėraščio "Šimtametės žiemos užrašai" šviesoje.

Metmenų 39 numeryje, davus trumpą įžvalgą į Sartro meno teoriją ir pabrėžus, kaip tam tikra istorinė ir ekonominė konjuktūra sąlygojo ir iššaukė XIX amžiaus Vakarų pasaulyje refleksyvinę literatūrą, t.y. tokią, kuri atsigręžia pati į save ir stengiasi suprasti savo pačios rašymo vyksmą, sakiau: Vyraujanti XX amžiaus moderniosios poezijos tematika šaknijasi poetės pasaulio sampratoje bei jos pasirinkime tokios, o ne kitokios Būties. Sutemai mąstyti apie poeziją — kas yra būdinga mūsų laikmečio dvasią pajutusiems poetams — tai iš viso mąstyti apie save. Savo Būtį ji sutapatina su poezijos Būtimi, tuo pačiu duodama visišką pirmenybę vaizduotės pasauliui. Pas Sutemą yra plėtojami, sakiau Metmenyse, moderniosios poezijos svarbiausieji motyvai: eilėraščio darymosi vyksmas, prigimtis ir prasmė. Ar begalima tą viską tvirtinti nūnai, t.y. turint prieš akis "Šimtametės žiemos užrašus"?
Skaityti daugiau...
 
ATSIMINIMŲ FRAGMENTAI APIE FELICIJĄ BORTKEVIČIENĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Liūtas Grinius   
Felicija Povickaitė-Bortkevičienė gimė Linkaučių kaime, Panevėžio apskrityje 1873 m. rugsėjo 1 d. ir mirė Kaune, antrajam bolševikų antplūdžiui įsiliejus, 1945 m. spalio 21 d., sulaukusi 72 metų amžiaus.

Felicija Bortkevičienė 1917 m. Stockholme

Laikas, gyvenimo sąlygos ir nuolatiniai rūpesčiai savimi bei kasdienybe blukina net šviesiausių žmonių atminimą. Felicijos Bortkevičie-nės atminimui iki šiol nesuspėta atspausdinti net dr. Balio Matulionio paruoštos monografijos. Už dviejų metų sueis 110-oji sukaktis nuo Felicijos Bortkevičienės gimimo, už keturių — 40-oji jos mirties sukaktis.
Tikiuosi, kad čia paduodami trumpi mano susitikimų su Felicija Bortkevičiene fragmentai paskatins šią kilnią lietuvę artimiausiu laiku kuo geriausiai prisiminti bei pagerbti.

Paprasta, daugiausia pilkom ir neryškių spalvų suknelėm dėvinti, žemo ūgio, neįspūdinga senutė buvo mano tėvų ir kitų žmonių ypatingai gerbiama. Ji gyveno Kaune, Mickevičiaus gatvės mažame namelyje, kuris stovėjo užpakalyje Varpo bendrovės pastato. Namelis buvo savotiškai įdomus savo senoviškumu, tarsi jo apstatymas ir jo gyventoja būtų iš to paties ritinio kirpti. Šio namelio gyventojai reiškiama pagarba anuomet man buvo mažai suprantama. Dešimties metų būdamas, pagarbos negalėjau suderinti su gyvenama vieta ir spėliojau, kad tai gal buvo todėl, kad ji daug raktų su savimi nešiodavo ir visuomet žinojo, kaip į   Varpo   spaustuvę įeiti.
Skaityti daugiau...
 
JUGOSLAVAI KRITIKUOJA SOVIETINĘ FILOSOFIJĄ IR POLITINĘ TERMINOLOGIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Liepinis   
Tiesoje ir Pravdoje rašoma, kad Jugoslavija yra komunistinė bei marksistinė valstybė. Tačiau Belgrado ir Maskvos marksizmai gerokai skiriasi. Jų nuomonės ypač išsiskiria kalbant apie filosofiją. Oficialioje Sovietų Sąjungos spaudoje sovietinė filosofija liaupsinama kaip šiandienos minties viršūnė, bet jugoslavų marksistai apie ją menkos nuomonės.

Belgradui ir Maskvai dar tebesiginčijant apie Afganistano invaziją, pernai svarbiausias jugoslavų kompartijos teoretinis žurnalas Sozija-lizam 1979 m. lapkričio numeryje išspausdino jauno partinio teoretiko Zdravko Munisičiaus straipsnį "Filosofinė ortodoksija šiandienos Sovietų Sąjungoje". Munisičius tvirtina, kad dabartinė sovietinė filosofija nesanti "nei marksistinė, nei moksliška, nei proletariška". Jo akimis, sovietinė filosofija yra ideologiniu atžvilgiu pragmatiška ir teoriniu atžvilgiu elektiška doktrina, susirankiojusi paskirus požiūrius iš įvairių doktrinų ir sistemų. Vienas jos pagrindinių tikslų esąs teisinti dabartines valstybines institucijas.

Sovietinės filosofijos vėliavnešiai paprastai skelbia, jog ji esanti "vienintelė teisinga filosofija" ir todėl "privaloma visoms partijoms ir šalims". Munisičius gi apkaltina Sovietų Sąjungos vadovus filosofijos išnaudojimu jų pačių tikslams. Jo žodžiais: "Praktiškai kalbant sovietinė filosofija šiandien nėra proletarinės partijos filosofija, kokia ji norėtų būti, bet pasaulėžiūra, kurią propaguoja galinga grupė — profesionalūs valdytojai ir gausūs sovietinės buržuazijos nariai, ypač valstybės ir partijos pareigūnai, kurie paklusniai ir ramiai puoselėja savo užgarantuotas karjeras".
Skaityti daugiau...
 
AMERIKIEČIŲ KRITIKAI APIE NAUJĄ JURAŠO SPEKTAKLĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.L.   
Naujas Jono Jurašo spektaklis kovo-balandžio mėn. plačiai nuskambėjo amerikiečių spaudoje. Fernando Crommelyncko pjesės "Didžiadvasis pavyduolis" pastatymas Yale Reper-tuariniame teatre, New Havene, patraukė kritikus iš kelių miestų.

Iš spektaklio recenzijų matyti, kad Jurašas spėjo palikti žymę amerikiečių scenoje — jau kalbama apie jo ypatingą stilių ir metodą. "Jonas Jurašas yra režisierius su ypatinga vizija", rašo New Haveno dienraščio Journal Courier (1981.IV.6) recen-centas Frank Rizzo. "Jo vaizduotė egzistuoja kažkur tarp fantazijos pasaulio ir "Alisos stebuklų šalyje" autoriaus Lewis Carroll. Vien savo valios pastanga jis beveik įtikina mus, kad ši pjesė scenoje yra gyva. . . Jurašo sceninė koncepcija labai erdvi — durys, langai, kopėčios, platformos ir kiekvienas scenos centimetras jam svarbi erdvė, kurią reikia panaudoti ir ištirti." Rizzo atranda paralelių tarp Jurašo stiliaus ir jo ypatingų išgyvenimų. Pasak jo, "kaip ir 'Savižudyje', Jurašas įveda į pjesę aplinkos spaudimą. Viduje, lauke, virš ir po Steve Saklad monumentalų scenovaizdį zuja kaimynai: jie kaišioja nosis, maišosi po kojomis ir laipioja ant stogo, kol žiūrovas pradeda jausti, kad jie ten yra visa laiką, net ir tada, kai jų nebėra. Šis jausmas, kad mes nesame vieni, yra ironiškas: Jurašas buvo ištremtas iš Sovietų Sąjungos valdomos Lietuvos už savo meną."
Skaityti daugiau...
 
GALINGAS TEN, KUR PATS GYVENA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Dyvas   

JURGIS JANKUS: Kol esu čia. Pasakojimai. Lietuviškos knygos klubo leidinys. Chicago, 1979, 376 psl. Kaina 8 dol.
Autoriaus ir jo žmonių supanašėjimas

Rinkinio šešios stambokos istorijos lengvai išsiskiria į dvi kategorijas. Pirmoji akcentuoja žmogaus vertę žmogui ir mistiką. Tai pasakojimai Kol esu čia ir Žilalis. Antrąją sudaro baisumų, beširdiškumo ir krimi-nalizmo elementai. Lyg peilio ašmenimis atrėžti priešingumai yra to paties autoriaus kūryba. Be ilgesnio svarstymo nelengva suprasti, kaip iš vieno šaltinio ateina dvi srovės, — teka gaivumas, ir burbuliuoja siera dvokiantis skystis.
Skaityti daugiau...
 
TOMO VENCLOVOS VERTIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Stankus-Saulaitė   
TOMAS VENCLOVA. Balsai. Vertimai iš pasaulinės poezijos. Išleido Ateities literatūros fondas. Southfield, Mich., 1979. 200 p. Kaina 6 dol.
Iš kitos kalbos versti eilėraščius būtų vienas tikslas, atrodo: nemokantiems tos kalbos paskaityti ja rašytą poeziją savo kalba. Vertimais irgi mokomasi kitų kalbų, nors, turint gerą vertimą, nebereikia kitos kalbos mokėti. Tomo Venclovos vertimai, surinkti knygoje Balsai, truputį pakeičia pagrindinį vertimo tikslą. Vertimas yra proga poetui kurti: naudodamasis kitų darbu, poetas gali jų darbą vystyti taip, kaip jis nori, maždaug laikydamasis originalo konteksto.

Eilėraštis susidaro iš formos, žodžių, įvaizdžių, turinio, reikšmės, poetinių ir muzikinių priemonių . . . Jis turi ir sunkiau apibrėžiamų bruožų, pavyzdžiui, toną, konotacijų harmoniją ar disharmoniją, žodžio ilgį. Verčiant reikėtų į viską atsižvelgti, bet versti yra taip sunku, kad vertėjai dažniausiai pasirenka tai, ką jie išlaikys, perkels iš originalo, daugiau ar mažiau ignoruodami kitką. "Vertėjo žodis" nurodo, ką Tomas Venclova išlaikys: "Priklausau mokyklai, kuri vengia pažodinio vertimo ir stengiasi perteikti originalo struktūrą bei funkciją. Vertimas — idealiu atveju — turi būti tikras eilėraštis, dargi toks pat skambus ir sudėtingas, darąs tą patį įspūdį, kaip originalas. Aišku, to pasiekti paprastai neįmanoma."
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Vizbaras-Sūduvas: ALŠĖNŲ KUNIGAIKŠTYTĖ. Draugo premijuotas romanas. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Chicaga, 1981. Aplankas Dainos Žemliauskaitės. 288 psl. Kaina 8 dol.
Adolfas Markelis: NEBAIGTOJI SIMFONIJA. Novelių rinkinys. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Chicaga, 1981. Viršelis ir aplankas Zitos Sodeikienės. 193 psl. Kaina 6 dol.
Juozas Brazaitis: RAŠTAI. II t. Nuo Maironio iki Brazdžionio. Išleido Į Laisvę fondas. Redagavo Alina Skrupskelienė ir Česlovas Grincevičius. Chicaga, 1981. Aplankas ir viršelis Ados Sutkuvienės. Kietais viršeliais. 568 psl. Kaina nenurodyta.
Janina Narūne: PIRMŪNĖS AKA-DEMIKĖS. Leidėja dr. Zuzana Šalnienė. Chicaga, 1981. 200 psl. Kaina 12 dol.
Algis Norvilas: DVIKALBIŠKUMAS: PALAIMA AR PRAKEIKIMAS? Atspaudas iš Pasaulio lietuvio 1980 m. Nr. 9. Išleido Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Chicaga, 1981. 40 psl. Kaina 2 dol.
THE CHRONICAL OF THE CATHO-LIC CHURCH IN LITHUANIA. Vol. 1. Leidėjas: Loyola University Press. Išvertė The Society for the Publication of the Chronicle of the Catholic Church in Lithuania, Inc. (6825 So. Talman, Chicago, 111. 60629). 458 psl. Viršelis — Ses. Mercedes. Apima 1972-74 m. kronikas.
Arėjas Vitkauskas: PEGASUS ON STILTS. Eilėraščiai. 32 psl. Leidėjas VVorld Wide News Bureau (309 Varick St., Jersey City, NJ 07302).
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: 150 dol.: kun. prof. dr. P. Ragažinskas, Central, NM; 30 dol.: Anicetas Grigaliūnas, Chicago, IL.

Garbės prenumeratoriai: 25 dol.: Jonas Žadeikis, Chicago, IL.

Rėmėjai: Z. Valavičius, Elena Veličkienė, Chicago, IL.; Apolionija Radzivanienė, Jamaica, NY; Andrius M Cie-minis, Rochester, NY; Julija Grigaitienė, Mitcham, Vic, Australia.

AIDŲ administracija visiems nuoširdžiai dėkoja

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai