Jau jokie smūgiai palaužti, užburti Manęs negali. Turiu aiškų kelią: Mano kelias — gyventi, kentėti ir kurti, Tvirtai tikėti į kūrybos galią. Vakar man degė šviesiaisiais žibintais Aušros ir širdį virkdė man meilė. Šiandien man kelias krauju pramintas, Liūdnas ir didis kaip vakaro saulė. Girdžiu nutylantį laikrodį vėlų, Siela — vėversys nulėks į tą tylą. Padėk gi, Dieve, tam vėversėliui, Lai lengvai lekia, aukštai pakyla.
Vertė J. Kėkštas
|