Aidai.eu Apžvalga

LIETUVIAI TARP AMERIKOS TAUTINIŲ GRUPIŲ

Parašė J. G.

Ethnic Information Sources of the United States. Edited by PAUL WASSER-MAN and JEAN MORGAN. Gale Research Co., Detroit 1976.

Tai JAV tautinių grupių (ethnic peoples) institucijų, organizacijų, laikraščių bei žurnalų, radijo programų etc. adresynas, gana stambus — didelio formato 751 puslapių, bet ir atitinkamai brangus — 45 doleriai.

Iš viso pateikiama informacijos apie 90 tautinių grupių, išskyrus negrus, indėnus ir eskimus, kuriems numatomi kiti leidiniai. Vienur ribojamasi tik adresu, kitur glaustai nusakoma atitinkamos institucijos, organizacijos etc. pobūdis, kryptis, uždaviniai (matyt, priklausomai nuo to, kiek kas žinių apie save suteikė). Informacija pateikiama objektyviai.

Lietuviams skirti 9 puslapiai (415-423), latviams ir estams — po 2, taigi iš pabaltiečių turime gausiausiai visko prisikūrę.

Įdomu, kad aplamai tarp JAV tautinių grupių pagal šį adresyną esame tarp stambesniųjų. Žinoma, kriterijus itin reliatyvus, nes nežinia, ar visos grupės apie save suteikė išsamius duomenis. Pats etninių grupių (ethnic peoples, ethnic groups) 90 skaičius irgi tik apytikris. Įterptos ir dvi tikybinės grupės: budistai ir mahometonai; įglausti skandinavai ir slavai, nors ir atskirai jų tautos duodamos; iš dalies tokio pat pobūdžio ir prancūziškai ar ispaniškai kalbančiųjų grupės; iš antros pusės, gudai priskirti rusams, o serbai, kroatai ir slovėnai duodami bendru jugoslavų vardu.

Apytikriai skaičiuojant, iš 85 tikrų tautinių grupių mažiau už lietuvius užpildė puslapių 64 (tarp jų indai ir anglų kalbos kanadiečiai — po 8 psl.), danai, suomiai, filipiniečiai ir portorikiečiai — po 7 psl.), tiek pat kiek lietuviai — 4 (jugoslavai, portugalai, šveicarai ir vengrai), daugiau už lietuvius — 16 tautinių grupių. Tik truputį daugiau puslapių gavo olandai, ukrainiečiai ir švedai (po 10 psl.), airiai (11 psl.), britai (14 psl.). Toliau eina kinai (15 psl.), čekoslo-vakai, graikai (po 17), meksikiečiai (18), japonai, norvegai (po 19), prancūzai bei prancūziškai kalbantieji (21), rusai su gudais (26), italai (27), vokiečiai (33), lenkai (36 psl.) Visus pralenkia žydai — 70 puslapių! Reikia dar pridurti, kad drauge duodami ir atitinkamų valstybių oficialių ir neoficialių įstaigų (pvz., lėktuvų kompanijų, kelionių biurų etc.) adresai. Rusų puslapiuose figūruoja ne tik sovietinės įstaigos, bet ir amerikiečių universitetuose veikiantieji rusų studijų institutai bei centrai. Taigi, visus tuos puslapių skaičius reikia vertinti labai reliatyviai, bet vis dėlto jie atspindi JAV tautinių grupių gausumą ir veiklumą.

Ieva Simonaitytė, mirusi Lietuvoje rugpjūčio 27 d. Rašytoja buvo gimusi Klaipėdos apskrityje, Vanagų kaime 1897 m. sausio 23. Nors savamokslė, bet didelio talento rašytoja, romanais, apysakom, atsiminimais originaliai atskleidė Mažosios Lietuvos buitį net kelių šimtmečių srovėje. Ieva Simonaitytė staiga išgarsėjo romanu Aukštųjų Šimonių likimas", laimėjusiu 1935 m. valstybinę literatūros premija — ,5,000 litų. Kitos jos knygos: "Pavasarių audroj" (1938), "Vilius Karalius" (I t., 1939), "Be tėvo" (1941), "Apysakos" (1948), "Pikčiurnienė" (1953), "Vilius Karalius, II t. (1956), "O buvo taip" (autobiografija, 1960), "Ne ta pastogė" (1962), "Nebaigta knyga" (1965), "Gretimos istorijėlės" (1968), "Paskutinė Kūnelio kelionė". Palaidota rugpjūčio 30 Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Lietuviams skirtuose puslapiuose pirmiausia pateikiami adresai Lietuvos pasiuntinybės Washingtone ir visų trijų konsulatų.

Organizacijų duodama gana gausiai, tik savotiškai jos grupuojamos. Vad. fraternalinėms organizacijoms priskiriami ne tik visi trys savidrau-dos susivienijimai, bet ir daug kitų organizacijų. Alfabetiškai pradedama Ateitininkų federadija; duodamos sendraugių ir moksleivių sąjungos, bet lieka pamiršta studentų sąjunga. Užtat Katalikų federacija duodama net dukart (ir kaip "fraternalinė", ir kaip religinė organizacija — ir su buvusiu, ir su dabartiniu pirmininku!). Rikiuojasi Lietuvos vyčiai, skautai, skautės ir skautai akademikai, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, Moterų klubų federacija, katalikės moterys, veteranų sąjunga Ramovė, iš politinių organizacijų — Lietuvos atgimimo sąjūdis, Tautinė sąjunga (atrodo, ta pati ir Clevelan-de, ir New Yorke). Prie fraternalinių organizacijų priskirta ir Lietuvių Bendruomenė, ir Alt-a (pastaroji be jokios kitos informacijos, tik su adresu ir pirmininku).

Iš profesinių organizacijų informuojama apie inžinierius bei architektus, miškininkus, žurnalistus, gydytojus, profesorius ir rašytojus (jų draugijas bei sąjungas).

"Viešųjų reikalų" (suprask: politinių) organizacijų nurodomi du komitetai: Lietuvos laisvės komitetas ir VLIK-as, būtent: "Representatives of 15 exile Lithuanian political groups. Works to restore the sover-eignity of the Republic of Lithuania, currently under Societ occupa-tion" (. . .).

"Kultūrinių ir švietimo" organizacijų pristatoma "Draugo" ir "Dirvos" leidėjų sąjungos, vargonininkų sąjunga, Lituanistikos institutas ir New Yorko filatelistų sąjunga. Jeigu kitos mūsų kultūrinės organizacijos nebūtų buvusios išsklaidytos kitur, šis skyrius neatrodytų toks margai skurdus.

Labdaros organizacijų pateikiama BALF-as ir Religinė šalpa, religinių organizacijų — Katalikų federacija ir Kunigų vienybė.

Fondų nurodomi trys: Lietuvių fondas, Tautos fondas ir Kento universiteto lietuvių studijų fondas (visų trijų tik adresai).

Daugelio tų organizacijų, kurių adresai keičiasi pagal naujas vadovybes, 1976 m. buvo jau kiti adresai. Daugelis ir nurodomų vadovų, pirmininkų ar sekretorių, taip pat jau kiti (pvz., J. Račkauską nebepir mininkauja moksleiviams ateitininkams jau nuo 1965 m.!), kai kurie netgi mirę (pvz., Lietuvos laisvės komiteto pirm. V. Sidzikauskas T-1973 m., veteranų Ramovės pirm. prof. S. Dirmantas — 1975 m.).

Nėra ir tų politinių grupių, kurios ne tik VLIK-e figūruoja, bet ir už jo realiai reiškiasi. Taip pat pasigendame šaulių, Santaros - Šviesos, dailininkų sąjungų, iš ALT-os narių Sandaros, socialdemokratų. Vis dar vegetavo ir bendrinė studentų sąjunga.

Iš kitų kultūrinių institucijų tesu-minima Balzeko muziejus ir Foto archyvas. Turėjo rasti vietos ir Čiurlionio galerija, ir Alka, ir Pasaulio lietuvių archyvas, ir tokios specialios bibliotekos (knygos terminu, "special libraries), kaip Chicagos kazimierie-čių, Marianapolio marijonų, Brookly-no pranciškonų, Pennsylvanijos universiteto bibliotekos lituanistikos skyrius.

Informacija apie laikraščius ir žurnalus aplamai tikslesnė, mažiau pasenusi. Betgi apgailėtinas praleidimas tokių leidinių, kaip "Lituanus", "Pasaulio lietuvis", "Švietimo gairės", "Medicina", "Skautų aidas". Taip pat neįglausti "Šv. Pranciškaus varpelis" ir evangelikų liuteronų "Svečias". Komunistinės "Laisvė" ir "Vilnis" kaip tokios ir pažymėtos: "with a communist orientation". Tarp žurnalų įtrauktas ir vienas "nežinomasis": nuo 1965 m. kas metų ketvirtį išeinančios humoro ir satyros "Akėčios", leidžiamos ir redaguojamos dr. Benvenuto Ramanausko. Kas leidėjams suteikė tokį "humorą"? Dėl poros leidinių nežinia, ar jie dar pasirodo. Tiek to dėl jų: jei ir sustojo, vis tiek ėjo!

Radijo programų nurodytos tik dvi: Waterbury ir Pittsburghe. Ogi jų yra daug daugiau — apie 10! Taip pat ir knygynų (bookdealer) Brooklyno pranciškonų nėra vienintelis. Daugelis laikraščių patarnauja ir knygų prekyba. Neįtraukta nė vienos leidyklos.

Bibliografija daugiau negu skurdžiai duota — vos 4 knygos.
J. Andriaus žemėlapis atstovauja "audiovizualinei medžiagai" (kitos tautinės grupės turi daug filmų).
Leidėjų gera valia visai neabejojame. Vis dėlto reikia daryti išvadą: jei prieš knygą išleidžiant, būtų buvę pasitarta bent su vienu mūsų gyvenime besiorientuojančiu lietuviu, būtų buvę lengva išvengti ir daugelio netikslumų, ir daugelio spragų.
J. G.

Sukurta: Kretingos pranciškonai