NAUJI EKUMENINIO DIALOGO VAISIAI |
|
|
|
Parašė Kęstutis Trimakas
|
Svarstydama Augsburgo Išpažinimą, katalikų ir liuteronų Bažnyčių oficialiai pripažinta komisija išryškino bendro krikščioniško tikėjimo pagrindus
Artėjant Augsburgo Išpažinimo sukakčiai, buvo sudaryta oficiali Romos katalikų ir liuteronų tarptautinė komisija šiam svarbiam dokumentui svarstyti. Katalikų atstovai, vadovaujami Kopenhagos vyskupo H.L. Martensen, buvo pasiųsti Vatikano Sekretoriato krikščionių vienybei puoselėti. Gi liuteronų delegatais buvo paskirti Liuteronų pasaulinės federacijos ir jiems vadovavo Yale universiteto prof. G.A. Lindbeck.
Po svarstymų Augsburge ši bendra komisija š.m. vasario 23 išleido abiejų pusių vienbalsiai priimtą pareiškimą, kuriame sakoma: "Augsburgo Išpažinimo išreikštas tikslas yra liudyti tikėjimą vienos, šventos, visuo-tinės-katalikiškos bei apaštališkos Bažnyčios. Jis užsiima ne kokiomis specialiomis doktrinomis ar naujos Bažnyčios steigimu, bet krikščioniško tikėjimo išlaikymu ir atnaujinimu, suderinant jį su senąja Bažnyčia bei "Romos Bažnyčia" ir su šv. Rašto liudijimu . . .
Bendros katalikų ir liuteronų studijos parodė, kad Augsburgo Išpažinimo turinys didele dalimi pasiekia šį tikslą ir tuo atžvilgiu gali būti laikomas bendro tikėjimo išraiška . . . Kartu mes išpažįstame tikį Triasmenį Dievą ir Dievo išganymo darbą per Jėzų Kristų Šv. Dvasioje . . . Tik per malonę ir tikėjimą Kristaus išganymo darbu, o ne dėl kokių mūsų nuopelnų, mes esame Dievo priimami ir gauname Šv. Dvasią, kuri atnaujina mūsų širdis ir įgalina mus bei kviečia geriems darbams . . . Išganymas. Kristaus įvykdytas Jo mirtimi ir prisikėlimu, yra suteiktas žmonijai ir efektyviai pritaikomas, skelbiant Evangeliją ir naudojantis sakramentais per Šv. Dvasią . . . Bažnyčia mes suprantame bendrystę tų, kuriuo < Dievas sutelkia per Kristų Šv. Dvasioje, skelbiant Evangeliją ir teikiant Sakramentus tam tikslui Jo įsteigtoje tarnyboje, t.y. vienoje, šventoje, visuotinėje-katalikiškoje ir apaštališkoje Bažnyčioje . . ."
Visi aukščiau minimi tvirtinimai, liečia esminius krikščioniškojo tikėjimo pagrindus, daugiau ar mažiau randami pirmoje Augsburgo Išpažinimo dalyje, kuri buvo parašyta anuomet bendro krikščionių tikėjimo pagrindams išryškinti.
Antroji Augsburgo Išpažinimo dalis lietė tuos klausimus, kuriuos Reformacijos skleidėjai laikė "nuklydimais" Bažnyčioje, kaip teikimą Švč. Sakramento tik vienu pavidalu, privalomą celibatą kunigams, o taip pat kai kuriuos mišių aukos, išpažinties, vienuolių įžadų bei vyskupų valdžios sunkesnius klausimus. Apie juos ši bendroji katalikų-liute-ronų komisija taip išsireiškia: "Dėl Augsburgo Išpažinimo antrosios dalies, kurioje kartais buvo užimama stipri poleminė pozicija prieš anuo-laikinius piktnaudojimus Bažnyčioje, tenka pasakyti, kad yra įvykę pasikeitimų mūsų Bažnyčių gyvenime ir mokyme, kurie daugelyje atvejų pašalina priežastį aštriai kritikai. Antroje dalyje taip pat yra paliesti svarbūs doktrinos klausimai. Nors kai kurias problemas dar reikia išaiškinti, tačiau pasiektas platus sutarimas . . . Mišių klausimu šis pasikeitimas doktrinoje ir praktikoje buvo nurodytas mūsų dialoge apie Viešpaties Vakarienę. Mes dar tebeturime skirtingus akcentus ir vieni kitiems keltinus klausimus bei bendrus uždavinius. Bet visa tai vykdoma gilaus sutarimo dvasioje, liudijant mūsų Viešpaties Vakarienę ir didžia dalim taip pat atliekant liturginius veiksmus''.
Komisija darniai išaiškino ir vienuolinių įžadų bei vyskupų vadovavimo klausimus, o taip pat atvirai pasisakė, kad kai kurie dalykai, kaip. pvz., sakramentų skaičius ir popiežystėj dar reikalingi platesnio ir gilesnio išsiaiškinimo.
Komisijos išvada apie Augsburgo Išpažinimą tokia: "Turinyje ir struktūroje šis išpažinimas, kuris yra pagrindas . . . kitiems liuteronų konfesiniams dokumentams, atspindi, kaip joks kitas išpažinimas, Reformacijos ekumeninį bei visuotinį-katalikišką tikslą".
Šia išvada ta komisija padėjo išryškinti bendrus esminius krikščioniškojo tikėjimo principus ir tuo pačiu sutvirtino pamatus tarp anuo metu per nesusipratimus atsiskyru-siųjų krikščionių — katalikų ir liuteronų — tolimesnei vienybei. Kęstutis Trimakas
|