| |
|
|
|
Parašė Jonas Kavaliūnas
|
Lituanistikos katedros reikia mūsų išeivijai, reikia ir pačiai Lietuvai. Išeivijai gera ir svarbu turėti pradines ir aukštesniąsias lituanistines mokyklas, bet reikia mūsų akademiniam jaunimui ir aukštojo mokslo lituanistikos studijų, kurios akademiniu požiūriu brandintų jų tautinę sąmonę, rengtų darbui lituanistinėse mokyklose, laikraščių redakcijose ir iš viso plačiame kultūriniame bei politiniame laisvinimo darbe. Kas valstybei universitetas, tas norinčiai išlikti tautinei mažumai yra šiuo metu savas mokslo židinys universitete, mūsų atveju — lituanistikos katedra.
Lituanistikos katedra reikalinga ir okupuotai Lietuvai, kad čia būtų daroma tai, kas tenai neatliekama. Lietuvos reikalui svarbu turėti bent viename laisvojo pasaulio universitete lietuvių mokslo centrą, kur šalia lietuvių kalbos būtų laisvos lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos ir kitų lituanistikos sričių studijos. Turint universitete savą mokslo skyrių — lituanistikos katedrą, bus galima lietuvių studijas bei mokslo darbus leisti universiteto vardu ir skleisti akademiniame pasaulyje. Jau laikas sudaryti pastovias sąlygas lituanistikos studijoms universitete ir plačiau atverti duris mūsų mokslo darbams į platųjį akademinį pasaulį.
Lituanistikos katedra steigiama Illinojaus universitete Chicagoje, kur lietuvių studentų yra daugiau, negu bet kuriame kitame universitete už Lietuvos ribų ir kur yra didžiausias lietuvių telkinys laisvajame pasaulyje. Šiame universitete veikiančius nuo 1972 m. lituanistikos kursus per paskutinius ketverius metus lankė iš viso 266 lietuviai studentai. Įsteigus lituanistikos katedrą ir pridėjus aukštesniojo (graduate) lygio kursus su teise siekti mokslo laipsnių, studentų skaičius turėtų padidėti. Jau dabar lituanistikos asistentė siekia šiame universitete daktarato iš lituanistikos, kurį galės gauti pradėjus katedrai veikti.
Ligi šiolei čia buvo dėstoma 16 lituanistikos kursų: trys pradiniai lietuvių kalbos kursai, trys aukštesnieji, lietuvių proza, poezija, drama, lietuvių išeivijos literatūra, lietuvių kultūra, lietuvių kalbos istorija, lietuvių kalbos sudėtis, vertimas iš lietuvių į anglų kalbą ir du kursai savarankiško darbo (independent study). 1979 m. vasarą, sumažėjus studentų skaičiui, universitetas buvo lituanistinius kursus finansiniais sumetimais uždaręs. Lietuviams dabar įsteigiant savo stambiu įnašu lituanistikos katedrą, pabrėžtini du dalykai: viena, prisideda aukštesniojo lygio lietuvių kalbos, literatūros ir kiti lituanistikos dalykai, kurie bus labiausiai reikalingi, ir antra, universiteto nusistatymu palaikoma ir ligšiolinė lituanistinių studijų programa kaip natūralus pagrindas lituanistikos katedrai.
Pagal sutartį su universitetu, lituanistikos katedra, sykį įsteigta, lieka veikti visiems laikams. Čia bus paskaitos, seminarai, tyrinėjimo darbai, konferencijos ir bus leidžiami universiteto vardu lietuvių mokslo darbai.
Lituanistikos Institutas turėjo 1981 m. savo devyniuose skyriuose (bibliografijos, filosofijos, istorijos, kalbos, literatūros, menotyros, psichologijos, tautotyros ir kraštotyros, teisės ir sociologijos) 120 narių, kurių didelė dalis šiuo metu dėsto savo specialybės dalykus JAV ir Kanados universitetuose ir kolegijose. Taigi, turime ir nemaža kvalifikuotų kandidatų lituanistikos katedros profesūrai.
Lietuviškoji visuomenė lituanistikos katedros idėją remia, ir esame įsitikinę, kad bendru darbu ir aukomis laiku įnešime ir pirmąjį 200,000 dol. įmokėjimą ir kitus keturis po 100,000 dol. per ateinančius ketverius metus. Mums sutelkus 600,000 dol., universitetas prideda 150,000 dol., ir taip lituanistikos katedros sąskaitoje bus iš viso 750,000 dol. Iš šios sumos palūkanų ir bus išlaikoma lituanistikos katedra (profesorius, raštinė, leidiniai).
Įnešus š.m. lapkričio 4 d. pirmąjį įmokėjimą, bus ieškomas profesorius. 1984 m. rudenį, įnešus kitą 100,000 dol. įmokėjimą, lituanistikos katedra pradės veikti.
1979 m. šventėme tiesiog neišmatuojamos reikšmės Vilniaus universiteto 400 metų sukaktį. Šiais Aušros sukaktuviniais metais dedame pagrindus pirmai pastoviai lietuvių aukštojo mokslo institucijai už Lietuvos ribų. Tai didžiulės reikšmės lietuvių tautos kultūros istorijos įvykis. Pagarba ir padėka visiems, kurie savo įnašu jame dalyvauja.
Jonas Kavaliūnas,
JAV LB Švietimo tarybos
pirmininkas
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
