Belgija, teapimdama 30.440 kvadrat. km ploto ir vis dėlto turėdama 8,4 mil; gyv., prieš ši karą buvo didžiai aukštos ūkinės gerovės kraštas. Ji veik neturėjo bedarbių. Europos kontinente savo gyvenimo standartu ją pralenkdavo tik Šveicarija ii Švedija. Tačiau reikia prisiminti, kad pastarosios jau kelintas šimtmetis nebuvo įpainiotos į ginkluotus konfliktus, o Belgijos žemes neaplenkdavo veik nė vienas Europos karas (net Napoleono galutinis žlugimas buvo nulemtas jos žemėj, ties Waterloo 1815 m.) Tokia jau jos geografinė padėtis, jog ji neišvengiamai pasidarydavo tarptautinių kovų arena. Iš antros pusės, toji padėtis žymia dalimi lėmė ir Belgijos ūkinį išsivystymą. Pati turėdama puikias pramonės augimo galimybes bei kaimynystėj intensyviausias pasaulio rinkas, drauge sudarė su savais uostais galingajai Rūro pramonei tiltą į pasaulį, tuo būdu tapdama didžiu tranzitinės prekybos kraštu. Prisimintina, kad apie 50% jos dirbančiųjų gyv. vertėsi pramone, 20% dirbo prekyboj bei susisiekime ir tik 17% žemės ūky bei žvejyboj. Tai labiausiai po D. Britanijos industrializuotas pasaulio kraštas. Ji turėjo reliatyviai didžiausią iš visų valstybių užsienio prekybos apyvartą ir tankiausia susisiekimo kelių tinklą. Belgija-tirščiausiai apgyventas industrinis kraštas: 276 žm. Viename kvadratiniame km., o net siaurai paimtoj Anglijoj su Wales tesiekia 271 gyv. kvadrat. km (visoj D. Britanijoj ir Š. Airijoj — 195 gyv. kvadrat. km)