| |
|
|
2 vasaris
|
|
PIRMOJI ŠVENTOJI AMERIKIETĖ |
 |
 |
 |
|
Parašė J. Vaišnora
|
 Pagaliau ir Amerika turi savo šventąją — Elzbietą-Oną Bayley Seton. Tiesa, 1946 m. buvo kanonizuota kr. Pranciška Ksavera Cabrini, mi-1917 m. Chicagoje, tačiau ji buvo tik "natūralizuota" amerikietė kilme italė (gimusi 1850 m. S. Angelo Lodigiano), taigi imigrantė. Panašiai ir Philadelphijos vyskupas Jonas Nepomucenas Neumann, paskelbtas palaimintuoju 1963 m., buvo kilęs iš Bohemijos, taigi ateivis Amerikoje. Tuo tarpu šv. Elzbieta Seton yra kūnu ir krauju tikra amerikietė. New Yorko kardinolas Spellmanas apie ją rašė: "Ji buvo tikra amerikietė. Ji alsavo Amerikos oru, vertino amerikiečių papročius, mylėjo Amerikos kaimus ir miestus, gyveno amerikiečių socialėse sąlygose". O kard. Wrightas kanonizacijos dieną pasakė: "Šiais metais, kurie UNO yra pavadinti "Moters Metais", Seton galima drąsiai paskelbti iškiliausia metų moterimi. Nėra jokio pašaukimo, kurias moterys gali pasirinkti, svetimo Elzbietai Seton: socialinė veikla, laiminga santuoka, vaikų auklėjimas, našlystė, didelės, visame pasaulyje paplitusios vienuolijos steigėja, pavyzdinga pilietė, bet virš visko — šventoji". Livorno miesto (kur Seton yra trumpai gyvenusi ir kur subrendo jos pasiryžimas tapti katalike) vysk. Ablondi sako, kad "kiekvienas pašaukimas yra dialogas. Taigi ir šventoji Seton gali 'dialoguos' su jaunuolėmis, žmonomis, motinomis, našlėmis, vienuolėmis savo gyvenimo etapais, kurie buvo nušviesti Evangelijos šviesa".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė L. Dambriūnas
|
 Pr. Skardžius gimė 1899 m. kovo 26 Subačiuje, Lietuvoje, o mirė 1975 m. gruodžio 18 Hot Springs, Arkansas valstijoj, JAV. Skardžius kartu su Ant. Saliu buvo du pirmieji ir žymiausi nepriklausomoj Lietuvoj išaugę kalbininkai. Nuo 1923 metų jie studijavo Kaune, o paskui, jų mokytojui prof. K. Būgai mirus, abu studijavo Leipcige ir nuo 1930 metų, įsigiję laipsnius, abu pradėjo dėstyti Kauno universitete. Tuo metu, be jų dviejų, Lietuvoje tebuvo likęs vienas kalbininkas — Juozas Balčikonis, tad darbo visiems buvo iki valios.
Pr. Skardžius Humanitarinių mokslų fakultete dėstė istorinius lietuvių kalbos dalykus (istorinę gramatiką, kalbos istoriją), dialektologiją, prūsų kalbą, kurie buvo privalomi visiems studentams lituanistams. Be to, jis dėstė bendrinę kalbą, privalomą visiems to fakulteto studentams, ir kai kuriuos slavistikos dalykus. Kartu jis pradėjo redaguoti fakulteto kalbo-tyrinį leidinį Archivum Philologi-cum, kurio nuo 1930 iki 1940 m. išėjo aštuonios knygos. Išleidęs disertaciją apie slaviškus skolinius senoje lietuvių kalboje (Die sla-vischen Lehnwoerter im Altlitauischen, 1931), jis pradėjo ruošti habilitacinį darbą — Daukšos akcentologiją, kuris pasirodė 1935 m.
Tuo metu patiems kalbininkams teko ne tik dėstyti, dirbti mokslo darbą, bet ir spręsti įvairius bendrinės kalbos bei rašybos klausimus. Tam reikalui Pr. Skardžius dar 1930 m. pradėjo redaguoti specialų žurnalą — Kalbą, kurio betgi išėjo tik trys sąsiuviniai. Vėliau, nuo 1933 metų, bendrinės kalbos klausimams nagrinėti bei patarimams visuomenei skelbti buvo leidžiamas mažesnio masto mėnesinis laikraštėlis Gimtoji Kalba. Skardžius nemažai rašė abiejuose leidiniuose. Be to, jis praktiškai mokė Kauno valst. teatro artistus taisyklingos tarties ir' kirčiavimo ir 1936 m. išleido tam reikalui knygelę — Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ARNOLD JOSEPH TOYNBEE — KONTROVERSINIS MILŽINAS |
|
|
|
|
Parašė A.S.
|
 Arnold Joseph Toynbee (1889-1975), anglų istorikas ir filosofas, mirė Yorke, Anglijoje, pereitų metų rudenį, spalio mėn. 22 d., sulaukęs 86 metų amžiaus. Jis išliko kūrybingas ir guvus beveik iki paskutinių metų, išskyrus keturiolika mėnesių neveiklumo prieš pat mirtį dėl jį ištikusio paralyžiaus. Tiek savo draugų, tiek savo idėjų oponentų Toynbee laikomas nepaprastu vyru, labai plačios emdicijos ir išsilavinimo. Jis augo inteligentingoj ir išsilavinusioj šeimoj. Jo tėvas dirbo socialinėj srity, motina buvo viena iš pirmųjų Anglijos moterų, baigusi aukštąjį mokslą. Jo dėdė buvo socialinis reformatorius, bandęs gerinti darbininkų būvį. Dėl to Toynbee savo vaikystę praleido tokioj atmosferoj, kuri skatino jį domėtis istorija ir socialiniais klausimais. Dar vaikas būdamas, jis daug skaitė apie klasines tautas — Graikiją ir Romą. Jis studijavo geriausiose Anglijos kolegijose — Winchesterio ir Balliol, vėliau Oxforde. Ten gautą klasinį išsimokslinimą jis vėliau papildė, studijuodamas Graikijoje. Šalia studijų jis norėjo ir tiesiogiai pažinti kraštą. Pėsčiomis keliaudavo po istorines vietas, ypač domėdamasi- klasinių laikų griuvėsiais, kurie jam rodė senųjų civilizacijų mirtį. Jo didelį ir ankstyvą susidomėjimą graikų pasauliu ir apskritai heleniz-mu rodo ir tai, kad jo pirmasis kultūros istorijos veikalas buvo "The Gro\vth of Sparta" 1913.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė J. Kojelis
|
JAV Kongresas — amerikiečių tautos atstovybė. Jis atstovauja tautai ir išreiškia, ar bent turėtų išreikšti, tautos nusistatymus. Komplikuotoje krašto valdžios aparatūroje vyriausybė ne visada Kongreso daugumos nusistatymų paiso. Ji turi priemonių įstatymų projektų ir pasiūlytų rezoliucijų eigą stabdyti kongresiniuose komitetuose, priimtus įstatymus prezidentas gali vetuoti ir net teisinę galią įgijusius kai kuriuos įstatymus vyriausybė kartais sugeba apeiti ir suignoruoti. Juo labiau vyriausybė gali suignoruoti tuos Kongreso nutarimus, kurie formaliai neturi įstatyminės galios. Tačiau bet kuriuo atveju, vyriausybė pritaria tam ar ne, tautos atstovybės nusistatymo pareiškimas kuriuo nors klausimu yra reikšmingas. Normaliai Kongreso intencijas vyriausybė respektuoja arba bent nedrįsta daryti atvirų priešingų ėjimų. Todėl ir Amerikos lietuviai, kovoje dėl Lietuvos laisvės ieškodami amerikiečių talkos, nuolatos atsikreipia į JAV Kongresą ir čia greičiau susilaukia palankumo negu vyriausybėje.
Amerikos lietuvių istorijos tyrinėtojas ateityje, aptardamas lietuvių politinę veiklą nuo II Pasaulinio karo iki būsimo Lietuvos išlaisvinimo, negalės praeiti neįvertinęs Kersteno, Kuchel-Lipscomb, Dervvinskio, Bell ir gal dar kitų rezoliucijų poveikio. Jos visos savo tarpe gal kiek skiriasi kilme, siekiais ir išvadomis, bet jų visų reikšmė, tegu nė viena jų pilnai ir nepasiekė užsibrėžto tikslo, turint galvoje pasaulinės politikos konjunktūros kaitą, yra didesnė, negu prabėgom į jas pažvelgus galėtų atrodyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ KATALIKŲ FEDERACIJAI |
|
|
|
|
Parašė J. Slavėnas
|
Po II pasaulinio karo, prasidėjus didesnei lietuvių imigracijai į Austra-o. prasidėjo ir katalikų organizavimasis. Viena pirmųjų organizavimosi vietų — Bathursto pereinamoji stovykla. Šioje stovykloje lietuvių katalikų reikalams aptarnauti buvo apsigyvenęs kun. Jonas Tamulis. Jam vadovaujant, būrelis toje stovykloje gyvenančių lietuvių 1948 m. gruodžio 26 d. įsteigė Australijos lietuvių katalikų Šv. Kazimiero draugiją. Draugija buvo plačiai užsimojus veikti, bet trumpai jos užsimojimus galima sutraukti į 4 pagrindinius tikslus: religinį, tautinį, kultūrinį ir labdaros. Steigėjų parengtoms veikimo gairėms pritarė Sydney ark. kardinolas N. T. Gilroy ir Nathursto vyskupas J. Norton. Imigrantų skaičiui didėjant, draugija savo veiklą išplėtė į Bathursto, Regents Park, Concord ir Sydney skyrius. Bet Bathursto stovykla, nors veikė labai plačiai ir net leido savo žurnalą "Užuovėją", tebuvo pereinamoji — žmonės skirstėsi, o ir kitur ne visada ilgai apsigyvendavo. Tai buvo dar tik kūrimosi pradžia.
Kun. J. Tamulis po metų persikėlė į Sydnėjų. Gavęs iš Katalikų Imigracijos Komiteto neblogas patalpas, šalia Sydnėjaus skyriaus įsteigė draugijos centro valdybą, vėliau, patogumo sumetimais, absorbavusią ir Sydnėjaus skyrių. Tose pat patalpose kun. J. Tamulis įsteigė ir Katalikų Centrą, sudariusį tuo metu plačios veiklos židinį. Kun. J. Tamuliui 1950 metais išvykus į J.A.V., draugijos dvasios vado pareigas perėmė kun. P. Butkus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
