Žymiųjų žmonių mirtys ir sukaktys |
|
|
|
Į V Y K I A I I R Ž M O N Ė S
Bespausdinant „Aidų“ Nr. 23, atėjo žinia, kad mirė Paryžiaus kardinolas S u h a r d. Tai buvo vienas didžiausių ir pažangiausių Bažnyčios vadų, kurio svarūs žodžiai buvo su dėmesiu klausomi už Prancūzijos ribų, net buvusių priešų vokiečių žemėj. Kaip žinome, velionis kard. Suhard buvo susirūpinęs, kad amžinasis krikščionijos turinys netaptų tik tam tikrose formose sustingusia paveldima teorija, bet kad tas turinys nuolat virstų gyvenimu ir reikštųsi naujomis gyvenamą momentą atitinkančiomis formomis.
Neužilgo po kard. Suhard mirties (birželio mėnesį) šį pasaulį paliko 67 metų amžiaus sulaukusi garsi norvegų rašytoja Sigrid Undset. Ji romanistės karjerą pradėjo liberalinė j dvasioj. Tačiau ėmusi gilintis į Norvegijos praeitį, ji pamatė, kad viduriniais amžiais norvegų gyvenimas buvo įdomus ir prasmingas dėl įtakos katalikybės, kurią sugriovė protestantizmas. Tai Sigrid Undset paskatino arčiau susipažinti su Romos katalikų tikėjimu, kuris neužilgo tapo jos dvasios religija. Nors dėl to ji kai kurių sluogsnių buvo boikotuojama tyla, tačiau jos romanų garsas paplito po visą pasaulį. Pagaliau Švedų Akademija jai paskyrė Nobelio premiją, kuri Sigrid Undset vardą dar labiau išgarsino. Per antrąjį pasaulinį karą ji nenusilenkė okupantams, o jos sūnus krito kovoje su vokiečiais. Nors tai buvo didelis smūgis rašytojai, tačiau su krikščionišku atlaidumu ji viešai pareiškė atleidžianti vokiečių tautai, kai ši pergyveno didžiulio pralaimėjimo valandas.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVYBĖS KLAUSIMAS JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTYBĖSE |
|
|
|
Lietuvybės klausimas J.A.V nėra naujas. Neseniai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, 1926 metais prof. J. Eretas, grįžęs iš Amerikos, „Židinio“ žurnale atspausdintame straipsny aiškiai kalbėjo apie ateivių tirpimo katilą, kuriame nyksta lietuvybė. Sulaikyti nutautėjimui lietuvių, gyvenančių užsieny, ypač Šiaurės ir Pietų Amerikose, buvo Lietuvoj įsteigta Draugija Užsienio Lietuviams Remti. Jos tikslas buvo padėti užsienio lietuvių organizacijoms kultūriškai, pavyzdžiui, siunčiant lietuvių mokykloms knygų ir vadovėlių. Kad DULR šituo atžvilgiu yra parėmusi ir J.A.V. lietuvių mokyklas, lietuviai tremtiniai tai mato iš tos draugijos antspaudų, kurie būna užspausti ant vadovėlių, siunčiamų tremtiniams iš J.A.V.
|
Skaityti daugiau...
|