| |
|
|
6 birželis
|
|
NAUJOS KRYPTYS RYTŲ VOKIETIJOS LITERATŪROJE |
 |
 |
 |
|
Parašė M. GRAŽINA SLAVĖNIENĖ
|
Rytų Vokietijos literatūra, kuri šiuo metu kelių ištremtų poetų dėka atkreipė j save tarptautinį dėmesį, ilgus dešimtmečius bent amerikiečiams buvo beveik visiška terra incognita. Vienintelis jos atstovas, kuris savo tarptautiniu pripažinimu galėjo atsverti tokius vakarietiškos vokiečių literatūros vardus, kaip Boll, Grass, Frisch, Dūrrenmatt ir Peter Weiss, ilgą laiką buvo tiktai Bertolt Brecht. Ir Brechto ryšys su Rytų Vokietijos literatūra, tiesą tariant, rėmėsi vien tuo faktu, kad jis nuo 1947 m. iki 1956 m. ten gyveno ir per tą dešimtmetį Rytų Berlyne įsteigė savo išgarsėjusį teatro ansamblį. Brechtas priklauso tai grupei vokiečių rašytojų, kurie pradėjo reikštis dar Weimaro respublikos laikais ir kurie, Hitleriui užėmus valdžią ir paskelbus karą prieš "nesveiką dekadentinę" literatūrą, iš Vokietijos turėjo pasitraukti. Kai kurie jų, vedami savo politinių įsitikinimų, po karo susibūrė tuometinėj rytinėj Vokietijos zonoj ir aktyviai įsijungė į naujos politinės santvarkos kūrimą. Brechtas 1947 m. atvažiavo iš Amerikos, iš Sovietų Sąjungos sugrįžo buvęs ekspresionistų poetas Johannes Becher, iš Meksikos rašytoja Anna Seghers, kuri karo metu ypač išgarsėjo savo romanu "Das siebte Kreuz" (Septintasis kryžius). Becheris tapo kultūros ministru, o Anna Seghers (jos tikras vardas Netty Reiling) nuo 1950 m.Rašytojų sąjungos pirmininke. Šalia jų galima paminėti dar kelias kitas žinomas pavardes, kaip Arnold Zweig, Stefan Hermlin, Stefan Heym ir Heinrich Mann(įžymiojo Thomas Manno brolis). Pats Brechtas savo pirmą didelį pasisekimą jau buvo pasiekęs 1928 m. savo kon-traversine "Trijų skatikų opera"; savo kitus didžiuosius scenos veikalus parašė Danijoj, Suomijoj ir Amerikoj. Prieš išvykdamas iš Amerikos (1947), jis buvo pakviestas pasirodyti naujai įsteigtame "Un-American Activities" komitete, kur jis paneigė buvęs ar esąs komunistų partijos nariu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
LIETUVIŠKAS GIUSEPPE VERDI NABUCCO PASTATYMAS CHICAGOJE |
|
|
|
|
Parašė ALGIS ŠIMKUS
|
 Energingoji Chicagos lietuvių opera savo gerbėjų neapvylė ir šj pavasarį. Šiais metais ji balandžio 1 Marijos aukštesniosios mokyklos auditorijoje pastatė daugeliui lietuvių dar iš viso nematytą Giuseppe Verdi "Nabucco". Tai viena pirmųjų šio produktyvaus ir vis dar labai populiaraus tipingai itališko kompozitoriaus operų. Ji parašyta po dviejų nepavykusių operinių bandymų, kai Verdi jau net buvo pareiškęs, jog jis jau daugiau niekada nesiimsiąs komponuoti. Su "Nabucco" opera Verdi tačiau iš karto susilaukė milžiniško pasisekimo. Su šia opera, paties kompozitoriaus žodžiais, prasidėjo jo tikroji muzikinė karjera.
Nors "Nabucco" turinys yra gerokai sumaišytas, labai painus ir daug kur tiesiog neįtikėtinas, joje išreikštas asirų pavergtų žydų laisvės ilgesys atitiko tada austrų okupuotos Italijos politines nuotaikas bei muzikinį skonį. Ši opera greitai pasklido po visą kraštą, ir Verdi netrukus tapo geriausiai apmokamu italų kompozitorium. "Nabucco" operoje jau aiškiai pasireiškė Verdi operinis genijus, nors tada jis dar ir nebuvo pilnai išvystęs savo nuostabaus muzikinio išradingumo, kurio pagalba vėlesnėse operose jis išmoko puikiai užmaskuoti kartais tolygiai negyvenimiškus teksto logikos trūkumus. Šioje operoje taip pat dar aiškiai jaučiamos Bellini ir kitų to laiko kompozitorių įtakos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. Labutis
|
Š. m. kovo 9 pasibaigė Belgrado susitikimas, užtrukęs kiek ilgiau negu pradžioje tikėtasi, be skardžių trimitų, kuriais jis buvo pradėtas, ir ne taip jau nuviliantis, kaip beveik du mėnesius trukę bergždi ginčai dėl baigiamojo dokumento, nereikalingai užvilkinę vaidinimą, kuriame pakankamai išryškėjo esminiai nuomonių skirtumai, lygiai kaip ir noras nenutraukti užmegzto pokalbio. Kalbant apie Belgradą, visų pirma reikia pradėti nuo Helsinkio, kur 1973.VII.3 buvo atidarytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimas (ESBP), surentęs pamatus Belgrado susitikimui.
ESBP idėja — tai reikia pabrėžti — nebuvo Vakarų diplomatijos, bet SSSR užsienio politikos padiktuota, ieškant pakaitalo neįvykusiai taikos sutarčiai, kuri tarptautinėje plotmėje įteisintų II pasaulinio karo išdavoje sovietų naudai susidariusią padėtį Rytų ir Vidurio Europoje. Turėjo praeiti apie dvidešimt metų, kol Vakarai, susigyvenę su "taikaus sambūvio" ir jo skatinamomis "tarptautinio įtempimo mažinimo" nuotaikomis, ryžosi ta linkme toliau žengti, siekiant ją sustiprinti saugumo ir bendradarbiavimo pastangomis Europoje.
ESBP iš karto apėmė 33 europines ir 2 užjūrio valstybes (JAV ir Kanadą). Nebuvo užmirštos nė pačios mažiausios Europos valstybės, kaip Kipras, Lichtenšteinas, Malta, Monakas, San Marinas, Vatikanas. Buvo labai apgailestaujama, kad nuo pat pradžios pasitarime atsisakė dalyvauti mažoji Albanija, norėdama pabrėžti savo prokinišką (ir tuo pačiu antisovietišką) "nepriklausomybę". Trūko ir trijų Pabaltijo valstybių, dėl kurių, tiesą sakant, niekas nesuko galvos, nes šių buvusių nepriklausomų valstybių, pilnateisių Tautų Sąjungos narių, tarptautinio atstovavimo teises uzurpuoja jas pasiglemžusi SSSR.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
MIKAS ŠILEIKIS IR JO MENO KRITIKA |
|
|
|
|
Parašė Mikalojus Ivanauskas
|
 1969 metų Aidų 6 numeryje buvo išspausdintas mano parašytas straipsnis "Mikas Šileikis ir jo kūryba" Trumpai ten paminėta jo biografija, apibūdinta kūryba. Straipsnis pailiustruotas jo tapybos realistinio impresionizmo gamtovaizdžiais.
Šiais metais dailininkui Mikui Šileikiui sueina 85 metai, todėl, tai sukakčiai besiartinant, pravartu yra duoti platesnę apžvalgą jo gyvenimo ir įnašo į Lietuvos kultūros istoriją. Šis straipsnis yra iliustruojamas jo padarytais portretais, kaip papildymas 1969 metų minėto straipsnio. Portretų forma yra, kaip esu minėjęs, linkusi giminiuotis su klasika. Daugiausia yra nutapęs savo žmonos Paulinos portretų, jiems duodamas specifinius pavadinimus. Iš Miko Šileikio portretų dvelkia asmenybių charakteris ir mąstančioji asmenybė. Didingumas ir paprastumas realizuojasi bendra humanistine samprata. Šileikio kūryboje atsispindi jo didžioji meilė Tvėrėjui, žmogui ir gamtai. Tolimesnieji šio straipsnio daviniai yra paimti iš mano pasikalbėjimo su dail. Miku Šileikiu.
Mikas Šileikis gimė 1893 m. spalio 15 d. Lietuvoje, Liminėlio vienk., Degučių valsč., Zarasų apskr. Tėvas Justinas buvo vidutinio pajėgumo ūkininkas, po valaką žemės pasidalinęs su savo broliu Jurgiu. Turėjo geroką dalį miško, tai aštuonių aš
menų šeimai duonos užteko. Motina Marija Klimanskaitė iš Siukščių kaimo. Tėvas buvo beraštis, o motina mokėjo skaityti ir išmokė skaityti vaikus, o rašyti ir skaičiuoti juos išmokė dėdės Mykolas ir Antanas Kli-manskai. Tėvo sesuo Marijona, be-ruošdama mažąjį Mikutį prie komu-nijos, taip išmokė katekizmo, kad ir šiandien dailininkas jį atsimena. Šiuo metu teliko tik dvi seserys, kurios gyvena Lietuvoje, o kitų giminių JAV neturi, jau yra mirę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrijos visuomenininko premija balandžio 23 paskirta Argentinos lietuviui Ignui Padvals-kiui. Jis yra vienas iš Argentinos LB organizatorių ir ilgametis jos pirmininkas.
— Prof. Alfredas Sennas, miręs vasario 9 d., Kultūros Židinyje, New Yorke, buvo pagerbtas gegužės 7 d. Paminėjimą suruošė LKM Akademijos New Yorko židinys. Apie Lietuvai daug nusipelniusį velionį kalbėjo kun. prof. V. Jaskevi-čius, S.J., ir prof. dr. Antanas Klimas
— Lietuvių kilmės kunigai, įšventinti šiais metais: Jonas Prūsaitis — sausio 7 Brocktone, Mykolas T. Yakaitis — gegužės 10 Chicagoje, Keneth Kazimieras Ste-wart — gegužės 20 Philadelphijoje. Kun. Stevvarto motina lietuvė, tėvas škotas sūnų išauklėjo anglikonų religijoje. Būdamas anglikonų kunigų seminarijoje, jis 1970 perėjo į Katalikų Bažnyčią ir atvedė į ją tėvus. Studijuodamas katalikų kunigų seminarijoje Philadelphijoje, jis apsisprendė būti lietuviu: ėmė mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti mūsų jaunimo veikloj, reikštis jų spaudoj.
— Amžiaus jubiliatai: VI. Kulbokas — 70 m. (IV.6), dr. E. Draugelis — 90 m. (IV.ll), dr. J. Kazickas — 60 m. (V.31), prof. J. L. Navickas — 50 m. (V. 31), kun. K. Pugevičius — 50 m. (IV. 29).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
