| |
|
|
7 rugsėjis
|
|
EURIPIDO "TROJIETES" IR GENOCIDAS MELO SALOJE |
 |
 |
 |
|
Parašė JUOZAS ZARANKA
|
1. Trojietiškoji Euripido trilogija
415 metais prieš Kristų, pavasarį, Euripidas dalyvavo Atėnų Didžiųjų Dioniso švenčių dramos konkurse su trimis tragedijomis: Aleksandru, Pala-medu ir Trojietėmis bei satyrine pjese Sisifu. Pirmąją vietą laimėjo Ksenoklis, mums beveik nepažįstamas autorius. Iš Euripido trilogijos iki šių dienų teišliko Trojietės, o kitų dviejų tragedijų, taip pat priklausančių Trojos ciklui, turinys tegali būti atkurtas bendrais bruožais, pasiremiant fragmentais, išsaugotais senovės rašytojų veikaluose ar Egipto papyruose, mitografų pasakojimais bei plastinio meno paminklais. Kadangi Euripido kūryboje ši trilogija yra galbūt vienintelė, kurioje trijų dalių veiksmas siejasi tarpusavyje, tai, atkūrus dingusias tragedijas, būtų tiksliau suprantama ir išlikusioji drama. Per paskutinius du šimtmečius daug klasikinių filologų bandė Aleksandrą ir Palamedą atkurti, tarp jų ir šių eilučių autorius savo doktorato disertacijoje, 1973 m. apgintoje Liuveno Katalikų Universitete.1 Reikia pripažinti, jog šios rūšies darbuose rezultatai dalinai pasilieka tik spėliojimais. Taip, pavyzdžiui, tik vieneriais metais vėliau po mano disertacijos Londone paskelbtas papyras su Aleksandro santrauka rodo, kad reikia kai ką pataisyti ir manojoje rekonstrukcijoje.2 Deja, ta santrauka, tarp kitko nepilnai išsaugota, visų neaiškumų irgi nepašalina.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė STEPAS ZOBARSKAS
|
Milda nebuvo tokia akį verianti gražuolė, kurios vienas rankos prisilietimas pradėtų šokdinti vyrų širdis, nors jos pilnos, juslios lūpos darė ją nepaprastai moterišką. Jos skruostai buvo kiek įdubę, išberti strazdanom, o žibančios, orientališ-kai siauros, tamsios akys sudarė įspūdį, lyg ji nuolat skęstų savo pačios mintyse.
Ji atplaukė į New Yorką, tik pasibaigus antrajam pasauliniam karui ir netrukus ištekėjo už savo tautiečio, kuris jau buvo įsitaisęs viename banke skyriaus vedėju. Prieš atkeliaudama į Ameriką, Milda buvo studijavusi literatūrą ir vaidybą Vilniuje ir Vokietijoj ir kurį laiką vaidino Mūn-cheno teatre.
Milda prisipažino, kad jos vedybos nesančios labai laimingos, nes vyras esąs šaltokas, perdėtai rimtas, dominuojantis. Išsiskirdamas su pirmąja žmona, jis darė viską, kad tik teismas jam priskirtų sūnų, ir tos pastangos apsimokėjo. Teismas rado, kad jis galėtų geriausiai išauginti sūnų, o buvusiai žmonai suteikta teisė aplankyt sūnų du kartu per mėnesį. Pati Milda su juo neturėjo vaikų ne todėl, kad ji būtų nenorėjus, bet todėl, kad jos vyras nusprendė, jog vieno berniūkščio visiškai užteko. Toks jo sprendimas Mildą gerokai apvylė.
— Kai kurie žmonės galvoja, kad aš bergždžia, — pasiskundė ji vieną popietę, kai nuėjom drauge papietaut į restoraną. — Kas blogiausia, kad būdama bevaikė, aš net nesijaučiu esanti savo vyro žmona, o greičiau —jo meilužė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė FERNANDO PESSOA
|
Kazimieras Žoromskis Sapnas
Ateik, naktie, senoviškiausioji ir tapatinga,
Naktis gimusi nuversta karaliene,
Naktis savy tolygi tylai, naktis
Su greitomis žvaigždėmis kaip akelėmis
Ant savo rūbo su begalybės apvadais.
Ateik palengvėle,
Ateik pamažėle,
Ateik viena, iškilminga, su nuleistom rankom
Prie savo šonų, ateik
Ir tolimus kalnus atnešk prie artimų medžių
papėdės.
Suliek į vieną lauką visus mano matomus laukus,
Paversk kalną tavo kūno vienintele mase,
Užgesink visus skirtumus, kuriuos iš tolo matau,
Visus į jį besitiesiančius kelius,
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
JOSEPH W. GLUHMAN APIE KAZIMIERO ŽOROMSKIO KŪRYBĄ |
|
|
|
|
Parašė Joseph W. Gluhman
|
Kazimieras Žoromskis savo studijoje New Yorke
Kazimieras Žoromskis gerai pažinojo gamtą, ypač Naujosios Anglijos pakrantes, kai pasuko į abstraktą. Ir jis tai padarė, be abejo, todėl, kad įtikėjo, jog tuo keliu pasieks didesnių kūrybinių galimybių, negu jų išgaudamas realizme, kurio mokykloje dailininkas formavosi. Ne, jis neatsisakė žinomo realisto Justino Vienožinskio įtaigavimų, pas kurį mokėsi savo gimtojoje Lietuvoje, nes šio mokytojo patarimai turėjo lemiamos svarbos jo kaip dailininko išsivystymui.
Dabartinė Žoromskio tapyba yra išskirtinė, nors ir tebėra susirišusi su tradicijomis, kuriose dailininkas subrendo. Žoromskio kūryboj randame tokių charakteringų poveikių, kurie giminingi Lietuvos menui: nesvarbu daiktiniam ar bedaikčiui, repre-zentatyviniam ar abstraktui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠEIVIJOS EKONOMINĖ PARAMA LIETUVAI |
|
|
|
|
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS
|
53 milijonai dolerių Lietuvos atstatymui
4. Gerino savųjų gyvenimo būklę Lietuvoje
a. Atsiminė savųjų vargą. Į Ameriką suvažiavusieji buvo kilę daugumas iš darbininkų tarpo — "bernai" ir "mergos". Nors jie čia labai daug vargo, bet atsiminė savųjų vargą Lietuvoje. Prie "drukavoto" (spausdinto) laiško dėjo dolerį ir siuntė paštu ir kitokiais būdais pinigus į Lietuvą. Neįmanoma tiksliai suskaičiuoti, kiek savųjų gyvenimo pagerinimui yra pasiuntę pinigų. Apskaičiuojama, kad per 1911 metus amerikiečiai lietuviai pasiuntė į Lietuvą $1,672,918.50.34 Vien Antano Olšausko bankas 1895 - 1914 persiuntęs į Lietuvą $4,000,000.00.35
Po Lietuvos atsikūrimo daugelis JAV lietuvių grįžo į savo kraštą. 1920 ir 1921 tokių buvo apie 5000. Jie visi parsivežė $2,815.000.00.36 Gi vėliau grįžusių į Lietuvą skaičius pakilo iki 20,000. Imant anų 5000 asmenų parsivežtą pinigų sumą vidurkiu, tai 15,000 asmenų galėjo parsivežti triskart daugiau
— $8,445,000.00. Arba iš viso $11,260,000.00. Jų tarpe buvo ir turtingų, pvz., vėliau grįžęs dr. A. Šmitas (Gary, Ind.) parsivežė $1,000,000.00.37
Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, entuziazmo pagauti, nuveždavę grįždami į Lietuvą kasmet apie $6,000,000.00.38 Toliau jau yra aiškesnių duomenų. Lietuvos pašto valdybos apskaičiavimu, pašto perlaidomis Lietuvoje gauta 1926 — $2,890,000.00; 1927 — $2,620,000.00, 1928 — $2,600,000.00. Be pašto perlaidų, pinigai iš Amerikos buvo siunčiami dar čekiais, kuriuos gavėjai iškeisdavo Lietuvos bankuose. Bankų apskaičiavimu, š iuobūdu buvo gaunama kasmet arti $600,000.00. Žinovai mano, kad įdėtų į laiškus ir siuntinius Lietuvą pasiekdavo apie $100,000.00. Šiame laikotarpyje į Lietuvą vykdavo daug ekskursijų, tad, manoma, kad šia proga Amerikos lietuviai per metus palikdavo Lietuvoje arti $100,000.00. Jeigu taip buvo, tai per minėtus trejus metus Lietuvoje buvo gauta $10,510,000.00 arba daugiau kaip $3,500,000.00 kasmet.39 Šie duomenys patvirtina ir J. Pažemėno teigimą, kad JAV lietuvių per-
---------
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 6
--------------
laidos giminėms ir pažįstamiems iki depresijos siekdavo po 30 milijonų litų per metus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
