| |
|
|
3 birželis
|
|
4. Netikros būties tragika
Kultūrą žmogus kuria dėl to, kad gamta neduoda nieko, kas reikalinga jam būti ir išsivystyti. Žmogus nepasitenka gamtiniais daiktais, nes jie atrodo jam netobuli, negražūs. Jis imasi juos pertvarkyti, perkeisti, perkurti, pakeisdamas juos tobulesniais: naudingesniais, gražesniais, teisingesniais. Kultūra todėl atsistoja ne šalia gamtos, kaip jos papildymas ar pagelbėjimas, bet vietoje jos, kaip naujas pasaulis Ir nauja žmogaus aplinka. Kultūra gamtą išskiria tuo būdu, kad ją pakeičia. Kur yra kultūra, ten nebėra gamtos. Kultūrinis pasaulis ir kultūrinis gyvenimas nestovi ant gamtinio pasaulio ir ant gamtinio gyvenimo, kaip rūmai ant pamato, bet gamta yra čia įimama iš vidaus ir įjungiama taip, kad ji nebetenka pirmykščių savo formų ir prisiima naujas. Juo labiau kultūra kyla aukštyn, juo plačiau ji apsupa gamtą, juo sėkmingiau ardo pirmykščius jos pavidalus ir juo sparčiau kuria naujų. Vietoje nepaliesto, nekalto gamtinio pasaulio vis labiau kuriasi žmogaus kūrinių pasaulis. Gamta nyksta iš mūsų akiračio. Ji pradeda egzistuoti ne kaip gamta, bet tiktai kaip materialinis naujojo pasaulio pagrindas. Savarankiškos egzistencijos ji netenka. Ji darosi palenkta žmogaus valiai ir jo kūrybos, užgaidoms. Istorinis žmonijos vyksmas yra vis didėjąs gamtos nugamtinimas ir jos palenkimas žmogui. Šiuo atžvilgiu kultūra yra pasekusi nuostabių rezultatų. Jau pasitaiko šalių — Europa beveik visa tokia yra, — kur laukinės gamtos nebėra, kur kiekvienas erdvės sklypelis, kiekvienas medis, net gyvuliai yra sukultūrinti. Kultūros tinklas žemės paviršiuje darosi vis tankesnis ir tankesnis. Šioje srityje kultūra eina nuolatinės ir nepertraukiamos pažangos keliu. Gamtos išskyrimas kiekvieną kartą darosi vis didesnis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė HENRIKAS NAGYS
|
 ai pavasario drumsti upeliai
blaškė mano burlaivius mažus.
Mano juoką supo vėjas žalias,
purkštė kvepiančio lietaus lašus.
Ir atradęs ant akmens negyvą
sidabrinę žuvį aš verkiau...
Mano burlaiviai tolyn nuklydo,
sutaršyti vėjo ir lietaus.
O dabar mane likimo upė išmetė
numirusin krantan.
Ir nėra žmogaus, kuris suklupęs
šaltus sąnarius pridengtų man.
|
|
„TARP SKAUSMŲ Į GARBĘ“ PASKAIČIUS (Iš DIENINIO) |
 |
 |
 |
|
I.
1895, Mintaujoje. (Iš Vaižganto raštų IV tomo persispausdiname rašytojo įspūdžius, jam pirmą kartą paskaičius Maironio (S t. Garnio) poemą, vėlesniuos leidiniuos pavadintą „Jaunąja Lietuva“, kuri jau ir anuometiniame mūsų literatūros pasaulyje kėlė audrą.)
... Tikras pavasaris. Popietuvė. Kaitrūs saulės spinduliai sparčiai plėšo medžių pumpurėlius, o jų sakų kvapas veržte veržiasi vidun trobos. Oras iš giedros dreb ir drauge su kvepalais svaiginte žmogų svaigina.
Bevaldžias rankas nuleidęs, skaitomą knygą ant stalo pamiršęs, kėpsau plačiame krėsle. Kūnas ištižęs, kone apmiręs. Dvasia lyg Veržiasi aukštyn, į nežinomas sritis; veltui tačiau mėgintumei susekti, kame mintys klajoja. Geidimai varsto krūtinę; bet jie — neapriboti. Neapsakomas nuliūdimas aptraukė tik ką ramų bemintį veidą; tik nežinau, ko Stingu. Dieve, nejaugi aš jau tašla? |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Žodžiai nežinomiems prometėjiškos kovos draugams |
|
|
|
|
Parašė A.Nyka-Niliūnas
|
|
AŠTUNTOJI ELEGIJA
Baisus yra pasaulyje likimas tų kelių ištikimų kovotojų,
Kurie apsisprendė atnešti žmogui Laimės Žiburio šviesos,
Kurie gyvenimo tamsybėse išdrįso išdidžiai prieš Dievą atsistoti
Ir atsigult ramiai, lyg poilsiui, karstuos,
Kuomet galėtų, kaip vaikai, ramiai prieš naktį žaisti,
Nematę nei gyvenimo, nei jo klastingai tykančių kelių.
Bet jie palieka mylimus Žaislus. Tegul jis tampa maistas!
Tiktai gyvenimas ir suradimas sau kovos keliu.
Tada su švyturiu gyvenimo tamsybėj atsistoja,
Nušviesdami likimo baudžiavą beeinančiajai dvasiai laisvės ir
šviesos kelius, Kol ji, viršum materijos iškilusi, artyn plasnoja
Prie nepasiekiamojo Laimės žiburio galingų spindulių,
Dainuodama revoliucingą dainą, kad žmogus pasauly gimė ...
Bet... nenumaldomi kovotojai jėgų jai; paskutinių palikti.
Todėl jie, grįždami namo, tamsos išėstomis akimis
Užsidega sau smegenis ir šviečia mums naktis,
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MAIRONIO DIDYBĖ POETO 15 METŲ MIRTIES SUKAKTĮ MININT |
|
|
|
|
Parašė A. Gražiūnas
|
1. Nenykstančio populiarumo poetas
 Maironis neabejotinai ligi šios dienos populiariausias lietuvių poetas, nors tasai jo populiarumas kartais kiek ir svyruoja. Didžiai jis išpopuliarėjo carinės priespaudos laikais. Nepriklausomybės laikais jo populiarumas nedaug buvo sumažėjęs. Naujoms nelaimėms užgriuvus tautą, Maironis vėl pasidarė labai prie širdies.
Dėl šio savo populiarumo Maironis ne kartą vadinamas didžiausiuoju lietuvių tautos poetu, tik dažnai šiai jo didybei taikomas gana savotiškas matas. Kadangi poeto populiarumas šiek tiek kyla arba mažėja ryšium su kai kurių jo poezijos idėjų didesniu ar mažesniu aktualumu, vienam kitam susidaro įspūdis, kad Maironis esąs didžiausias lietuvių poetas ne tiek dėl savo poezijos grynai literatūrinių ypatumų, kiek dėl jo idėjų aktualumo ir įtakos tautos gyvenime. Ypatingai po to, kai vienas kitas naujų literatūrinių madų apaštalas apie Maironio poeziją yra net su pašaipa pakalbėjęs, ne vienam išrodo, jog grynai literatūriniu atžvilgiu Maironis, turbūt, nėra jau taip labai didelis poetas.
Literatūros istorikas ir kritikas, žinoma, nesiryš teigti, kad Maironis yra didžiausias lietuvių tautos poetas, nes literatūros moksle iš viso nėra vietos „didžiausio“ poeto sąvokai. Poetų kuriamosios vertybės yra tiek įvairiarūšės, kad jokiu būdu neįmanoma savo tarpe jas palyginti ir konstatuoti, kuris poetas yra „didžiausias“. Juo labiau literatūros istorikas ir kritikas nevadins poeto didžiausiuoju dėl jo idėjų populiarumo, nes kartais didelės Įtakos gyvenime turi net ir nedidelės literatūrinės vertės dalykai, o kartais ir labai didelės meninės vertės literatūros kūriniai beveik jokios įtakos platesniame gyvenime neturi ir yra visai nepopuliarūs. Poeto idėjų populiarumas dar nėra jo kūrinių aukšto meninio lygio rodiklis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
