Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
3 birželis


Taktika kovoje su blogybėmis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Mc.   


RELIGINIS GYVENIMAS


Kartas nuo karto kova su blogybėmis sukelia visuomenėje nerimo ir net triukšmo. Reikalinga tad turėti čia kurių nors gairių. Jų kaip tik ir duoda Tasai, Kuris atėjo į pasaulį pergalėti blogį. Kristaus pavyzdys šiuo atžvilgiu yra labai būdingas.

1. „Nesipriešinti blogam“


Įžengęs į kalną ir apsuptas minių, Kristus savo pamoksle ištarė žodžius, kurie visais amžiais neduoda ramybės jautresnėms žmonių širdims: „non r e s i s t e r   e   m a l o“ — „nesipriešinti blogam“. Ta buvo priešginybė seniesiems Izraelio papročiams. „Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: akis už aki ir dantis už dantį. Aš gi jums sakau: nesipriešinti blogam...“ (Mat. 5, 38—39). Tolstojus iš šitų žodžių sukūrė ištisą mokslą. Pasak jo blogybes reikia iškęsti, ne su jomis tiesioginiu būdu kovoti ir jas smerkti. Blogį naikina tik jo prisiėmimas ir iškentimas. Argi ir Kristus taip nedarė? Argi Jis priešinosi, kai rabinai pasiuntė tarnus į Alyvų sodą Jam sugauti? Priešingai, papeikė Petrą, kam šis panaudojo kardą. Argi Kristus nepergalėjo blogio tuo, kad ant kryžiaus jį iškentė ligi galo? Argi ne Jis galop pasakė, kad reikia leisti raugėms augti su kviečiais ligi pjūties? Per didelis apaštalų uolumas atrinkti piktuosius nuo gerųjų kaip tik buvo Kristaus nepriimtas. Pats tad mūsų Gelbėtojas parodė, kaip reikia su blogybėmis elgtis. Nesipriešinti blogam, leisti raugėms ramiai augti sykiu su kviečiais – štai principai, kurie apsprendžia visuomeninio veikimo taktiką.

Skaityti daugiau...
 
KŪRYBOS PASAULY PDF Spausdinti El. paštas
Religinis gyvenimas

* Prancūzų kard. S a h a r d' a s , tardamas prancūzų akademikams NotreDame katedroje žodį, jame plačiau sustojo prie mokslininkų minties laisvės ir jos suderinimo su krikščionių klusnumu, pažymėdamas, jog Bažnyčia gavo iš Kristaus neribotą laisve skelbti tikėjimą ir spręsti doros reikaluose. To krikščionys niekad neprivalo užmiršti. Tačiau visi žinome iš dabartinio gyvenimo ir praeities, kaip pažymėjo kardinolas, kad Bažnyčia šita savo teise naudojasi saikingai ir išmintingai. Ji visuomet prisiderina prie visų krikščionių. Tuo būdų pasitvirtina šv. Povilo žodžiai: Omnią vestra sunt! Viskas jums priklauso! Tad kas gali suvaržyti jūsų iniciatyvą, kaip Mistinio Kristaus Kūno narių?
Skaityti daugiau...
 
Kiti apie mus PDF Spausdinti El. paštas
Amerikos rašytojas William Mc Dermott, atsiliepdamas amerikiečių spaudoj apie Pabaltijo valstybes, pažymi, kad jos prieš karą gyveno žymiai geriau, negu kaimyninė Rusija. „Mažoji Lietuva pati pirmoji valstybė pasaulyje pasipriešino Hitleriui, ekonomišku atžvilgiu pakeldama gana didelių nuostolių, šis stiprus ir drąsus patriotizmas Lietuvoje ir kitose Pabaltijo valstybėse dar ir dabar tebeegzistuoja.“

Šveicarų kat. dienraštis „D i e  T a t“, rašydamas apie klaikią padėtį Pabaltijo kraštuose, plačiai užsimena apie ten vykstančią rezistenciją, pažymi, kad, pvz., tokie „miško broliai“ Estijoje, vadovaujami adm. Pitkos. ,,Jų daugelį sudaro Livonijos ir karingų Lietuvos kunigaikščių, gyvenusių prieš 500 metų ainiai — yra užėmę plačias miškingas zonas ir miškus pavertę tikrais „širšių lizdais“. Taip pat kai kurie vokiečių belaisviai, grįžtą iš Lietuvos pasakoja, apie drąsius partizanus. Jie niekad nepasiduoda gyvi — paskutinę granatą visuomet pasilieka sau ir su ja susisprogdina. Amerikos užs. korespondentų dekano K. H. Wiegando įsitikinimu, rezistencijos vadai yra nusprendę kad Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo išbrauktos iš žemėlapio ir dingo Jaltoje, vėl kaip dvasios pasirodys kurioj nors būsimoje taikos konferencijoj.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI IR ŽMONĖS PDF Spausdinti El. paštas

Mirties slėnyje sudeginti 2.480 lietuvių


Netoli Veideno yra buv. Flossenburgo konc. stovykla, kur vad. Mirties slėnyje buvo sudeginta 2.480 lietuvių.
Iš viso ten yra žuvusios 73.696 aukos: rusų 26.430, lenkų 17.546, vokiečių 5964, prancūzų 4771, čekų 3784, žydų 3132, italų 3413, lietuvių 2480 etc., iš viso 18 tautybių žmonių. Lietuvių aukas sau norėjo pasisavinti sovietai, paskiau juos norėjo kai kas apskelbti Baltų piliečiais. Dabar jų sąrašai yra Dachau ir bus paskelbti, kai bus baigtos bylos.

Žuvusiems lietuviams tautinio paminklo projektą paruošė dipl. arch. A. Tylius. Tai bus keturkampis pliko granito blokas, kurio viršūnėje, primeną vilniškius bus trys kryžiai, o apčioj didelėmis raidėmis įrašas:

„Tėvynės garbę gindami, Įrašėm savo mirtimi Žmonijai laisvės testamentą.“

Skaityti daugiau...
 
AKADEMINIS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Didelis įnašas tarptautiniam studentų bendradarbiavimui

Š. m. gegužės 16 d. Miuncheno Rotušėje susirinko užsieniečių kat. studentų organizacijų atstovai iškilmingan posėdin, kuris vainikavo kelių mėnesių sunkų darbą, sukūrusį užs. kat. federaciją UNITAS. Nueitas kelias buvo sunkus ir reikalaująs daug pastangų ir darbo. Impulsą davė Pax Romaną viceprezidentas amerikietis prof. Kirschner, ir šveicarietis Dr. Rudi Salai Bendradarbiavimo idėja tačiau buvo jau sena. Lietuvių ir latvių studentai katalikai buvo ryšius užmezgę ir anksčiau.

Aktyviai dalyvaujant kun. Pikturnai ir kun. Bagdanavičiui, coli. V. Poimanskis ir latvis Vl. P o č s praskynė pačius sunkiuosius kelius. Greitai prisidėjo lenkų, ukrainiečių ir vengrų studentai katalikai. Viktoras Poimanskis paruošė statuto projektą, kuris su pataisomis buvo priimtas.

Federacijos tikslas — tarptautinio bendradarbiavimo išvystymas, katalikiškos dvasios kultivavimas, gilinant studentuose katalikiškumo — visuotinumo supratimą ir stengiantis krikščioniškuosius idealus įgyvendinti tiek privačiame tiek viešajame gyvenime.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai