| |
|
|
10 gruodis
|
|
PALANGA, KRETINGA IR BIRUTĖ |
 |
 |
 |
|
Parašė JONAS MATUSAS
|
Moksliškas istorijos šaltinių leidėjas Her-mann Hildebrand Kuršo senų žmonių liudymus, kad neatmenamais laikais Palangos pilį buvęs užėmęs vienas Danijos karalius, 1884-ais m. pavadino pasaka, atseit, eine Fabel (Liv-, Est-und Curlaendisches Urkundenbuch, VIII, 255). Tai niekuo neparemta pastaba. Matyt, Hilde-brandas buvo nesusipažinęs su Vita Anskarii, kurią parašė Rimbertas (išsp. Monumentą Ger-maniae Histórica ir atskirais leidimais). O šv. Ansgaras (801-864), po misijonieriavimo Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje, apie 831 m. buvo paskirtas Hamburgo-Bremeno arkivyskupu ir, be to, popiežiaus legatu "šiaurės kraštams", taigi Danijos, Švedijos, Norvegijos ir kaimyninių sričių, vadinasi, visko, kas buvo apie Baltiją. Rimbertas, irgi šventasis, buvo ano netarpiškas įpėdinis (+888). Taigi jis minėtame veikale aprašo, be kitko, 853-ių m. įvykius. Švedai apsupę Kuršo plačioje srityje pilį Apulia-Appule-Ampule, kurią Dahlmannas, Waitzas identifikavo su Latvijos Kuršo Piltene, o kiti Baltijos rytinio pajūrio istorikai (Kallmeyeris, atrodo, irgi Kunikas) — su Lietuvos šiaurės vakarų kampo Impilte. Bet po generolo VI. Nagevičiaus (miręs Amerikoje) kasinėjimų prieš pat II pasaulinį karą, vargu begalima abejoti, jog Rim-berto Apulia tai Apuolė, atseit, vieta, kame dabar stovi piliakalnis.
Apuolė, būdama prie Luobos (Bartuvos įtakas), yra neper toliausia Šventosios-Palangos pajūrio. Ir antras dalykas. Ansgaro Gyvenime sakoma, jog aprašomuoju žygiu švedai norėję susigrąžinti Apuolę, kuri šiuo metu buvusi danų priklausomybėje. Taigi Kuršo tradicija apie danų karalių yra ne pasaka, o realybė (iš tikrųjų, tai vikingai, kurie buvo švedų, danų ir norvegų tautybių.).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
TREMTIES ATSPINDŽIAI ISPANŲ POEZIJOJE |
|
|
|
|
Parašė B. Ciplijauskaite
|
sutinkame jau pas klasikus, randame ją ir kiekvienos tebegyvuojančios tautos kūryboje nuo pačių pirmųjų jos raidos metų. Ispanijoje ši tema taip pat gana dažnai iškyla: viduramžiais girdime krikščionį kalinį, besiskundžiantį arabų tvirtovės bokšte; su žydų bei maurų ištrėmimu XV-XVI a. ši tema praturtėja nauju aspektu. (Įdomu tai, kad kai kurios šeimos, ypatingai žydai, nuo 1492 m. nebeįkėlė kojos Ispanijon, išlaikė tą tėviškės ilgesį visame savo stiprume iki šių dienų, ir vis dar tebesijaučią išguitais ispanais.) Renesanso laikotarpyje, kaip ir kituose kraštuose, poetai dažnai įsivelia į politinį gyvenimą (jie juk beveik visapusiškai priklauso nuo mecenatų) ir taip pat būna "ištremiami"nors iš vienos provincijos ar miesto į kitą. Tačiau visa tai daugiau pavieniai reiškiniai, ir tema tada dar kiekvieną kartą labai asmeniška.
XIX a. pradžioje politinės partijos Ispanijoje suskyla į dvi pagrindines gurpes: liberalus ir konservatyviuosius, ir kai įsigali viena iš jų, visi kiti turi jieškoti prieglobsties kituose kraštuose. Taip 1823-33 metais apie 40,000 liberalų atsiduria Anglijoje ar Prancūzijoje, ir jų dėka, po 1833 m. amnestijos, Ispanijon atnešamas romantizmas. (Kiekvienam operos mėgėjui pažįstamos "II Tro-vatore" ar "La Forza del Destino" yra taip pat ištremtų ispanų liberalų kūriniai). Jau tame laikotarpyje tremtinio tema tampa svarbesne; ji siejama su laisve, su socialine nelygybe, o taip pat ir su kitomis romantizmo temomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVĄ STATANT |
|
|
|
|
Parašė J. Ž-klt
|
Rapolas Skipitis: NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVĄ STATANT. Atsiminimai. Išleido Terra. Chicago, 111. 1961 m. 440 p.
Prieš akis tokiu vardu lietuviškos spaudos lobyną šiemet padidinusi Rapolo Skipičio knyga, su meile ir pagarba autoriaus dedikuota "Bolševikų nukankintų nepriklausomos Lietuvos statytojų atminimui".
Esame įpratę skaityti atsiminimų knygas, pradedamas autorių pasakojimais apie jų vaikystės dienas, tėvus, gimtinės vaizdus. Rapolas Skipitis pasirinko kitokį kelią — į pirmąjį tomą jis sudėjo atsiminimus iš 1918-26 metų laikotarpio, kuris, autoriaus nuomone, buvo "pats he-roiškiausias ir pats įdomiausias naujųjų laikų mūsų tautos istorijoje", p. 9). Autorius sakosi norįs "patarnauti istorinei tiesai", nors ir nelaikąs savęs neklaidingu (p. 10).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
|
L.K.M. AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMO DARBAI, IV, Roma 1961, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinys N. 6, redagavo prof. dr. A. Liuima, S.J., spaustuvės išlaidas padengė prel. Pr. M. Juras, tiražas 1000 egz., XIII, 322 p.
Vos pažvelgę į knygos pavadinimą, pastebime, kad joje yra sudėti L.K.M. Akademijos IV 1957 suvažiavimo darbai, kur buvo nagrinėjamos "Lietuvių mokslinės problemos naujausiųjų Katalikų Bažnyčios direktyvų šviesoje". Suvažiavimo darbai vyko lietuvių šv. Kazimiero kolegijos patalpose, o jiems savo sveikinimą ir laiminimą atsiuntė šv. Tėvas, kurį suvažiavimo dalyvių vardu telegrama pasveikino vyskupas V. Padolskis.
Suvažiavimo Darbų knygoje išspausdintos septynios paskaitos, kurios liudija apie L.K.M. Akademijos narių intelektualinį pajėgumą bei sugebėjimą siauruose paskaitų rėmuose taip plačias ir sudėtingas temas išnagrinėti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Skulptorius Petras Rimša mirė Kaune š. m. spalio 2, sulaukęs 80 metų. Buvo gimęs 1881. Meno mokėsi Varšuvoje, Krokuvoje, Petrapilyje, Paryžiuje. Dalyvavo pirmoje lietuvių dailininkų parodoje. Visu kūrybos platumu prasiskleidė nepriklausomos Lietuvos laikais, dalyvavo įvairiose parodose. Jo kūrinių parodos buvo surengtos ir Amerikoje, kur jis čia lankėsi.
Labiausiai Petras Rimša pagarsėjo savo stilizuotom ornamentuotom skulptūrom. Su pamėgimu jis raižė ornamentus ir jais padengė skuptūrų paviršių. Prie vieno kūrinio dirbo mėnesiais ar net metais. Taip pat P. Rimša sukūrė visą eilę medalių, kurie yra tikri meno kjriniai, atlikti po ilgų pasiruošima, studijų. Medaliai stilizuoti ir kruopščiai išraižyti smulkiais ornamentais.
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
