| |
|
|
1 sausis
|
|
ŽINIOS APIE PIRMUOSIUS LIETUVIUS |
 |
 |
 |
|
Parašė DR. KOSTAS R. JURGELA
|
KOLONIJA JAMESTOWNE
Wulfstano laikais Lietuva anglams buvo žinoma tiktai kaip "rytų šalies" dalis. Kryžiaus karams prieš Lietuvą prasidėjus, jau Chaucerio raštuose atsirado žinios apie žygius į "Lettowe" ir "Pruce". Bet lygiagreičiais ėjo ir kukli prekyba, pvz. karalius Kęstutis 1342 m. suderėjo su Anglija prekybos sutartį. Bent vienas anglų karalius, Henrikas IV, dar būdamas Derby grafu, greta Vytauto dalyvavo žygyje į Lietuvą 1391 m. Vėliau, Vokiečių Ordiną "sutvarkius" 1410 ir 1435 metais, Lietuvoje prasidėjo ramesnis gyvenimas. Karalių Žygimanto "Senio" ir Žygimanto Augusto laikais medžioklės liovėsi buvusios tik vargšų pragyvenimo šaltiniu ir ponaičių pramoga, o pasidarė pelninga pramone žvėrių kailiais, panašiai kaip šiandien Kanadoje. Paskutinieji Jogailaičiai sutvarkė girias ir prasidėjo organizuotas kailių, vaško, medaus, gintaro, vilnų, linų, kanapių, dervos, potašo, rąstų ir medienos eksportas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė O. B. AUDRONĖ
|
PO LANGU
Po langu vasara verkia
šalnotų gėlių —
po langu numirė saulės —
neprikeliu jų.
Ko rūstauji piktas,
ledini,
grasus rudeny? —
po langu numirė saulės
ir saulės many.
|
|
Parašė Antanas Gustaitis
|
ŽMONIŠKOJI TRAGEDIJA
Skirta žąsinui pragysti, 
Sakalui skrajoti,
Man — tik pasakų jaunystė
Rimais atrajoti.
Apdainuoti jūrų vėjus,
Pliką pliažo smėlį,
Šunio aistrą ir siuvėjos
Jausmo skystimėlį.
Kada laumės širdis neša
Dvi į vieną glaudą,
Aš ragauju džiaugsmo lašą,
O už litrą skauda.
Ir kai sieloj vėtra supas —
Jau skvernai skylėti,
Reik bučiuoti šaltas lūpas,
O karštai mylėti . ..
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
AMERIKOS SOCIOLOGŲ GINČAS |
|
|
|
|
Parašė ANTANAS MUSTEIKIS
|
|
1. Sociologijos raida
Kaip žinoma, sociologija, kaip ją dabar suprantame, buvo įkurta pozityvistinės filosofijos tėvo prancūzo Augustino Comte pirmojoje 19 a. pusėje. Ligi šių dienų yra išskirtini keturi sociologinės raidos laikotarpiai. Pirmasis tęsėsi ligi maždaug 1875 m. ir gali būti vadinamas pionieriškuoju, kai šios šakos atstovai kūrė visuomenės mokslo sistemas izoliuotai, neturėdami profesinių ryšių vieni su kitais. Antrasis užsitęsė ligi šimtmečio pabaigos ir ryškiai charakteringas evoliucinės minties persvara, tad vadinamas evoliuciniu, nors nebuvo sutariama, kuris veiksnys — ekonominis, geografinis, rasinis, technologinis ar koks kitas — buvo laikomas lemiančiu evoliuciją. Trečiasis laikotarpis apima pirmąjį šio šimtmečio ketvirtį ir jam sunkiau parinkti vardą. To meto sociologai griovė neįrodomas 19 a. teorijas, vengė kurti naujas, nors užsimezgė psichologinės sociologijos mokykla, ir jieškojo moksliškesnio metodo, griebdamiesi empirizmo. Tad jis galima vadinti priešempiriniu. O ketvirtasis — dabartinis laikotarpis — yra būdingas įvairių požiūrių (frames of reference) kova ar jų bendradarbiavimu, koncentruojantis į siauro pobūdžio teorijas, rečiau ribojantis vidurinės apimties teorijomis ir beveik nė nebandant kurti didžiulių žmogaus ir visatos teorijų. Tai empirinio metodo suklestėjimo laikotarpis. Ir kiekvienas požiūris — ar neopozityvistinis, ar ekologinis, ar sociometrinis, ar funcionalinis ar analitinis, išskiriant gal tik vieną — filosofinį — yra išsiplėtojęs po empirizmo ženklu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RYTAI IR VAKARAI TARPTAUTINĖJE KNYGŲ MUGĖJE |
|
|
|
|
Parašė Dr. J. Grinius
|
Prieš antrą pasaulinį karą tarptautinės reikšmės turėjo Vokietijos Leipzigo mugės. Tačiau šitam miestui patekus į sovietinę santvarką, Leipzigo mugių reikšmė mažėja; tuo pačiu iškyla Frankfurto prie Maino (Vokietijoj) mugės, ypač knygų mugių tarptautinė reikšmė. Ji didėja kasmet čia dėl nevokiškų leidyklų gausėjančio dalyvavimo mugėj, čia dėl taikos premijos, kuri per mugę suteikiama kasmet vis kitam autoriui, nusipelniusiam savo raštais tautų susipratimui, čia dėl naujenybių, pasirodančių knygų pasauly. Tokia savotiška naujenybė Frankfurto knygų mugėje-parodoje 1957 metais buvo Pabaltijo tautų knygos laisvajame pasauly. 1961 m. knygų mugė (spalių 18-23 d.) buvo tarp kito ko įdomi tuo, kad greta laisvojo pasaulio knygų joj buvo išstatytos komunistinio ir Rytų nekomunistinio pasaulio knygų, o Vakarų Vokietijos leidyklų taikos premija buvo suteikta indų religijos filosofui Sarvepal-liui Radhakrišnanui.
Tarptautinėje knygų mugėje Frankfurte prie Maino pernai dalyvavo 32 kraštai, kuriems atstovavo 1843 leidėjai. Jų apie trečdalis buvo iš Vokietijos. Knygų vardų pernai parodoj buvo 100,000; knygų naujų leidimų buvo 44 000; 26.000 jų buvo vokiečių leidyklų ir 18,000 kitų mugėj dalyvavusių kraštų leidėjų. Nors šių skaičius buvo žymiai didesnis negu vokiečių, tačiau tų nevokiškų naujenybių buvo mažiau, nes nevokiški leidėjai pirmiausia stengėsi parodyti gražiąsias knygas. Su meniškai išleistomis knygomis pernai mugėje taip pat dalyvavo Čekoslovakija, Lenkija, Sovietų Sąjunga, Vengrija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
