| |
|
|
1 sausis
|
|
ROMANAS APIE REZISTENTO NELAIMINGĄ MEILĘ |
 |
 |
 |
|
Parašė Dr. J. Grinius
|
(Alė Rūta: BROLIAI, London 1961, Nidos klubo leidinys, 319 psl.)
Šis "Brolių" romanas įeina penktuoju į Alės Rūtos romanų seriją, pavadinta "Didžiąja meile". Ką šis bendras vardas tikrai reiškia -— sunku pasakyti. Jei tai yra gaivalinis (vitalinis) susirišimas su savo gimtine žeme ir jos žmonėmis, tai šis vardas gana gerai tinka "Brolių" romanui, kur Alė Rūta atskleidžia dviejų ūkininkų šeimų — tradicinių Mikėnų ir sukomunistėjusių Buteikių — priešginybes dėl tėviškės ir tėvynės Lietuvos per antrą pasaulinį karą. Nors tos priešginybes iškyla vokiečių sovietų karo pradžioje (1941 m.), bet didžiausios į-tampos pasiekia, sovietinei kariuomenei grįžtant į Lietuvą 1944 metais. Romano veiksmas ir trunka per kelis tų metų mėnesius (nuo ankstybo pavasario iki rudens).
Svarbiausiu to veiksmo herojum rašytoja atvaizdavo jauną ūkininkaitį Kazį Mikėną, kuris vokiečių sovietų karo pradžioje su ginklu vijo rusų komunistus iš Lietuvos, o vokiečių okupacijos metais nuvažiuodavo į Ginvylų kaimą apdirbti vokiečių sušaudyto savo dėdės Buteikio ir savo motinos tėviškės ūkį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
IŠLEIDŽIAMA MŪSŲ LIETUVA — Lietuvos žemės vietovių aprašymas |
|
|
|
|
Parašė Aleksandras Ružaniec - Ružancovas
|
Man, lietuviškų knygų bei kitų leidinių registratoriui nuo 1922 metų, tenka maloni pareiga pristatyti lietuvių skaitančiajai visuomenei vieną naują rankraštį, kurio išleidimas priklauso nuo pačių skaitytojų. Tai Lietuvių Enciklopedijos leidėjo Juozo Kapočiaus užsimota išleisti Broniaus Kviklio paruošta istorinė, geografinė, etnografinė studija apie Lietuvos vietoves — Mūsų Lietuva.
Kas iki šiol padaryta Lietuvos vietovių aprašymo reikalu
Apie Lietuvos gyvenvietes ir kitas vietas iki šiol daugiausia rašė svetimieji. XIX amžiuje buvo išleista keletas Lietuvos apskričių monografijų, kurias paruošė to meto istorikai, sulenkėję Lietuvos bajorai. Jų aprašymuose daugumas medžiagos paskirta bajorijos istorijai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. Mažiulis
|
Senosios mūsų gyvenos kiek platesni spausdinti aprašai negausūs. Prisimename S. Daukanto Būdą, vysk. M. Valančiaus Palangos Juzę ir Paaugusių žmonių knygelę, P. Višinskio (Mūsų Tautosaka X 1935; rusiškai), C. Cappellerio Kaip senieji lietuvininkai gyveno 1904 (ir vokiškai), kun. J. Staugaičio Zanavykus(Švietimo Darbas 1921), M. Katkaus Balanos gadynę (M. Tautosaka IV 1931, atskirai 1949), E. Glemžaitės-Dulaitienės Kupiškėnų senovę 1958, o toliau jau tik vienas kitas prisimename vokiškai Lepnerj, Praeto-rių, Zwecką .. ., lenkiškai Jucevičių (dabar jau ir vertimą turime), Wi-tartą.. ., kai ką dar rusiškai..., atskirus straipsnius Gimtajame Krašte, Wisloje ir t.t. Kartais dar susigriebiame tų gyvenos aprašų nuotrupų St. Raštikio, St. Kairio, K. FJielinio ir kitų prisiminimuose.
Todėl paskutiniu metu pasirodžiusias dviejų dalių prof. Igno Končiaus Žemaičio šnekas imi su didžia meile, nes tai vieno iš mūsų kraštotyrininkų darbas, žmogaus, kuris jau 1922 Dotnuvoje sudarė kraštotyrininkų būrelį, drauge su J. Ruokiu paruošė Palangos kraštą, dar 1934 vadovavo Drobūkščių k. tyrinėjimams ir jį gana smulkiai aprašė, nuo 1912 m. žymėjo žemaičių pakelių kryžius ir pastogėlės (2424 km. kelio su 3234 vienetais; Soter 1932, 1936, 1937 ir 1938, Gimtasai Kraštas 1943), ilgametis Šiaulių Aušros muziejaus bendradarbis, Telšių Alkos vienas iš steigėjų ir visos eilės kraštotyrinių kursų paskaitininkas ir t.t. Tai žmogus, kuris šiemet nulinko po 75 metų amžiaus našta ir kuris daug giliau negu kitas įmynė pėdas į savo gimtąją žemaičių žemę, ir pačią žmogaus gyveną.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
LIETUVIŠKAS RŪTŲ VAINIKĖLIS IR ISTORIJA |
|
|
|
|
Parašė J. Matusas
|
Kai 1939 m. iš panagių studijavau Konst. Jablonskio paruoštą Lietuvos dvarų inventorių rinkinį, užtikau rūtą, 1563 m. augančią Rokiškio klebonijos darže. Tai kol kas vienintelis tokis dokumentų liudymas (Istorijos Archyvas, Kaunas 1934 m., p. 678). Tą faktą trumpai pažymėjau "Naujojoje Sodyboje" 1941-42 m., rašydamas apie Lietuvos daržoves ir gėles istorijoje. Dalyką pakartojau "Žiburiuose", 1948 m. (Straipsny "Lietuvių Medžiaginė Kultūra Senosios Valstybės Laikais", nn. 84-85 Augsburge, Vokietijoje). Rūtos faktą jau platesniame gėlių ir daržovių kontekste referavau "Aiduose" (1959 m., n-ry 3).
Savaime suprantama, rūtą ir jos vietą Lietuvos liaudies papročiuose įterpiau į bendresnę ir platesnę studiją "Lietuvos Sodas, Daržas ir Darželis iki 16-tojo amž. pabaigos" (ji pasirodė žurnale "Tautos Praeitis", o angliška modifikuota versija "The Gardens in Medieval Lithuania" — Vokietijoje leidžiamuose "Comment. Baltic"). čia gėlės Lietuvoje, t.y., kul-tyvuojamosios daržuose atsekta iki 15-to amž. pradžios. Visi faktai apie daržą, sodą ir darželį paremti Dlugošo "Historiae Polonicae", minėtu "Istorijos Archyvu", "Lietuvos Metrika", "Akty Vilenskoj Archeogr. Komissii", "Sbornik Archeografičes-koj Zomissii", Herberšteino "Mosco-viter Wunderbare Historien" ir kitokiais mažesnės svarbos leidiniais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Čikagos Pedagoginis Lituanistikos Institutas pasiryžo lituanistinius dalykus dėstyti korespondenciniu būdu. Tuo siekiama padėti jaunimui tų vietovių, kuriose nėra galima gauti augštesnio lituanistinio išsilavinimo. Institute einami šie dalykai: lietuvių kalba, liet. literatūra, lietuvių tautos istorija. Lietuvos meno istorija ir pedagoginiai mokslai. Visais reikalais rašyti šiuo adresu: Pedagoginis Lituanistikos Institutas, 5620 S. Clare-mont Ave., Chicago 36, 111.
• Vandos Sruogienės knygą "Lietuvos istorijos bruožai" leidžia Pedagoginis Lituanistikos Institutas Čikagoje. Veikalas taikomas studijuojančiam jaunimui. Dar numatoma išleisti prof. dr. A. Salio "Lietuvių kalbos tarmės". Tuo tarpu instituto leidiniai spausdinami rotatoriumi.
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
