|
KONKREČIŲ DUOMENŲ AP2VALGA |
 |
 |
 |
|
Parašė Antanas Musteikis
|
Brangindami kiekvieną instituciją, kuri nors kiek yra susijusi su lietuvių politinėmis, kultūrinėmis, šalpos ir kitokiomis apraiškomis, šia proga sustosime ties Lietuvos Laisvės Komiteto šiais metais išleista apžvalga — A Survey of Developments in Captive Lithuania in 1961. Jos autorius yra teisininkas Vytautas Vaitiekūnas, minėto komiteto narys. Kai šio komiteto politinė bei diplomatinė veikla yra dažnai pilkos kasdienybės neryškumo užgožta, tai V. Vaitiekūno mokslinio pobūdžio darbelis daugelio bus laikomas pastovesniu pragiedruliu, įsirikiuojančiu į eilę neabejotinos vertės atsiekimų, pateisinančių komiteto buvimą.
Kaip ir kitos pavergtos tautos, lietuviai pradėjo ruošti apžvalgas nuo 1954 m. Pradžioje apžvalgas sudarė V. Rastenis, vėliau — J. Audėnas, dr. M. Brakas, paskutines — V. Vaitiekūnas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Jonas Rugis
|
 pranešė, kad lapkričio 18 d. 1962 m. Kopenhagoje nuo širdies smūgio mirė Niels Bohr. Kiekvienam, bent kiek susipažinusiam su moderniuoju mokslu, žinoma, kas buvo šis genialus žmogus. Kasdieninė spauda jį stato greta A. Einšteino ir vadina atominės energijos tėvu. Jo nekrologai pasirodė pirmuose laikraščių puslapiuose. Amerikos mokslininkai iškėlė milžinišką reikšmę tikrai didingų jo darbų. Nobelio premijos lauraetas, chemikas dr. Ha-rold C. Urey 1923-1924 m. Bohro studentas Kopenhagoje, pareiškė, kad Bohras buvo: "an enormous inspira-tion to all young people around him". Antras Nobelio laureatas, irgi mokęsis pas Bohrą, dr. Linus Pauling, pažymėjo: "Aš manau, galima pasakyti, kad išskyrus Einšteiną, nė vienas mokslininkus tiek neprisidėjo prie mokslo išvystymo pirmoje XX amžiaus pusėje, kiek Niels Bohr". Nobelio premijos laureatas dr. Willard Libby pasakė: "Jis vienas iš didžiausių pasaulio žmonių. Jis surado daugumą to, ką mes žinome apie atomą. Jis buvo didis mokytojas, didelis mokslininkas ir didelis humanistas". Panašiai apie Bohrą išsireiškė ir dr. Norman Millbery, buvęs Argono National laboratorijų direktorius, dr. S. Allison, vadovavęs Atomo Branduolio Tyrimo Institutui, prie Čikagos universiteto.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ĮSTEIGTA PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS KULTŪRINĖ PREMIJA |
|
|
|
P.L.B. Kultūrines Premijos
1. Laisvojo pasaulio lietuvių kultūriniam darbui skatinti ir remti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba, kartu su P.L.B. Kultūros Taryba, skiria metinę dviejų tūkstančių dolerių premiją už literatūros, dailės ir muzikos kūrinius bei lituanistikos mokslo darbus. Pirmoji premija bus skiriama už 1963-sius metus.
2. Premijos gali būti skiriamos už spausdintus ir rankraštinius darbus. Nespausdintų darbų rankraščiai turi būti atsiųsti P.L.B. Kultūros Tarybos pirmininkui ligi gruodžio 31 d. Premijuotinas dailės kūrinys parenkamas tų metų apžvalginėje lietuvių dailininkų parodoje.
3. P.L.B. Kultūros Taryba sudaro specialistų komisijas premijuotiniems darbams atrinkti ir jury komisiją dailės kūriniams apžvalginėje parodoje įvertinti. Komisijų nariais gali būti ir P.L.B. Kultūros Tarybos nariai. Komisijos pačios išsirenka pirmininkus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
UŽDARYTAS VISUOTINIS SUSIRINKIMAS |
|
|
|
|
Parašė L. A.
|
Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, iškilmingai pradėtas spalio 11 d., per Nekalto Prasidėjimo šventę buvo laikinai uždarytas iki ateinančių metų rugsėjo. Uždarymas nereiškia darbų sustabdymo. Tai tik bendrųjų posėdžių nutraukimas, kuriuose dalyvavo kardinolai, pasaulio vyskupai, žymiųjų vienuolijų atstovai, rinktiniai teologai, kitų religijų stebėtojai. Darbui toliau tęsti veiks įvairios komisijos, koordinuojamos naujai įsteigto centrinio komiteto. Vyskupams leista grįžti į savo vietas, kur jie įpareigojami studijuoti komisijų teikiamą medžiagą.
Per tuos du mėnesius nuo susirinkimo atidarymo studijos bei diskusijos buvo sutelktos daugiausiai į liturgiją. Tai sritis, kuri liečia išorinius žmogaus ryšius su Dievu. Į ją įeina visi kulto ir sakramentų teikimo veiksmai. Jau seniai Bažnyčiai rūpestį kėlė žmonių vartojamos kalbos įjungimas į kai kurias liturgijos dalis. Yra kraštų, kur specialiom privilegijom gimtoji kalba įvesta į mišias ir kitas apeigas. Apskritai liturginis judėjimas, siekiąs aktyviau įjungti žmogų į šventus veiksmus, šio amžiaus antroje pusėje buvo ypatingai našus. Susirinkimo dalyviai beveik vienbalsiai pasisakė už gyvųjų kalbų įvedimą į liturgiją. Ruošiamas naujas liturgijos projektas, su kuriuo neišvengiamai siejasi naujų mišiolų ir apeiginių knygų redagavimas bei leidimas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
