|
Parašė V. Gidžiūnas
|
|
Jau kelinti metai Fordhamo jėzuitų universitete mūsų laikų rusų instituto studijoms, kaip direktorius, vadovauja jėzuitas prof. dr. V. Jaskevičius ir tame pačiame institute profesoriauja dr. A. Vasys ir kun. dr. K. Gečys. Cia jie dėsto rusų kalbą, literatūrą, istoriją ir kitus dalykus. Jų iniciatyva šių metų pradžioje studentų patogumui buvo rusiškai išleistas vadovėlis, kuriam anglišką įvadą parašė instituto direktorius dr. V. Jaskevičius, o prakalbą — vadovėlio redaktorius dr. A. Vasys. Iš abiejų įžangų ir turinio matosi, kad tai yra rusų kultūros vadovėlis, nors jis kartu yra ir rusų kalbos skaitymo knyga. Jis susideda iš sekančių dalių: Rusų istorija, Sovietų valstybė, rusų literatūra, rusų teatras, muzika, menas ir geografija. |
|
Skaityti daugiau...
|
Juozas Kruminas, ŠEŠTASIS MEDIS. Romanas. Išleido Nida, Londonas, 1963 m. 367 p.
Leonardas Andriekus, NAKTIGONĖ. Lyrika. Išleido Tėvai Pranciškonai. Iliustravo T. Valius. Brook-lynas, 1963 m. 111 p. kaina 2 dol.
MAIRONIS. Atspausta iš "Aidų" 1962 m. 7 nr. ir 1963 m. 4 ir 5 nr. 214 p. "Aidų" leidinys nr. 7. Išleidimą parėmė kun. Juozas Pragul-bickas. Spaudė pranciškonų spaustuvė Brooklyne. 1963 m., kaina 2 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė St. Goštautas
|
 JO MIRTIES PROGA
1908 m. Braque išstato L'Estaque. Metais anksčiau Picasso nupiešia "Mademoiselles de Avignon". Cezanno heroiškas jieškojimas per Picasso ir Braque intuiciją tapo forma ir įvykdė perversmą meno pasauliui. Užtai Braque vardas taip rišasi su Picasso, nors jų keliai seniai yra iš:i-skyrę. Picasso yra milžinas fantastas su beprotišku blaškymusi; Braque yra tobulybe, kuri 60 metų ėjo Cezanno keliu ir perdavė visą Cezanno palikimą. Tai anaiptol nereiškia atsilikimą ar imitaciją. Braque perėmė vieną dar nevisiškai išvystytą pasaulį, ir sukūrė kitą, savo, pilng. meiles ir gyvybes, kuriame nė mažiausia gyvybe nėra abejinga. Jis sukūrė ir savo legendą, apgaubtą sapnų vizija: baltų plaukų aristokratas, bsglostantis katinėlį and Liudviko XIV krėslo. Bet vieną dieną krėslas liko tuščias ir baltaplaukis senelis nebetriūsė prie drobës. Braque mirė. Jo mirtis pasiekė visą pasaulį be sukrėtimo. Jau buvo apsiprasta gyventi jo nemirtingam pasaulyje, su jo "nature morte", su jo paukščiais, su jo žmogumi, pagautam visų spalvų intymybėj.
Kai Louvras su didele nuolaida į-sileido jo kūrinius tarp išgarbintų kolosų, jis nepadidino savo vardo, tik retu atveju, pagerbė dailininką, dar jam esant gyvam. Braque nepasijuto nuošaliai tarp visų savo nemirtingų bendrų. Jis taip pat tapo "muziejus" tarp Ingres, David, Delacroix, Renoir ir Degas. Dabar, kai jis mire, jam nereikės laukti "teisybes". Jis bus vienas iš tų, kurie jau turi savo vietą amžinybėj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAIL. A. VIRKAU PARODA GRES GALERIJOJE |
 |
 |
 |
|
Parašė Mikas Šileikis
|
Nuo birželio 19 d. iki liepos 20 d. vienoje iš žymesniųjų Čikagos meno galerijų (Gres Galleryl vyko jauno dailininko Vytauto O. Virkau tapybos paroda. Buvo išstatyta 22 aliejaus kūriniai ir vienas piešinys. Prieš metus dail. Kęstučio Zapkaus paroda įvyko Čiurlionio galerijoje, o vėliau Gres galerijoje. Tuo pačiu keliu, tik metais vėliau, per tas pačias galerijas perėjo dail. V. Virkau parodos. Abudu atkreipė meno autoritetų dėmesį.
Virkau gerokai anksčiau baigė Čikagos Meno instituto mokyklą, negu Zapkus. Ir vienas ir antras turi didelius užsimojimus ir ryžtą siekti kūrybinės tiesos savarankiškai, nepaisant jokių srovinių įtakų. Dera pabrėžti, kad abudu turi meno magistro laipsnius, giliau žvelgia į esminius meno principus, nesivaiko vėliausių moderniojo meno madų, ne-gudravoja ir vengia paviršutiniškumo. Vytautas Virkau ugdo originalų stilių, siekia universalios spalvų ir ritmo kalbos, kuri vėlesnioje jo tapyboje siejasi su gamtos reprezentacija. Jo parodos atidarymo išvakarėse Gres galerijos vedėjas pastebėjo: "Lietuviai turi du dailininkus — Zapkų ir Virkau, ir daugiau nereikia". Su jo nuomone mes sutinkame, nes mūsų jaunieji dailininkai skiriasi nuo kitų avangardinio meno krypčių. Bet mes turime ir daugiau pirmaeilių dailininkų bei skulptorių, kurie mūsų tautoje, reikia tikėti, nedings vos pasirodę, kas dažnai atsitinka "tarptautiniuose vandenyse", kai menas greičiau miršta, negu jo autoriai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
