Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1964 m. 6 birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas

Juozas Girnius — Naujųjų amžių "supasaulėjimo" baimė
ir krikščioniškosios laisvės atsakomybė ............................................................................. 249

William Shakespeare — Hamletas (Vertė A. Nyka-Niliūnas) ........................................... 263
Vladas Jakubėnas — Tosca. Septintoji Čikagos lietuvių operos premjera ....................... 270
Vincas Maciūnas — Pluoštas dokumentų apie Antaną Strazdą ......................................... 278

KŪRYBOS PASAULY
KNYGOS IR ŽURNALAI
Dr. J. G r i n i u s — J. Kralikausko romanai apie Mindaugo epochą ............................... 289
Kun. Jonas Maknys, S. T. D. — Gegužės mėnuo (T. dr. K.Bučmys, O.F.M.) .................. 292

MENAS
Stasys Daunys — Dail. Valeškos dailės studija .................................................................. 293

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Dr. Viktoras Gidžiūnas, O. F. M. — šeštasis lietuvių katalikų akademikų suvažiavimas 295
L. A. — šv. Antano gimnazija Kennebunkporte .................................................................. 295
ĮVYKIAI ................................................................................................................................ 296

Skaityti daugiau...
 
NAUJŲJŲ AMŽIŲ "SUPASAULĖJIMO" BAIME IR KRIKŠČIONIŠKOSIOS LAISVES ATSAKOMYBE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   

Kaip neteisu viduramžius tik idealizuoti, besiilgint viduramžinės santaros tarp religijos ir kultūros, taip neteisu naujuosius amžius tik smerkti, besibaiminant jų "supasaulėjimo". Tai galioja ne tik bendruoju istoriniu, bet ir pačiu krikščioniškuoju žvilgiu. Reikia krikščionims pervertinti naujuosius amžius žvilgiu, laisvu nuo tradicinės aimanos dėl jų nutolimo nuo viduramžių.

Tiesa, kad naujuosius amžius galima schemiškai charakterizuoti tolydiniu dechristianizacijos vyksmu: iš pradžių kova užsimezgė prieš Bažnyčią, vėliau išsiplėtė aplamai prieš krikščionybę ir pagaliau nusikreipė prieš patį Dievą. Daug veiksnių susibėgo šiame vyksme. Didelė nelemtis buvo po reformacijos sąjūdžio prasidėjusios krikščionių savitarpio aitrios kovos, kursčiusios skeptiškai nusiteikti abiejų šalių ir tuo pačiu aplamai krikščionybės atžvilgiu. Nemažesnė nelemtis buvo ir visi tie nesusipratimai, kurių kilo tarp bažnytinių autoritetų ir gaivalingai išsiskleidusių gamtos mokslų. Naujųjų amžių filosofijos kritinė nuotaika taip pat žadino visa pervertinti abejone. Laisvės ilgesio įžiebtas liberalizmo sąjūdis nemaža dalimi tapo ir antikščioniškasis sąjūdis, ypač katalikų kraštuose. Pagaliau pereitame šimtmetyje viešojo gyvenimo jėga iškilo atviras ateizmas, kuriam Marksas laimėjo proletariato mases. Nūnai sovietinis komunizmas užsimojęs ateizmui užkariauti visą pasaulį. Laisvojo pasaulio dvasinį klimatą taip pat žymia dalimi formuoja stipri ateizmo srovė. Spalvotojų rasių žemynuose išbundančių tautų nacionalizmas religijos pakaito jieško ateistiškai nuspalvintame socializme. Misijų kraštais darosi senieji krikščionybės židiniai.

Skaityti daugiau...
 
HAMLETAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė WILLIAM SHAKESPEARE   

WILLIAM SHAKESPEARE
Visas kultūrinis pasaulis šiemet plačiai mini keturių llmtų metų sukaktį nuo Shakespear'o gimimo. Įvairiuose kraštuos ypač gausiai statomos jo dramos, skelbiamos naujos studijos, kurių ligšiol jau ir taip yra pasirodžiusių keliasdešimt tūkstančių. Lietuvai Shakespear'as pažįstamas nuo senų laikų. Kaip rašo Lietuvių Enciklopedija, 1616-17 metais Lietuvos-Lenkijos respublikoje gastroliavo anglų grupė su Shakespear'o repertuaru. Dvidešimtame amžiuje pradėjo rodytis vertimai: Hamletas, Makbetas, Karalius Lyras, Otelio ir k. Jungtinėse Valstybėse dabar išleidžiamas A. Nykos-Niliūno verstas Hamletas.
Shakespear'as buvo dažnas svečias Lietuvos teatre Nepriklausomybės dienomis: Otelio, žiemos Pasaka, Dvyliktoji Naktis, Hamletas, Makbetas ir k. šia proga galima Iškelti vieną mįslingą aplinkybę apie Shakespearo mirtį. Pirmas žinomas užsiminimas apie ją randamas Stratfor-do vikaro Johno Wardo dienraščiuose, kuriuos jis vedė nuo 1647 metų. Devintame tomelyje vikaras taip rašo:
"Kas per daiktas tas lietuviškas midus (hydromel)?
"Su alaus putele pakaitinus, girdėjau, yra buvę nuostabių pasveikimų.
"Kas buvo tasai Teutonų ordinas?
"Shakespeare'as, Draytonas ir Ben Jonsonas turėjo imagų suėjimą ir, kaip atrodo, perdaug išgėrė, nes Shakespeare'as numirė nuo ten užsitraukto karščio.

"žiemos metu zuikiai nubąla visoje Livonijoje (buvusi Pabaltijo valstybė)."
Shakespeare'as gimė ir mirė Stratforde. Si keista užuomina tartum sietų jo mirtį su lietuvišku midum.

Skaityti daugiau...
 
TOSCA SEPTINTOJI ČIKAGOS LIETUVIŲ OPEROS PREMJERA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADAS JAKUBENAS   

Idėja statyti G. Puccinio "Toscą" buvo keliama jau keletą kartų Čikagos lietuvių operos veikėjų sferose. Tosca remiasi ne didingomis masinėmis scenomis, kurių joje beveik nėra; visas pasisekimo svoris čia gula ant keleto svarbiųjų veikėjų, kurie turi būti ne vien išlavinti dainininkai, bet ir kone profesinio tipo aktoriai. Tie svarbieji asmenys yra: pati Tosca, garsi Romos dainininkė, tapytojas Cavaradossi, slaptas revoliucijonierių šalininkas; Scarpio, Romos policijos viršininkas; šalia jų yra kitų mažesnių, taip pat charakteringų rolių, kaip iš kalėjimo pabėgęs trumpalaikės Romos respublikos konsulas Angelotti, policijos šnipų viršininkas Spolet-ta bei komiškas zakristijonas. Choro rolė yra antraeilė: šalia trumpos scenos su vaikų choru pirmame veiksme ir bažnyčios minios unisonu giedamo "Te Deum", antrame veiksme choras už scenos atlieka kantatą.

Įdomu, kad opozicija "Toscos" statymui buvo pasireiškusi labiau iš choro, kurio valdyba ir nariai norėdavo didesnių uždavinių. Turint omenyje, kad Čikagos lietuvių operos choras susideda iš mėgėjų, operų paruošimui skiriančių savo laisvalaikį, tokios rūšies opozicija prieš "Toscą" buvo maloniai stebinanti ir tikrai pagirtina. Mūsų choras sėkmingai jau nugalėjo keletą operų, kur jo rolė buvo didelė ir atsakinga, kaip "Carmen", "Trubadūras", "Aida". Ypač sunkių chorų buvo pernykščiuose "Pajacuose", ne taip sunkių, bet už tai daug — "Cavale-rijoje". Šiemet operos choras, jau dabar besiruošiąs kitų metų Verdi "Requiem", sutiko pasitenkinti antraeile funkcija "Toscoje".

Skaityti daugiau...
 
PLUOŠTAS DOKUMENTŲ APIE ANTANĄ STRAZDĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS MACIŪNAS   

(pabaiga)

Cituotasis 1828 V 12 raštas iškelia vėl naują Strazdo biografijos problemą, būtent, iš kurio gi krašto yra kilęs Strazdas. Tiesa, L. A. Jucevičius 1841 išspausdintoje Strazdo apybraižoje buvo užsiminęs, kad Strazdas kilęs iš Žemaičių, iš Telšių apskrities. Betgi šiaip jau (ypač J. Basanavičiui paskelbus Kriaunų bažnyčios knygose M. Romėno surastą Strazdo krikšto metriką) nebuvo jokio abejojimo, kad Strazdas buvo tikras augštai-tis rytietis, gimęs kaime prie Sartų ežero. Tačiau augščiau cituotame rašte ne tik reiškiamas didelis Strazdo noras grįžti į Žemaičius, bet ir tolydžio pabrėžiami artimi Strazdo ryšiai su tuo kraštu. Pvz. ten rašoma, kad Žemaičių vyskupas dažnai užsimenąs, ko Strazdas negrįžtąs namo; negi jam neįkyrėjęs misionieriavimas svetimoje diecezijoje ir tarp mažiau pažįstamų žmonių. Be to, laiške minimame eilėraštyje "Ey Diewe Die-wulaytis" Strazdas tvirtino esąs "tikras Žiamay-tis isz moczias ir isz tiewa". Šito eilėraščio, pavadinto "Durna X. Drozdowskiego, tęskniącego do oyczyzny" (kun. A. Drozdovskio, tėviškės besiilginčio, giesmė), tekstas buvo jau po antrojo pas. karo aptiktas Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne, vienoje asmeninėje Lietuvos archeologo E. Tiškevičiaus byloje ir V. Abramavičiaus paskelbtas "Pergalėje" (1949 Nr. 3 p. 75; išspausdintas buvęs jau ir "Tiesoje", 1948 IV11 Nr. 86). Eilėraščio faksimilė buvo įdėta Liet. Mokslų akademijos 1957 išleiston "Lietuvių literatūros istorijos chrestomatijon" (p. 304). Buvo rastas dar ir kitas eilėraščio variantas su lietuviška antrašte — "Barnis Drazdausko ant lietuvių". Žemiau pateikiame (dabartine rašyba) pirmąjį variantą:

Ach Dieve Dievulaitis,
Esmu tikras žemaitis
Iš močios ir iš tėvo,
Apsakysiu dėl Dievo.

Skaityti daugiau...
 
J. KRALIKAUSKO ROMANAI APIE MINDAUGO EPOCHĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. J. Grinius   


Lietuvos žemių sujungejo Mindaugo mirtis traukia rašytojų dėmesį. Ją jau yra savo dramose vaizdavę lenkų J. Slovackis ir lietuvių V. Krėve. Ano Lietuvos karaliaus mirčiai savo naujausią romaną — "Mindaugo nužudymą" — paskyrė ir Juozas Kralikauskas. Jo ankstyvesne "Titnago ugnis" taip pat vaizdavo Mindaugo epochą. Šitie abu "Draugo" premijomis vainikuoti romanai lyg rodytų, kad J. Kralikauskas yra užsimojęs apie pirmąjį Lietuvos karalių duoti trilogiją, arba trilypį romaną. Mindaugo ir jo ištikimųjų Par-naus ir Gaudižado vardai, sutinkami abiejuose jau paskelbtuose J. Kra-likausko istoriniuose romanuose, leidžia laukti trečiosios — vidurinės dalies, kurioj turėtų būti Mindaugo krikštas ir vainikavimas.
Šiuo tarpu teturint "Titnago ugnies" ir "Mindaugo nužudymo" romanus, nesudarančius vieno kūrinio, vis dėlto matyti, kad juos labiausiai jungia Mindaugo vardas. Abejuose romanuose Mindaugas yra jų nematomuoju centru, nors ne jo asmens ir ne jo veiksmų tiesioginiam vaizdavimui atsideda autorius. Tas pirmasis Lietuvos žemių sujungėjas, rašytojo retai teišvedamas į pirmąjį planą, yra kitų herojų veiksmų judintojas. Už ar prieš jį kalba ir veikia kiti.

Skaityti daugiau...
 
GEGUŽĖS MĖNUO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. Jonas Maknys, S.T.D.   

Mūsų religinė literatūra buvo negausi ir nestipri nepriklausomybės laiku. Gi tautai patekus ateistinio okupanto vergijon, ji pasiekė vege-tavimo laipsnį. Todėl kiekvienas religinis rašinys ar veikalas yra sveikintinas ir brangintinas. Sveikintinas yra ir neseniai pasirodęs T. dr. Kornelijaus Bučmio, O.F.M., veikaliu-kas apie Mariją. Jo pretenzija, tiesa, yra labai kukli — jis skirtas tik gegužinių pamaldų mąstymams apie Mariją. Iš tikrųjų tačiau T. K. Bučmio knyga "Gegužės Mcnuo" yra trumpa, populiari marijologija. T. K. Bučmys pateikia savo mažame veikale beveik visa, ką galima rasti plačiuose teologiniuose veikaluose apie Dievo Motiną.

Veikalo kalba yra gryna ir lengva. Kadangi veikalas yra skirtas nevienodo išsilavinimo tikintiesiems, būtų buvę galima lengvai pakeisti kai-kuriuos lotyniškus, tiesa, jau tarptautiniais virtusius žodžius, pvz. modelis (66 p.), racionalistai (85 p.).

Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas

MŪSŲ LIETUVA. I tomas. Paruošė Bronius Kviklys. Išleido Lietuvių Enciklopedijos leidykla. Bostonas, 1964. 752 p.
Juozas Mikuckis: DERLIAUS VAINIKAS. Eilėraščiai. Išleido Nida. Londonas, 1964. 359 p.
Aloyzas Baronas: SAULĖS GRĮŽIMAS. Novelės, Išleido Nida. Londonas, 1964. 141 p. Kaina 1 dol.
Marija Gimbutienė: THE BALTS. Frederick A. Praeger, Publisher. New York (64 University Place, New York 3, N. Y.). 1963. 286 p. $6.95
Pranas Garšva: NEGĘSTANTI ŠVIESA. Marijonų veikla Amerikoje. Išleido prel. M. Kemėžis. Chicago, 1964 m. 351 p. Kaina $3.50.
Dr. Joseph B. Končius: VYTAUTAS THE GREAT, GRAND DUKE OF LITHUANIA. The Franklin Press, Inc. Miami, Florida, 1964. 211 p.

Skaityti daugiau...
 
DAILININKO VALEŠKOS DAILĖS STUDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Daunys   


Lietuviu bažnytinio meno kelias Lietuvoje ir Amerikoje

Lietuvių bažnytinio meno puoselėjimas nepriklausomoje Lietuvoje ir Jungt. Amerikos Valstybėse glaudžiai susijęs su dail. Adolfo Valeš-kos vardu. Tapytojas Valeška bažnytiniu menu pradėjo domėtis ir jį rinkti dar pirmame laisvės dešimtmetyje, siekdamas bažnytinio meno kūrinius sutelkti ir išsaugoti. Atvykęs į JAV, 1951 m. Čikagoje įsteigė dailės studiją, kuri per 13 veiklos metų atnaujino ir išpuošė daugelį katalikų bažnyčių ir kitų religijų maldos namų Čikagoje ir kitose JAV vietose, šį pavasarį Valeškos dailės studija persikėlė į savas erdvesnes patalpas Čikagos miesto centre.

Skaityti daugiau...
 
ŠEŠTASIS LIETUVIŲ KATALIKŲ AKADEMIKŲ SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.   

Artinantis šeštajam Lietuvių Ka-talikų Mokslo Akademijos suvažiavimui, laikas supažindinti mokslininkus ir mokslo mėgėjus su paruošiamaisiais suvažiavimo darbais, sekcijomis. paskaitų temomis ir paskaitininkais. Kaip kitiems, taip ir šiam suvažiavimui vietą parinko ir programą nustatė centro valdyba, vietiniam akademijos židiniui pavesdama sudaryti komitetą. Toks techniškiems New Yorko suvažiavimo reikalams tvarkyti komitetas yra sudarytas: pirmininkas dr. V. Jeskevičius, S. J., sekretorius dr. A. Vasys ir iždininkas prel. J. Balkūnas. Komitetas įvairiems suvažiavimo darbams atlikti sudarė pamaldų ruošimo, finansų, informacijos, nakvynių, registracijos, banketo ir sveikinimų komisijas. Visais tačiau suvažiavimo Mlkalais reikia kreiptis tik komiteto pirmininko adresu: Rev. V. K. Jaskiewicz, S. J., Fordham University, New York, N. Y. 10458. Telef. FD 7-5400 ext. 218.

Skaityti daugiau...
 
ŠV. ANTANO GIMNAZIJA KENNEBUNKPORTE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Pranciškonų šv. Antano gimnazija Kennebunkporte šį pavasarį išleido jau penktą abiturientų būrį. Jis nemažas — 14 jaunuolių — visų gausiausias mokyklos gyvenime.

šiam įvykiui atminti atspausdintas informacinis leidinys Antonianum. Tai graži dovana patiems abiturientams gimnazijai prisiminti ir sykiu informacijos pluoštas visuomenei.

Leidinyje gausu nuotraukų iš mokinių bei mokytojų veikimo. Jame atžymėta kiekvienas svarbesnis įvykis. Užtenka perversti puslapius, ir susidarys įspūdingas mokyklos patalpų ir auklėjimo eigos vaizdas. Sakysime, kuri gimnazija net laisvoje Lietuvoje turėjo panašią salę žaidimams bei sambūriams, kokią turi pranciškonų Kennebunkporte? Arba kurioje gimnazijoje buvo rinktiniausių lietuvių dailininkų paveikslų kolekcija, kokia yra tenai ? Tai suteikia šiai auklėjimo įstaigai tam tikro orumo, dvasinės platumos ir iškilumo. Biblioteka taipgi turtinga. Joje rasi visas tremtyje išleistas lietuviškas knygas, neminint kitom kalbom sutelktųjų.

Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas

*    Spausdinant šį "Aidų" numerj, Vašingtone vyksta (birželio 26-28 d.) Amerikos lietuvių kongresas, suruoštas Alto iniciatyva.
*    šį pavasarį mirtis pasiėmė prel. K. Šaulį, visuomenininką, mokslininką, Lietuvos nepriklausomybės signatarą, gyvenusi Lugane Šveicarijoje— mirė gegužės 9 d.; kan. Antaną Steponaitį, labdarį, veikėją, ilgametj Kauno kalėjimo kapelioną, gyvenus) Los Angeles mieste — mirė gegužei 29 d.; prof. V. Jungferį, didį Lietuvoi bičiulį, nepriklausomybės laike dėsčiusį Kauno universitete ir iki pat mirties raštais vokiečių kalba garsinusį Lietuvą — mirė Nuernberge gegužės mėnesį.
*    Lietuvių spaudos bei radijo darbuotojų suvažiavimas, sušauktas PLB pirmininko Juozo Bačiūno jo vasar-vietėn (Tabor Farm Sodus, Mich.) birželio 6-7 d. Kviesta 300, dalyvavo 97 asmenys.

Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas

Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos   nariai   —   Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius,  Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė   priežiūra —  Telesforas Valius
Leidžia   —   Tėvai  Pranciškonai
Administracijos   adresas   —   A I D A I, 680 Bushvvick Ave., Brooklyn, N. Y. 11221
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington, D. C. 20028

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai