| |
|
|
4 Balandis
|
|
SŪDUVA NAUJAUSIŲ ARCHEOLOGINIŲ TYRINĖJIMŲ |
 |
 |
 |
Sūduvos proistorė dar nėra kaip reikiant ištirta, tačiau tiek iš atsitiktinai surastos medžiagos, tiek ir iš sistemingų tyrinėjimų jau galima susidaryti bendrą to krašto kultūros raidos vaizdą nuo pačių seniausių iki istorinių laikų.
Žmogus ir gamta
Žemės istorijos įvykiai ir klimatas suformavo Sūduvos kraštovaizdį, sudarė atitinkamas sąlygas augalų ir gyvulių pasauliui klestėti, jie vėliau nustatė ir žmonių gyvenamąją erdvę, žmogus visais laikais, ypač ankstyvaisiais, buvo priklausomas gamtos. Žemės paviršiaus forma ir savybės turėjo įtakos žmonėms pasirenkant gyvenamąsias vietas, žmonių kultūros ir net dvasios formacijai. Ir atskirų tautų bei kilčių susidarymas bei apsiribojimas dažnai yra susijęs su kraštovaizdžio rėmais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
CHRUŠČIOVO KOVOS SU RELIGIJA METODAI |
|
|
|
Kai paėmė į savo rankas valdžią Chruščiovas ir pasmerkė Staliną bei jo metodus, daug kam atrodė, kad jo valdymas yra liberališkesnis: nebėra Stalino vykdytų masinių deportacijų ir teroro, nėra NKVD "troikų" masinių sprendimų už akių, paleista iš Sibiro dalis Stalino laikų tremtinių (jų tarpe didesnė dalis kunigų ir gyvi likę vyskupai), pakelta geležinė uždanga, galima susirašinėti su artimaisiais Lietuvoje ir jiems pasiųsti dovanų, nuo 1959 m. galima lankytis Lietuvoje (bent Vilniuje ir dar keliose leistose vietose), galima gauti iš Lietuvos periodikos ir kai kurių leidinių ir kt. Ši Chruščiovo politika Vakarų tam tikruose, net ir katalikų, sluoksniuose sudarė opiniją, kad Chruščiovas yra žymiai humaniškesnis, ne toks tironas, koks buvo Stalinas.
Tačiau, kiek tai liečia religiją ir Bažnyčią, kaip jau pereitame numeryje iškėlėme, Chruščiovas buvo užsimojęs visiškai sunaikinti religiją visomis priemonėmis. Ir Stalinas buvo pasmerktas šiuo klausimu tik dėl to, kad davęs perdaug laisvės Bažnyčiai ir toji atgijusi, sustiprėjusi. Todėl Chruščiovas pasiryžo grįžti prie Lenino mokslo, jo nurodytų metodų. Visa tai praktikoje taip pasireiškė:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DIALOGAS TARP KATALIKŲ STAČIATIKIŲ BAŽNYČIOS |
|
|
|
Antrame Vatikano susirinkime pakvietus stačiatikių (ortodoksų) Bažnyčios atstovus stebėtojais ir iškėlus stačiatikių ir katalikų Bažnyčios vienybės klausimą, stačiatikiai j tai atsiliepė savo ruožtu sušaukdami dvi konferencijas. Abi konferencijos vyko Rodo saloje: pirmoji 1963, antroji 1964 metais. Jose dalyvavo keturiolikos stačiatikių bažnyčių reprezentantai : Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės, Maskvos, Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos patriarchai ir Kipro, Graikijos, Lenkijos, Gruzijos, Suomijos ir Čekoslovakijos bažnyčių atstovai.
Pirmoje konferencijoje, įvykusioje 1963 rugsėjo mėn. ir pavadintoje "Panortodoksijos" konferencija, vienbalsiai paskelbė: "Mūsų Rytų Stačiatikių Bažnyčia siūlo Garbingajai Romos Katalikų Bažnyčiai pradėti dialogą tarp abiejų Bažnyčių lygiomis sąlygomis". Tuo būdu principe sutinkama tartis su katalikų Bažnyčia. Reikia nustatyti tik laiką, vietą ir pokalbio būdą. Po ilgesnių diskusijų pasiūlyta išrinkti specialią žymesnių teologų komisiją, kuri kontaktuotų Romos Bažnyčią. Komisijon pateko šie teologai: Konstantinopolio Bažnyčios prof. Anagrostopolos ir Hristou, Aleksandrijos — Koniradis ir Moraitis, Antiochijos — Michailidis, Jeruzalės — Trembelas ir Velias, Graikijos — Alivisatos, Bratsiotis ir Karmiris. Į komisiją nesutiko įeiti Rusijos ir Rumunijos Bažnyčių atstovai. Konferencija vyko uždarai švenčiausios Trejybes bažnyčioje. Stebėtojų nebuvo įsileista, išskyrus keletą specialiai kviestų svečių: dr. Nissiotis— vertėjas Suomijos Bažnyčios delegacijai, trys katalikai: C. Dumont, O. P., A. Wegner ("La Croix" redaktorius) ir G. Dejaifve, S. J. (Louvaino universiteto profesorius).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Mirtys. — Vasario 26 Paryžiuje mirė Jonė Deveikė (DeveikytėNavakienė) teises istorike. Buvo gimusi 1907. II. 13 Raguvoje. Baigusi Ukmergės gimnaziją 1924 m., stojo į Vytauto D. universitetą, kuriame 1932 m. įsigijo istorijos ir teisės diplomus. Parašiusi disertaciją apie tariamą 1387. II. 20 Lietuvos valdovo privilegiją, 1948 m. Paryžiaus universitete gavo teisių doktoratą. Daugiausia domėjosi Lietuvos Statutu ir parengė jo trečiojo leidimo vertimą j prancūzų kalbą. Lietuvos istorijos klausimais skaitė pranešimus įvairiuose tarptautiniuose kongresuose, bet mažai ką išspausdino. Daugiausia jos darbai liko tik rankraščiai.
— Kovo 2 Skaudvilėje mirė kooperatininkas Jonas Fledžinskis. Buvo gimęs 1885.VIII.12 Skaudvilėje, Tauragės aps. Aukštuosius komercijos kursus Berlyne baigė 1912 m. Buvo vedęs Aleksandrą Zubovaitę ir tvarkė jos Ginkūnų dvarą. Pasižymėjo Šiauliuose kooperacine veikla. Kurį laiką buvo žemės ūkio Rūmų pirmininkas. Jo duktė yra dailininke A. Kašubienė. Sūnus Jurgis pavergtojoje Lietuvoje yra pagarsėjusio styginio kvarteto narys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"VIENŲ VIENI" LAISVĖS KOVOJE |
|
|
|
 N. E. Sūduvis, VIENŲ VIENI. Dvidešimt penkerių metų rezistencijoje. Čikaga, 1964 m. Į Laisvę Fondo Lietuviškai Kultūrai Ugdyti leidinys nr. 5. Iliustracijos ir aplankas Pauliaus Jurkaus. 422 psl. Kaina 4 dol.
Pačioje 1964 m. pabaigoje Į Laisvę Fondas lietuviškai visuomenei atidavė gražią kalėdinę dovaną, Sūduvio knygą Vieny vieni. Didesnioji knygos teksto dalis yra atkarpoje perėjusi per "Darbininko" laikraštį, o taip pat 1964 m. išleista vokiškai (Allein, Ganz Allein). Taigi knygos medžiaga ne nauja. Tačiau tai nė kiek nenumažina jos vertės. Reikia dėkoti ir autoriui ir Į Laisvę Fondui už studiją knygos forma.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
