Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1968 m. 3 kovas
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
P. Juškys — Kelių kultūros paminklų likimas ir tautine lygybe Sovietų Sąjungoje .. 97
Antanas Jasmantas — Mirties aušros (eil.) .............................................................. 100
V. Mykolaitis-Putinas — Prieštaringas kraitis (eil.) ................................................. 101
Antanas Rukša — Lietuvos Vytauto Didžiojo Universitetas ................................... 102
Vladas Šlaitas — Eilėraščiai  ..................................................................................... 107
Rimvydas Šilbajoris — Įspūdžiai iš A. Vaičiulaičio kūrybos .................................... 108
Vincas Trumpa — Istoriko atsakomybės klausimu  ................................................. 117
Antanas Maceina — Krikščionybė ir filosofija ......................................................... 124

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Alausius — Klausimu, dėl kurio nesijaudinama  ....................................................... 133
J. G. — Mirė buvęs VDU rektorius prof. J. Gravrogkas ......................................... 134
R. Vsl. — K. Zapkaus nauja paroda .......................................................................... 135
K. Žoromskis — P. Vaškio skulptūrinė keramika .................................................... 135
Mūsų buityje  .............................................................................................................. 136

KNYGOS
Dr. Pr. Skardžius — Lietuvių kalbos istorijos studija (J. Palionio)  ......................... 139
Agr. EI. Gimbutiene — Žemės ūkio švietimas Lietuvoje (J. Dauparo) ................... 139
Titas Alga — Romanas apie didelį miestą ir nedidelį žmogų (P. Ta-
rulio "Vilniaus rūbas") ............................................................................................... 142

Skaityti daugiau...
 
Kelių kultūros paminklų likimas ir tautinė lygybė Sovietų Sąjungoje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. JUŠKYS   

Naivūs palyginimai be emocionalumo

Kaip antraštė nurodo, šis straipsnis bus ribotos temos. Užtat pravartu tą ribotumą tiksliau apibrėžti. Pirma, bandysime išvengti emocionalumo. Tai sunkus uždavinys, kai tema liečia kultūrinį tautos likimą, bet bandysime. Antra, griežtai apribosime skaičių parinktųjų pavyzdžių, kuriais bus matuojama tautinė lygybė Sovietų Sąjungoj. Trečia, stengsimės parinkti tokius pavyzdžius, kad iš tiesų būtų galima lyginti, t. y., kad nebūtų kalbama apie roges iš vienos ir vežėčias iš antros pusės. Turėčiau čia sakyti — persistengsime, ir tai didžiosios tautos naudai. Bet tai pačiame straipsny paaiškės.

Pagaliau būsime naivūs — išeities tašku priimsime oficialią Maskvos propagandą: pagal sovietų konstituciją tautos yra lygiateisės, nors tas lygiateisiškumas idealiai įgyvendintas nuo 1953 metų. Prieš tai būta, ir Maskva pripažįsta, sovietinės teisės "pažeidimų" Stalino kulto laikotarpiu. "Pažeidimas" yra makabriškai skambantis žodis, kai kalbama apie planingą masinį tautų genocidą. Bet šį kartą suvaldykime skausmą. Visgi jau penkiolika metų mus skiria nuo tos datos — penkiolika metų idealaus tautų lygiateisiškumo. Tad pažvelkim, kas toje srityje pasiekta, kaip, pagal kelis konkrečius pavyzdžius, šis lygiateisiškumas atsispindi dabartinėj realybėj.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS ]ASMANTAS   
MIRTIES AUŠROS
I
Suodino dangaus aušroje
Miestas busdamas mauroja
Tarsi didelė žvėris.
Rūkuose tuščios krantinės
Kaukši kekšės paskutinės
Geležinėm kulnimis.

Tarsi žviglios barų damos
Spygauja laivai neramūs,
Kad nuo virvių pasileis.
Pro stulpų, vielų, signalų girią
Traukiniai žalčiais išnirę
Dunda tiltais iškiliais.

Nuo garų ir dūmų šlapias
Išsigandęs paukštis slepias
Užu iškabos senos
Ir pašiurpęs laukia, kol alėja
Kimūs pieno pardavėjai
Kimią dainą nudainuos.


P. Vaškys   Žvakidė
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. MYKOLAITIS-PUTINAS   
Prieštaringas kraitis

Minint Kristijono Donelaičio 250-ąsias gimimo metines

Šis eilėraštis skelbiamas pirmą kartą. Parašytas 1964.1. 6

Minėjome tave —
Ir garbinom ir šlovinom,
Didysai pavergto žmogaus poete;
Dainavęs mums pavasarį
Atkopiančios saulelės
Pabudintame sviete, —
Ir vasaros darbų sunkumą,
Kai prakaitas per nugarą srovėmis teška,
Ir rudenio gėrybių malonumą
Su svodbom ir Česniais,
Kai yra kuo vėdarą pralinksmint, —
Bet ir žiemos narsų
Vėl grįžtantį žiaurumą
Su tralaluojančiais vilkais,
Su šiaurės pūgomis
Ir vandenis sukaustančiais ledais.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS RUKŠA   
Žvilgis į aukštąją senosios Lietuvos mokyklą

Pirma aukštoji Lietuvos mokykla Vilniaus jėzuitų akademija (1578/9-1773) buvo įkurta beveik po 400 metų, kai buvo įsteigti patys pirmieji Bolonijos ir Paryžiaus universitetai (XII a. pabaiga). Anksčiau buvo įkurti ir pirmieji vidurio Europos universitetai: Prahos 1348, Krokuvos 1364 (galutinai 1400), Vienos 1365, Heidelbergo 1385. Tik kaimyninis Karaliaučiaus universitetas tebuvo vos keletą metų anksčiau į-steigtas (1574). Daug garbingesnis pirmosios aukštosios Lietuvos mokyklos amžius, lyginant jį su pirmaisiais rytų Europos universitetais. Vilniaus universitetas buvo ne tik pirmas rytų Europoje, bet jį įkūrus praėjo dar nemaža laiko, ligi šiuose kraštuose atsirado pirmieji universitetai: pirmas universitetas Estijoje Tartu įkurtas 1632, Suomijoje Turku 1640, pagaliau pirmas Rusijoje Maskvos universitetas tik 1755.

Ši jėzuitų akademija, kaip ir vėlesnieji į-vairiais vardais vadinti jos tęsiniai, t. y. nuo 1781 Vyriausioji Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos mokykla, nuo 1797 Vyriausioji Vilniaus mokykla, 1803-32 Imperatoriškasis Vilniaus universitetas buvo universitetinio lygio aukštoji mokykla. Ilgiausiai veikusi jėzuitų akademija išgyveno savo augimo ir klestėjimo laikmetį iki antrosios XVII a. pusės ir nuosmukį nuo XVII a. vidurio, kai, ryšium su miestą ir šalį ištikusiomis nepabaigiamomis nelaimėmis (rusų antplūdis ir miesto apiplėšimas, gaisrai, marai) ir dėl to kritusia ir krašto kultūra, sumenkėjo ir akademija. Iš akademijos Įpėdinių labiausiai pasižymėjo mokslais Imperatoriškasis Vilniaus universitetas, vadovavęs ir Vilniaus apygardos, t. y. Lietuvos, Gudijos ir Ukrainos visam švietimui.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Šlaitas   
VIENIŠAS KALNAS

O, Išganytojau!
Kiek kartų buvau Tavęs išsigynęs kaip šventas
Petras.
Ir kiek kartų esu graudžias ašaras liejęs.
O, mano Dieve!
Duok, kad daugiau neištiktų manęs nelaimė.
Duok, kad aš būčiau skaistusis ir vienišas
kalnas Tavo sargyboje.
Skaityti daugiau...
 
ĮSPŪDŽIAI IŠ A. VAIČIULAIČIO KŪRYBOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RIMVYDAS ŠILBAJORIS   
Didžios, dramatiškos žmonių aistros, plėšrus meilės alkis, troškimas nugalėti pasaulio bevardę paslaptį, o jei ne, tai bent vienas kitą, praeity labai pasitarnavo menininkams, turėjusiems pakankamai talento paversti šiai rupiai ir kietai gyvenimo medžiagai į didelį meno kūrinį. Šiandien gi žmonės, apdovanoti begaline ironija ir neviltimi, subtiliais ir beprasmiais žodžiais, kaip magikų formulės, išbūrė visišką tikrovės rėmų sugriuvimą, su visa žmogaus jėga, paslaptimi ir meile. Bet tiek praeity, tiek ir dabar, būta kitų menininkų, kurie, iš vienos pusės, nematė reikalo žmogų matuoti prometėjišku mastu, o iš kitos — jautė, kad gyvenimo spalvos, formos ir garsai yra pakankamai tikri ir prasmingi, kad iš jų būtų galima susikurti savitą menininko pasaulį. Tikėdami į grožį, jie stengėsi jį atpažinti ir savo darbuose padauginti. Pasitikėdami žmogaus pojūčių teisingumu ir jo vaizduotės kūrybiškumu, jie stengėsi išreikšti savo pačių tikrovės viziją per sukurtųjų veikėjų sąmonę. Jie nebūtinai kalbėjo aktualia dienos kalba, bet kas buvo jų pasakyta, niekados neprarado prasmės, gal būt, kaip tik dėl to, kad jiems buvo svarbus ne tik žmogaus vidinis pasaulis, bet ir ta forma, kuria mene išreiškiami dvasios pergyvenimai.
Skaityti daugiau...
 
ISTORIKO ATSAKOMYBĖS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS TRUMPA   
I
Pastaruoju metu bent iš dviejų, tur būt, savarankiškai atsiskleidusių šaltinių pasigirdo balsai apie mitus ir apie nekritišką savosios praeities vertinimą. Prof. A. J. Greimas (Metmenys, 1966 nr. 12) pažarstė daug įdomių samprotavimų apie mitus ir ideologijas. Jis nepasisakė nei prieš, nei už mitus. Pagal jį, yra gerų ir blogų mitų. Mitas, kaip ir kiekviena kūryba, yra žmogaus išraiška, kalbėjimas apie daiktus ir apie save. Tiesos ieškojimas nėra nei sugerinimas dalykų, nei jų subloginimas, bet dalykų "tikrais vardais pavadinimas. O tai sunkiausia padaryti". Kaip matysime toliau, pagrindinis istoriko uždavinys irgi yra dalykų pavadinimas tikraisiais jų vardais ir istorinės tikrovės nušvietimas tokia, kokia ji iš tikrųjų ir buvo.

Iš antros pusės, kun. dr. F. Jucevičius eilėje straipsnių (Ateityje ir Aidų 1967 nr. 4) drąsiai ir atvirai pasisakė ne tik prieš mitus, bet ir aplamai prieš neracionalų padėties vertinimą ir prieš "gyvenimą praeitimi", ypač kai toji praeitis klaidingai, daugiau jausmais negu protu suvokiama. Jis ir konkrečiai nurodė keletą senesnės ir naujesnės praeities susikurtų mitų, kurie aptemdę mūsų protus ir dėl to paskatinę mūsų politikos vairuotojus daryti klaidingus ėjimus ar neleidę jiems padaryti teisingų. Jis ypač kritiškas mūsų politikos vadų atžvilgiu. Kun. F. Jucevičius neanalizuoja, kas tuos mitus sukūrė ar kas yra kaltas dėl tų tariamų mitų atsiradimo. Tačiau, perskaičius jo straipsnius, peršasi savaime išvada, kad didelė atsakomybės dalis dėl neteisingo praeities ir gyvenamos situacijos supratimo privalo kristi ant istorikų, nes juk tiesioginis istorikų uždavinys ir yra pateikti vienokią ar kitokią praeities ir gyvenamo momento sampratą.
Skaityti daugiau...
 
Dailės darbeliai PDF Spausdinti El. paštas

A. Steponavičius  B. Demkutė  A. Skirutytė   B. Žilytė
Skaityti daugiau...
 
KRIKŠČIONYBĖ IR FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
4. Kristus kaip kliūtis filosofijai

Be abejo, būtų galima šį griežtą posūkį aiškinti kaip istorinį išsivystymą: seniau filosofija perėmė mitologiją, dabar krikščionybė perėmė filosofiją. Viena pažinimo lytis įauga į kitą: mitologija įaugo į filosofiją, filosofija — į tikėjimą. Krikščioniškasis tikėjimas kelia tuos pačius klausimus kaip ir filosofija, tik atsako į juos kitaip ir geriau. Kinta pažinimo lytys bei būdai, bet visados pasilieka problemos bei klausimai. Šia prasme ir mėgina, kaip žemiau matysime, kai kurie Bažnyčios Tėvai aiškinti santykį tarp filosofijos ir krikščionybės. Filosofija esanti tikėjimo paruošėja, tikėjimas — filosofijos atbaigėjas. Krikščionys esą filosofai, o filosofai yra buvę krikščionys prieš Kristų. Taip, sakysime, postringauja Minucijus Feliksas,15 gi Euzebijus vadina Platoną Atikos Moze.

Tačiau šis aiškinimas išleidžia iš akių Kristaus vienkartiškumą ir sumenkina tuo būdu prasmę anos įtampos, kurią jautė ir aprašė šv. Povilas, vadindamas kryžiaus skelbimą žydams papiktinimu, o "pagonims paikybe" (1 Kor. 1, 23). Vadindami krikščioniškąją Evangeliją paikybe, graikai anaiptol nesielgė tarsi neišmanėliai ar siaurapročiai. Filosofijos šviesoje jie pergyveno Evangeliją "tik kaip keistą ir ne-svarstytiną"; šitaip graikų nusistatymą apibūdina K. Jaspersas;'" tiek keistą ir todėl tiek ne-svarstytiną, kad ano meto mokytieji arba tik mandagiai krikščionis atsiprašydavo, pažadėdami su jais "apie tai" pakalbėti "kitą kartą" (Apd. 17, 32), arba vadindavo krikščionis nepilno proto, kaip romėnas Faustas, išgirdęs Povilą, kalbantį apie prisikėlimą (plg. Apd. 26, 23-35). Filosofijai krikščioniškoji Evangelija iš tikro yra paikybė. Ne tik senovės filosofija, bet ir filosofija apskritai, o ypač šiandieninė filosofija neįstengė ir neįstengia pagrindinės krikščioniškosios tiesos, būtent Dievažmogio tiesos, ne tik suprasti, bet nė logiškai pateisinti. Praėjus beveik dviem tūkstančiams metų, mūsų dienų filosofija K. Jasperso lūpomis kelia šiai tiesai tą patį priekaištą, kokį kėlė ir senovės išminčiai Kelso lūpomis,17 būtent: "Žmogumi tapęs Dievas Kristus yra filosofiškai negalimas""Filosofiškai" čia reiškia tą patį, ką "logiškai". Kristus kaip įsikūnijęs Dievas yra logiškai neįmanomas. O kas yra neįmanoma logiškai, tas yra negalima nė ontologiškai, nes tai prieštara (con-tradictio), neįmanoma kaip tikrovė, nes prieštara tą patį kartu teigia ir neigia ir todėl savo realų buvimą padaro negalimą. Jeigu Kristus yra loginė prieštara, tai jis negalimas kaip tikrovė, ir tikėjimas į Jį kaip žmogumi tapusį Dievą, filosofiškai žiūrint, yra paikybė.
Skaityti daugiau...
 
KLAUSIMU, DĖL KURIO NESIJAUDINAMA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   

įprasta klausimų svarbą matuoti pagal tai, kiek jie emociškai jaudina ir tuo būdu sukelia ginčų. Be abejo, jaudinimasis rodo atitinkamų klausimų aktualumą. Tačiau svarbūs ne tik tie klausimai, dėl kurių jaudinamės, nors kartais ir mažai ką galime juos lemti. Svarbūs ir tie klausimai, kurie nors nejaudina, bet praktiškai yra reikšmingi.

Vienas tokių klausimų yra baltų glaudesnis susitelkimas. Pro Įvairius "jaudinančiuosius" klausimus esame jį toli nustūmę ir kone pamiršę. O vis dėlto jis yra svarbus.

Tas pats istorinis likimas sieja mūsų tautas. Tais pačiais 1918-tais susikūrė nepriklausomos Baltijos respublikos. Tais pačiais 1940-tais jų nepriklausomybę užgniaužė rusų bolševikų invazija. Toj pačioj sovietinėj imperijoj mūsų tautos lydomos į "anttautinę" rusų tautą.
Skaityti daugiau...
 
MIRĖ BUVĘS VDU REKTORUS PROF. J. GRAVROGKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
Clevelande vasario 11 mirė prof. Julius Gravrogkas, buvęs Vytauto D. universiteto Kaune rektorius 1941-44 ir jo profesorius nuo pat įsisteiglmo.

Buvo gimęs Telšiuose 1885 vasario 5. Šiaulių gimnaziją baigė 1903. Aukštąjį mokslą išėjo Rusijoj, kur 1915 baigė Petrapilio technologijos institutą, gaudamas inžinieriaus diplomą. Pradėjęs dėstyti Bologos technikos mokykloje, buvo iš jos pašalintas už neištikimybę carui ir vėliau dirbo inžinieriaus darbą Omske. 1917 grįžo į Bologą, kur buvo išrinktas technikos mokyklos direktoriumi.

Į Lietuvą J. Gravrogkas grįžo 1920. Pradėjęs pedagoginį darbą Rusijoj, ir Lietuvoj jo ėmėsi. Tuoj suorganizavo technikos mokyklą Vilniuje. Tačiau netrukus Vilnių okupavo lenkai. Pasitraukęs iš Vilniaus, tais pačiais 1920 metais jis suorganizavo Kaune Aukštesniąją technikos mokyklą ir jai vadovavo ligi pat sovietinės okupacijos 1940. Sutelkęs į šią mokyklą pajėgų personalą (nemaža jo dalis Iš universiteto mokomojo personalo), išugdė ją į rimtą technikumą. Buvo pasiektas toks lygis, kad mokyklą baigusiems po atitinkamos dviejų metų praktikos buvo pradėtas teikti inžinieriaus titulas.
Skaityti daugiau...
 
K. ZAPKAUS NAUJA PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Vsl.   
Stable Gallery 33 East 74, New York sausio 6-31 vyko Kęstučio Zapkaus tapybos nauja paroda. Iš parodos išsinešamas įspūdis yra drąsos, milžiniško mosto, beveik iškilmingo spalvinio antpuolio antspaudas, šią tapybą nėra lengva apibūdinti mūsų įprastinėmis sąvokomis. Tai yra įvairiaspalvių dia-gonalių juostų sistema, kontra-punktuota priešingų diagonalių trumpomis įvairiaspalvėmis san-kryžinėmis formomis. Rezultatas— didelės kontrolės, gan agresyvus spalvinis audinys, puolantis žiūrovą šviesa ir spalvomis.
Skaityti daugiau...
 
P. VAŠKIO SKULPTŪRINĖ KERAMIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Žoromskis   
Peržiūrėjus Petro Vaškio darbus, pagauna šiltas jausmas tam paprastam, bet kartu rafinuotam jų išbaigimui, kuris jo keramikai suteikia skulptūrinio kilmingumo. Be reikalo Vaškys savo darbus vadina keramika. Juose daug skulptūrinio tikslumo tiek visumoj, tiek detalėse. Svarbiausia, toji skulptūra gimsta autentiško talento rankose.

Petras Vaikys (g. 1911) studijavo Lietuvoje, vėliau Florencijoje ir Romoje. Nuo 1949 atvykęs į Filadelfiją, atidarė savo privačią studiją. Nuo 1956 dėsto Filadelfijos muziejaus meno kolegijoj. Gražiai užsirekomendavo Filadelfijos Vaško muziejuje (sukūrė 100 figūrų), o pernai dalyvavo JAV 24-tojoj keramikos parodoje.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Juozapas Pletkus 11.25 Telšių katedroj konsekruotas Telšių vyskupu.
Gimęs 1895.V.22 Gujėnų k., Grinkiškio par., Kėdainių aps. Kunigu į-šventintas 1921. Po vysk. P. Maželio mirties jis buvo kapitulos išrinktas vyskupijos valdytoju.

JAV valstybes sekretorius Dean Rusk, sveikindamas Lietuvos atstovą J. Kajecką Lietuvos nepriklausomybes 50 metų sukakties proga, savo vasario 8 laišką baigė šiais žodžiais: Americans look with understanding and sympathy upon just aspiration of the Lithuanian people to determine freely their own destiny. The United States Government, by its continued non-recognition of the forcible incorporation of Lithuania, affirms its belief in Lithuania's right of self-determination.

Atitinkamas Vasario 16 proklamacijas paskelbė New Yorko, New Jersey, : Pensilvanijos, Illinois, Ohio, Michigano, Massachusetts, Connecticut ir kt. valstijų gubernatoriai, New Yorko, Čikagos, Los Angeles, Filadelfijos, Detroito, Bostono. Buffalo, Newarko, Patersono, Hartfordo ir kt. miestų burmistrai.

Filadelfijos kardinolas J. Kroli paskelbė savo arkivyskupijoj maldos dieną už Lietuvos bažnyčią.
JAV kongrese 11.20 specialiai paminėta Vasario 16 sukaktis. 27 senatoriai ir 94 atstovai Lietuvos reikalu padare pareiškimus.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS ISTORIJOS STUDIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Skardžius   

J. Palionis: Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a. Vilnius, Mintis, 1967. 332 psl.
Lietuvių kalbos istorija, palyginti, dar visai mažai tėra tyrinėta, ir šios srities pagrindesnių veikalų beveik neturime. Daugiau kaip prieš 90 metų pasirodę A. Bezzen-bergerio "Beitrage zur Geschichte der litauischen Sprache" (Gottin-gen, 1877) yra parašyti remiantis daugiausia tik Prūsų lietuvių XVI ir XVII a. raštais, todėl juose te-liečiami tik vienos (t. y. Prūsų) lietuvių senovinių raštų kalbos dalykai; be to, šis darbas dabar yra jau gerokai senstelėjęs, nors savo gausia medžiaga vis dar tebėra vertingas. Vėliau, po 75 metų, dr. P. Jonikas yra svetur išleidęs savo populiarią "Lietuvių kalbos istoriją" (Chicago, 1952, 225 psl.), kur trumpai pavaizduojami patys svarbesnieji lietuvių kalbos istorijos tarpsniai, pradedant indoeuropiečių bei baltų prokalbėmis ir baigiant dabartine bendrine (literatūrine) kalba. Tai yra ne koks nors "populiarių emigrantinėje spaudoje paskelbtų straipsnių lietuvių kalbos istorijos klausimais rinkinys", kaip kad J. Palionis galvoja, bet sistemingas, ištisinis darbas, skirtas daugiausia mokyklai ir šiaip platesnei visuomenei.

Visai kas kita yra Jono Palionio darbas: čia jis   liečia   tik  vieną, XVI-XVII a., literatūrinės (bendrinės) lietuvių kalbos istorijos laikotarpį, ne visą jos istoriją. Jo pagrindinis dėmesys šiame darbe nukreiptas į tos kalbos užuomazgą, jos susidarymo pradžią ir ypatybes.
Skaityti daugiau...
 
ŽEMĖS ŪKIO ŠVIETIMAS LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Agr. Elena Gimbutienė   
Pereitų metų pavasarį, nors 1966 m. data, pasirodė dr. agr. Juozo Dauparo knyga "žemės ūkio švietimas". Išleido Čikagoj savo lėšomis pats autorius (1520 West 99 St., Chicago, 111., 60634), 287 psl., kaina 5 dol. Tiražas 1000 egz.
Studija sudaryta iš dviejų dalių: I. žemės ūkio švietimo problemos ūkininkų krašte, II. žemės ūkio švietimas Lietuvoje. Autoriaus žodyje sakoma, kad šis veikalas apima duomenis apie žemės ūkio švietimą Lietuvoje "nuo pat pradžios iki 1940 metų".
Skaityti daugiau...
 
ROMANAS APIE DIDELĮ MIESTĄ IR NEDIDELĮ ŽMOGŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Titas Alga   
"Vilnius.
Miestas per pasaką pradėtas... Išdidus ir turtingas Vilnius ... Vilnius turtingas didžiūnais ir bajorais ... Vilniaus senieji akmenys... Vilniui daug kas kenkė . . Visokios akys matė Vilnių... Daugelis sakė, kad myli Vilnių"... — linksniuoja Petr. Tarulis mūsų senojo miesto vardą per trisdešimtį savo naujojo romano "Vilniaus rūbas" (išleido Nida Londone 1965, psl. 495).

—Aha! Jis, matyt, piešia panoraminį foną romano siužetui vystyti. Be šito fono, tur būt, būtų neįmanoma susigaudyti tolimesniame romano vyksme, būtų nesuprantami jo veikėjų charakterio bruožai ir t.t., — galvojate jūs. Galvojate, be abejo, logiškai. Tik, deja ... apsirinkate.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Ignas Skrupskelis: LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS VOKIEČIŲ LITERATŪROJE. Išleido Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. Roma, 1967. 171 psl. Tai vertimas autoriaus disertacijos, už kurią Vienos universitete 1932 gavo daktaro laipsnį. Vertimą ir lėšas parūpino šeima paminklo vietoj jo žuvimo Vorkutoj 25 metų sukakty.

Putinas: VIVOS PLANGO. Išleido Pedagoginis Lituanistikos Institutas Čikagoj 1968. Eilėraščiai: Vivos plan-go ir Mortuos voco. Leidinį apipavidalino dail. A. Kurauskas. 24 psl., kaina 2 dol.

Viktoras Biržiška: DĖL MŪSŲ SOSTINĖS. III. — NEUŽGIJUSIOS ŽAIZDOS. II leidimas (I leidimas 1936). Nidos Knygų Klubo leidinys, Londonas, 1967. 320 psl., kaina nariam: 2 dol., kietais viršeliais 3 dol.; nenariams — 25% daugiau.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
30 dol. — J. Klimas, E. Chicago, Ind.; 12 dol. — J. Jusys, Worchcster, Mass.;
St. Kungys, Livermore, Calif.; J. Prakapas, Bakersfield, Calif.; M. A. Balčytis, P. Spetyla, Chicago, 111.; kun. V. Memenąs, Gibson City, 111.; J. Stasytis, Dorchester, Mass.; dr. Silva Pragulba, Highland Park, Mich.; kun. J. Pra-gulbickas, Elizabeth, N.J.; VI. Braziulis, dr. J. Jakštas, Cleveland, Ohio; J. Balčiūnas, M.D., Strasburg, Ohio; N. N., S. Paulo, Brazil.

"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiems žurnalo rėmėjams.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai