Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1968 m. 6 birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Adolfas Damušis ........................................................... 241
Raphael Sealey — Rytinis despotizmas ...................................................  245
Dr. J. Grinius — V. Mykolaičio-Putino išsivadavimas ............................. 250
M. Slavėniene — Į Putiną žvelgiant  .........................................................  261
Antanas Sabalis — Dr. Kazimieras Ambrozaitis ....................................... 267

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
J. Pakalnis — Trečiąjį PLB seimą sutinkant ............................................. 272
Dr. V. Mar. — Jugoslavija ir Vatikanas .................................................... 273
Jonas K. Rugis — Kultūra ir civilizacija žmonijos evoliucijoj ................... 275
R. Kr. — Ateitininkų Federacijos tarybos posėdis .................................... 278
Mūsų buityje  ............................................................................................... 278

KNYGOS
J. G. — Igno Skrupskelio disertacija  ......................................................... 281
K. R. — Partizano buities poezija (M. Vilties) ........................................... 283
A. V. — Rutkūno "Mėlyna diena"  ............................................................ 283
L. Karklius — Dovanotam arkliui į dantis pažvelgus (V. Kazakevi-
čiaus antologija)  .......................................................................................... 284

Dr. Tomas Žiūraitis, OP — Svarbesnieji veikalai svetimomis kalbomis .. 286
Skaityti daugiau...
 
ADOLFAS DAMUŠIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
1.    Mokslininkas ir visuomenininkas

Dr. inž. Adolfas Damušis lygiai reiškiasi dviejose plotmėse — ir moksliniame darbe, ir visuomeniniame gyvenime. Be abejo, plačioji visuomenė daugiau jį pažįsta kaip savo veikėją. Bet nemažiau jis yra ir mokslo žmogus, ir šiame krašte dirbąs mokslinių tyrimų srityje. Jo lygiai intensyvus reiškimasis dviejose plotmėse ir daro jį dvigubai įdomų. Tame pačiame asmenyje sutikti ir mokslininką, ir visuomenininką nėra dažna. Greičiau tai išskirtiniai atvejai.

Mokslinis darbas ir visuomeninė veikla principiškai nesikerta, bet ir tiesiog "nesigiminiuoja". Dauguma mokslininkų, užsidarę savo specialybėje, neranda nei laiko, nei intereso aktyviau visuomenėj reikštis. O iš tų, kurie pasižymi ir visuomenine veikla, dauguma paprastai savo srityje apsileidžia. Tai ir nuteikia į visuomeniškai aktyvius mokslininkus žiūrėti su nepasitikėjimu — jų visuomeninį veiklumą laikyti lyg jų mokslinio nekūrybiškumo išpirkimu. Vis dėlto tai nėra visuotinė taisyklė. Neieškant kitų pavyzdžių, pakanka prisiminti prof. S. Kolupailą, prof. K. Pakštą ar prof. S. Kairį. Nors jie taip pat buvo visuomeniškai judrūs, tai nesutrukdė jiems savo srityse likti kūrybiškais mokslininkais. Į juos rikiuojasi ir dr. inž. Adolfas Damušis, jungdamas savo asmenyje ir kūrybišką mokslininką, ir veiklų visuomenininką.
Skaityti daugiau...
 
RYTINIS DESPOTIZMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RAPHAEL SEALEY   
Tas, kuris pasiskolina mintis iš vienos knygos, vadinamas vagimi, o tas, kuris iš šešių — tyrinėtoju. Šių eilučių rašytojas yra vagimi, nes jis stengiasi supažindinti skaitytojus tiktai su vieno žmogaus galvosena. Tas žmogus yra Kari A. Wittfogel — bene vienintelis šio šimtmečio tyrinėtojas, kuris yra sukūręs naują žmogiškosios bendruomenės teoriją. Su jo išdėstytomis mintimis privalo skaitytis visi, kurie nori suprasti totalitarizmo esmę bei kilmę.

Kaip daugelis rimčiausių marksizmo priešų, Wittfogelis yra buvęs marksistas. Jis yra kalėjęs Hitlerio Vokietijoje, paskui persikėlė į JAV ir dabar profesoriauja University of Washington, Seattle. Jo specialybė — Kinijos istorija, apie kurią jis daug yra rašęs: paskutiniu laiku jis tyrinėja Mao-tse-tung'o galvoseną. Savo mintis apie žmogišką bendruomenę jis išdėstė knygoje Oriental Despotism (Yale University Press, 1957). Čia bus prieita prie jo minčių ne jo pasirinktu keliu, o kitu, nes bus trumpai išdėstyta, kaip civilizacija atsirado, ir paskui Wittfogelio teorija bus panagrinėta anksčiausių civilizacijų išsivystymo šviesoje.
Skaityti daugiau...
 
VINCO MYKOLAIČIO-PUTINO IŠSIVADAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. JONAS GRINIUS   
Kas skaitė V. Mykolaičio-Putino "Altorių šešėly", tas atsimena, kad šio romano trečioji dalis vadinasi "Išsivadavimu". Romano herojui Liudui Vasariui tai reiškė vadavimąsi iš jo moralinio dvilypumo Auksės Gražulytės įtakoj, apsisprendimą atsidėti tik literatūros darbui, atsisakius kunigo pareigų, kurias buvo prisiėmęs be aiškaus pašaukimo. Kadangi panašų kelią iki civilinės santuokos su Emilija Kveda-raite buvo nuėjęs pats Liudo Vasario kūrėjas, yra pagrindo klausti, ar jo pasirinktasis kelias buvo V. Mykolaičio išsivadavimas, kitaip tariant, ar kunigystės metimas sustiprino poeto talentą, ar praturtino jo kūrybą naujomis problemomis, ar pasuko ją nauja kryptimi ir kada tai pasireiškė? Pamėginkime į tai atsakyti pažvelgdami į atskirus Mykolaičio - Putino gyvenimo tarpsnius po jo garsiojo posūkio.

1935 - 1944 laikotarpis

Pirmiausia reikia pasakyti, kad, žvelgiant į Putino kūrybą po 1935, visai nematyti, kad V. Mykolaičio pasitraukimas iš kunigo pareigų, susisiejant šeimyniniais ryšiais su moterimi, būtų davęs jam ką nors kūrybiškai naujo, arba kas bent kiekybiškai būtų pasirodę svaru. Pirmieji keleri metai po civilinės santuokos iškildina net priešingus simptomus. Būtent, rašytojo naujas 1937 pasirodęs romanas "Krizė" nevieno kritiko įsitikinimu yra idėjiškai ir formališkai menkesnis už "Altorių šešėly". Putino lyra kelerius metus taip pat nesuskamba naujais tonais, nes 1936 išėjusiame "Kelių ir kryžkelių" rinkiny buvo išspausdinti eilėraščiai, paimti iš ankstesnių knygų arba paskelbti periodinėj spaudoj 1928-35.
Skaityti daugiau...
 
Į PUTINĄ BEŽVELGIANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė M. SLAVĖNIENĖ   
Putinas ir Liudas Vasaris

Putinas, parvažiavęs iš Nicoje praleistų atostogų (1931), vieną dieną atnešė man rašomąją mašinėlę, pluoštą savo rankraščių ir pasakė: "Norėčiau, kad tu pradėtum perrašinėti mano raštus".

Abu susėdę prie mašinėlės studijavome jos ypatybes, nes nė vienas šiąja priemone niekad nebuvome rašę. Kai pabandėme rašyti, rankioti raides, vis atrodė, kad kurios raidės ar ženklo mašinėlėje trūksta. Tačiau ilgiau pirštu pavedžiojus po raidyną, atsirasdavo ir raidė, ir ženklas . . .

Tik pavarčiusi brolio duotus perrašymui rankraščius, tuojau jais ypatingai susidomėjau. Tai buvo "Altorių šešėly" I tomas. Jau po kelių puslapių pamačiau, kad romano eiga autobiografinė. Klieriko Vasario, vyriausiojo veikėjo, būdo bruožai bei išorė atitiko mamos nupasakojimams apie mūsų anuometinį jaunutį klieriką Vincentą, dabartinį Putiną. Mano spėjimus dar labiau patvirtino beveik nuoseklus mūsų tėviškės aprašymas, o Vasario tėvų charakteristika atitiko mūsų tėvų charakterius. Aušrakalnis suvaidino beveik lemiamą išdavikišką vaidmenį. Šis mūsų tėviškės šiaurinės galulaukės kalnelis buvo per aukštas į jį kopti su žagre, todėl ir riogsojo apaugęs nenaudinga, gyvulių nemėgiama, žole. Jis visas buvo padengtas baltais, mažyčiais, į krušą panašiais, akmenėliais, besitrainiojančiais gelsvame smėlyje. Matyti, dėl gausybės tų akmenėlių kalnelis ir buvo atitinkamai Krušakalniu vadinamas. Jo šiaurinė pusė buvo gerokai nuardyta, imant smėlį namų reikalams. Anais laikais mums nė vienam neatėjo į galvą paspėlioti, iš kur Krušakalnyje tas smėlis. Šiaip visa ta šiaurinė ūkio dalis ir dirva aplink Krušakalnį gana molėta.
Skaityti daugiau...
 
Dr. Kazimieras Ambrozaitis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS SABALIS   
10 metų mirties proga

Laiškai iš ten, kur ir velniams vietos nėra


Prieš mane guli glėbys laiškų, rašytų prieš 10-11 metų. Jie rašyti iš Sibiro taigų, iš ten, kur "mes, kaip jums visiems yra gerai žinoma, gyvename toje mėlynosios (žiūrint iš Marso) planetos dalyje, kur nei seniems, nei naujiems velniams bei dievams vietos nėra ir negali būti, nes mes patys užėmėme jų sostus ir požemius, kuriuose jie slapstėsi. Įvyko, dar rojaus urėdui Adomui duotas žalčio pažadas: būsite kaip Dievas ir pažinsite, kas yra blogis ir kas yra gėris. Mes išgėrėme pilną to pažinimo taurę ir tapome išminčiais, kurie yra visa kuo patenkinti, niekam nieko nepavydi ir, saugok Dieve, negeidžiam daugiau turėti nei jaučio, nei asilo".

Tai laiškai, jų autoriaus žodžiais, rašyti iš "mėlynosios planetos" dalies, kur ir velniams nėra ir negali būti vietos, nes jų požemius užėmė Sibiro tremtiniai, pasmerkti lėtai mirčiai. O tie, kurie išliko gyvi, anot laiškų autoriaus, "išėjo šitą išminties mokyklą", ir jų dabar vienintelis kuklus troškimas tėra, "kad mažiau būtų šalčio ir žvarbių vėjų, kurie taip žiauriai veržiasi pro šimtasiūlių lopinius ir šaldo entuziazmą gyventi ir džiūgauti pasiekta išmintimi". Sibiro tremtinių viešpačiai, juos pasmerkę telaukti mirties, galėjo pagrįstai džiūgauti, nes kankinio vienintelis noras — tai, "kad neišgirstų giltinė mano balso, kai aš šaukiuosi nebuities. Ir aš matau, kad Dievas, kuris moka tenkinti ir kvailiausius žmogaus reikalavimus, dėl didelės savo mielaširdystės, iki šiol išklauso mano troškimų".
Skaityti daugiau...
 
TREČIĄJĮ PLB SEIMĄ SUTINKANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Pakalnis   

Trečiasis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas kviečiamas VIII. 29-IX.2 New Yorke. Lygiai prieš dešimt metų čia vyko ir pirmasis seimas, teoriškai išreiškęs PLB organizacinės struktūros atbaigimą.

Seimui pravesti New Yorke sudarytas vykdomasis komitetas netgi su 11 pagalbinių sekcijų. Kodėl pasirinktas New Yorkas? Praeity žymesniesiems lietuviškiems įvykiams vieta ne kartą būdavo pasirenkama be racionalaus pateisinimo. Suvažiuoja, sakysime, veiksnių atstovai į Washingtona, paposėdžiauja kokiame viešbutyje ir išsiskirsto. Jei krašto sostinė nepanaudojama lietuviškam reikalui, kuriem galams tada eikvoti laiką ir leisti pinigą kelionei į Washingtona. Galėtų pakakti ir Gary, Indiana. Vargu pateisinamas buvo ir JAV LB V-sios tarybos pirmosios sesijos 1987.IX.23-24 sukvietimas į New Yorką. Visa tai, kas vyko New Yorko Statleryje, galėjo vykti ir Dainavoje. Juk nebuvo parodyta jokių pastangų politiniame nervų centre Lietuvos laisvės reikalą ir nešti į viešumą. Netgi New Yorko lietuvių kolonija vykstančia sesija silpnai įdomavosi.
Skaityti daugiau...
 
JUGOSLAVIJA IR VATIKANAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. V. Mar.   
Šių metų sausio 10 Jugoslavijos ministrų tarybos pirmininko Miko Spiljako apsilankymas pas pop. Povilą VI buvo pirmas po paskutinio karo Jugoslavijos valdžios kontaktas su Vatikanu. Tuo buvo oficialiai sankcionuota nauja Jugoslavijos komunistų linija Bažnyčios atžvilgiu, vad. modus viven-di. Kai kas skubinosi daryti išvadą, kad Jugoslavijos - Vatikano santykiai galį būti pavyzdys ir kitiems komunistiniams kraštams.

Tačiau reikia žinoti, kad Jugoslavija yra savo rūšies komunistinis kraštas, į kurio vidaus ir užsienio politiką kiti komunistiniai kraštai žiūri su nepasitikėjimu. Todėl ir Bažnyčios - Valstybės santykiai šiame krašte negali būti kitiems pavyzdžiu. Jugoslavijos santykiai su kitais komunistiniais kraštais ir su Vakarų pasauliu taip pat yra savo rūšies. Vidaus gyvenime Jugoslavijoje tautybių ir konfesijų sąlygos irgi yra tokios, kokių kiti kraštai nežino ar nenori pripažinti. Jugoslavija yra Federatyvinė liaudies respublika, kurią sudaro serbai, kroatai, slovėnai, makedoniečiai, juodkalnie-čiai, neskaitant gausių mažumų. Lygiai mišinys ir tikėjimų: stačiatikiai (7 mil.), katalikai (5 su puse mil.), mahometonai (per 2 mil.), protestantai (148.000) ir be religijos — bedieviai (per 2 mil.).
Skaityti daugiau...
 
KULTŪRA IR CIVILIZACIJA ŽMONIJOS EVOLIUCIJOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas K. Rugis   
P. Teilhard de Chardin, S.J., evoliucijos teorija, sukėlusi paskutiniais laikais platų susidomėjimą, uždeda žmonijai ir paskiram žmogui didelę atsakomybę. Tapęs aktyviu evoliucijos dalyviu, žmogus tuo pačiu neša atsakomybę už jos nukrypimus ir už pavojus, kuriuos klaidingi evoliucijos keliai gali sudaryti žmonijai. Žmonės tapusią nuo jų priklausomą evoliuciją gali nukreipti į laikinus klystkelius, gali jos pažangą sulėtinti ar sutrukdyti, jei ne visai sustabdyti (atominiu karu). Tai gal baisiausias žmogaus laisvos valios potencialus pasireiškimas, dėl kurio turėtų susimąstyti kiekvienas galvojantis žmogus.

žinomas šio krašto rašytojas Lewis Mumford savo naujai pasirodžiusioje knygoje The Myth of the Machine (1966-1967) dar kartą grįžta prie žmonijos evoliucijos nagrinėjimo, naujoje šviesoje apžvelgdamas jos nueitą kelią. Knyga pilna gilių, originalių minčių, pagauna skaitytojo dėmesį ir verčia pagalvoti ne tik apie žmonijos evoliucijos kelius, bet ir apie žmogaus gyvenimo kelią. Mumfordo negalima lyginti su Teilhard de Chardi-nu: kai šis pastarasis savo nuostabiame mėginime sintetizuoti mokslą, filosofiją ir teologiją suranda Omega taške krikščioniškąjį evoliucijos tikslą, tai Mumfordas to žmonijos evoliucijos tikslo kaip ir neieško. Jis tik su gilia įžvalga naujai nušviečia žmogaus ir žmonijos nueitą kelią, aiškindamas ir tolimų praeities kelių klaidingą supratimą bei šio supratimo sankcionavimą moderniųjų laikų klaidomis. Atrodo, kad mūsų laikais dar toliau žengiama klaidingais evoliucijos keliais, klaidingai suprantant ir aiškinant praeities patyrimą. Skaitant Mumfordo knygą, gal ryškiausiai iškyla skirtumas tarp kultūros ir civilizacijos elemento žmonijos evoliucijoj ir tų dviejų elementų glaudus tarpusavio ryšys žmonijos pažangoje.
Skaityti daugiau...
 
ATEITININKŲ FEDERACIJOS TARYBOS POSĖDIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Kr.   

Ateitininkų Federacijos tarybos posėdžio Čikagoj V.11-12 To paties posėdžio dalyvių grupė: sėdi (iš kairės) — AF
dalyviai    vadas prof. dr. J. Pikūnas, buvęs AF vadas dr. J. Girnius, dvasios vadas kun. St. Yla, AF tarybos pirmininkas prof. dr. V. Vardys; stovi — AF generalinis sekretorius dr. R. Kriaučiūnas, moksleivių s-gos pirm. R. Laniauskas, sendraugių s-gos pirm. J. Baužys ir studentų s-gos pirm. V. Valaitis.


Ateitininkų Federacijos tarybos posėdis, sušauktas jos pirmininko prof. dr. Vytauto Vardžio, įvyko gegužes 11-12 Čikagoje. Dėl įvairių susidariusių aplinkybių tarybos posėdžio neturėta nuo 1966 metų pradžios, ir per tą laiką prisirinko eilė svarstytinų klausimų. Ateitininkų Federacijos taryba yra ateitininkų kūrybines iniciatyvos ir ideologines interpretacijos organas, ateitininkų principų šviesoje aptariąs laiko keliamas problemas bei aktualius gyvenimo reiškinius. Posėdis, apsvarstęs specialiuosius ateitininkų ir bendruosius lietuvių reikalus, priėjo prie šių išvadų:
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Mirtys. — Vilniuje gegužės 6 mirė agronomas prof. Juozas Tonkūnas, sulaukęs 74 amžiaus metų. Nuo žemės ūkio akademijos įsistei-gimo (1924) jos profesorius ir 1928-34 rektorius. 1934.VI - 1939.III švietimo ministras. 1941 buvo bolševikų nuimtas ir ištremtas į Sibirą. 1955 grąžintas, dirbo žemdirbystės mokslinio tyrimo institute ir 1957 gavo žemės ūkio mokslų kandidato laipsnį už disertaciją "Lauko bandymų metodas" (išsp. 1957, 252 psl.). Paskelbė straipsnių pievininkystės, sėklų kontrolės ir kt. klausimais.

— Vašingtone gegužės 25 eismo nelaimėje žuvo skulptorius Vytautas Raulinaitis, šiemet sulaukęs 50 amžiaus metų. Dailės studijas pradėjo Vilniaus dailės akademijoj, baigė Freiburge 1948. Dalyvavo lietuvių ir amerikiečių parodose. Veikė skautuose, Čiurlionio ansamblio uolus dalyvis, develando vyrų okteto ilgametis narys. Drauge žuvo ir jūrininkystės mokslų dr. Mykolas Slapšys (g. 1916), jo žmona Monika ir R. Puzinauskienė.

Sukaktys. — 80 metų amžiaus liepos 14 sulaukia prel. Konstantinas Vasys. Į kunigus įšventintas 1913. Klebonaudamas Westfielde, suorganizavo parapiją ir pastatydino bažnyčią. Nuo 1929 ligi pasitraukimo šį pavasarį klebonavo Worces-terio lietuvių Aušros Vartų parapijoj. Vienas iš senosios kartos kunigų patriotų — lietuvybės gaivintojų išeivijoje. Lietuvių Romos katalikų moksleivių susivienijimo vienas iš steigėjų (1912) ir vėliau jų laikraščio "Moksleivio" redaktorius (1915-16), pakartotinai vadovavo Kunigų vienybei, rėmė lietuviškąją spaudą ir kitus reikalus. Savo lėšomis išleido St. Ylos "Ateitininkų vadovą".
Skaityti daugiau...
 
IGNO SKRUPSKELIO DISERTACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

Ignas Skrupskelis: LIETUVIAI XVIII AMŽIAUS VOKIEČIŲ LITERATŪROJE. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, Roma, 1967-XX+172 psl.
Dr. Igną Skrupskelį vyresnieji gerai tebeprisimena kaip kultūros žurnalo "židinio" ir dienraščio "XX Amžiaus" redaktorių, o taip pat kaip savo meto vieną iš pagrindinių jaunųjų katalikų politikų. Tai jų kartos žmogus: jei ne ankstyva mirtis, šį rudenį dr. I. Skrupskelis būtų sulaukęs 65 metų amžiaus. Deja, jau 25 metai jo nebėra gyvųjų tarpe. Užėjus bolševikams, tuojau pat (1940.VII.12) buvo suimtas ir nuteistas 8 metus kalėti Vorkutoje, kur ir žuvo 1942 gruodžio mėnesį, vos 39 metų amžiaus. Per tą laiką užaugusiai kartai jo vardas mažai bežinomas, daugeliui ir visiškai nežinomas. Jaunesniuosiuose žinomi kiti Skrupskeliai — jo vaikai: Čikagoj bibliotekininkės darbą dirbanti Enata, Oberlino kolegijoj prancūzų literatūrą dėstanti dr. Viktorija ir South Caroline universitete filosofiją dėstąs dr. Kęstutis-Ignas. Šeima, žmona su vaikais, parūpino ir šio veikalo vertimą bei lėšas jam išleisti "žuvimo Vorkutoje dvidešimt penkerių metų sukaktyje paminklo vietoje". Prasmingiau tai už paminklą, nes šituo būdu ne tik pagerbiamas šeimai brangus vyro ir tėvo atminimas, bet ir viešumai pateikiamas jo vertingas įnašas į lietuvių kultūros istoriją.
Skaityti daugiau...
 
PARTIZANO BUITIES POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. R.   
Ligšiolinė mūsų poezija partizanų temomis, parašyta už Lietuvos ribų, nebuvo aukšto lygio. Jai nestigo upėmis tekančio kraujo (svetimo kraujo niekas netaupo), gausių padrąsinimų, raginimų laikytis iki paskutinio (vel svetimo) kraujo lašo ir kitokios įžeidžiančiai sentimentalios retorikos. Mūsų poetų eilėraščiuose partizanai vėl ir vėl turėjo pakartoti savo absurdiškai sunkų kryžiaus kelią: žūti, gulėti miestų aikštėse nepalaidoti ir nepaprastai gausiai naudotis nieko nekainojančia salonine mūsų parama. Bet iš tiesų ten nebuvo nei partizanų, nei poezijos. Ir tai visiškai suprantama, nes toji poezija atsirado ne iš kontakto su partizano buities realybe, bet iš reikalo susigraudinti ir tuo pačiu lyg ir nusiplauti bent dalį neištesėji-mo kaltės. Trumpai tariant, atrodė, kad taip ir nebeteks sulaukti autentiškos poezijos šia tragiška mūsų tautai tema. Gyvos žaizdos ir tos užgyja, o ką jau ir bekalbėti apie nuduotas arba įsivaizduotas.
Skaityti daugiau...
 
RUTKŪNO "MĖLYNA DIENA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. V.   
Benediktas Rutkūnas: MĖLYNA DIENA. Eilėraščiai. Putnam, Conn., 1967, 95 p.
Nuo pirmųjų savo knygų Benediktas Rutkūnas buvo žinomas kaip lakaus žodžio, vaizdo ir nuotaikos autorius. Tos savybės atsispindėjo ir jo lyrikoje ir beletristikoje. Dabartinis jo eilėraščių rinkinys yra pirmas po dvidešimties metų pertraukos. Per tą laiką rašytojo gyvenimo kelias buvo erškėčiuotas. Tačiau nei kasdieniniai vargai, nei ligos nepakirto jo į-gimto entuziazmo raštui, lyrinio jautrumo, vaizduotės ir kalbos gaivumo. Tiesa, jis savo pasauliu ir regėjimais pasiliko tarsi senovinis, neprisigėręs moderninės išraiškos ir galvosenos. Gal dėl to daugumas ligšiolinių recenzentų apie naują B. Rutkūno knygą prasitarė niurnomis ir padėjo į šalį. Ir tai visai be reikalo. B. Rutkūnas šioje knygoje išsaugojo bruožą, kuris nyksta kai kuriuose kituose mūsų poetuose: jis nesigaudo dienos madų, o dainuoja save. Tai jo paties rūpesčiai, sielvartai, mąstymai ir džiugesiai.
Skaityti daugiau...
 
DOVANOTAM ARKLIUI Į DANTIS PAŽIŪRĖJUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Karklius   
GRAŽI TU, MANO BRANGI TĖVYNE. Antologija. Sudarė Vytautas Kazakevičius. Redakcinė komisija: Kazys Ambrasas, Antanas Miškinis, Bronius Raguotis. Kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komitetas. Vilnius, Vaga, 1967. 559 psl. Iliustruota nuotraukomis. Tiražas — 10.000 egz.
ši antologija, jos pratarmės žodžiais tariant (p. 8), yra "Kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komiteto dovana" iševijos skaitytojui. Paprastai sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Tačiau kartais ne tik sunku susilaikyti, bet net ir reikia žvilgterti. Taip ir šį kartą.

Paruošti antologiją — nelengva. Tiesiog neišvengiamai atsispindi redaktoriaus subjektyvumas. Todėl net ir gera antologija labai retai patenkina kiekvieną skaitytoją. Tačiau vis dėlto esama kai kurių elementarinių principų, kurių turėtų laikytis kiekvienos antologijos redaktorius. Pagrindiniai principai — atranka ir metodas. Pirmasis turi būti pagrįstas kūrybiniais kriterijais, o antrasis privalo būti aiškus, logiškas, neklaidžioj antis į lankas. Deja, šių reikalavimų aptariamoji antologija stokoja su kaupu. Negana to. Ji apskritai yra retas paukštis: tai literatūros ir "subtilios" propagandos hibridas, kurio literatūrinę dalį sudaro antologijos turinys, o propagandinę — jos paskirtis.
Skaityti daugiau...
 
SVARBESNIEJI VEIKALAI SVETIMOMIS KALBOMIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Tomas Žiūraitis, O.P   
I. TEOLOGIJA IR RELIGIJA
1. Gyvosios dvasios teologija
Michael Schmaus: Die psychologische Trinitätslehre des heiligen Augustinus, Aschendorff, Münster, 1967, 451 p., DM 76.00. Autorius yra tradicines ir moderniosios teologijos nuosaikus    derintojas    (plg.    Aidai 1966,    Nr. 6, p. 286). Aiškindamas pagal šv. Augustiną švč. Trejybės psichologišką charakterį vaizdžiai nušviečia Švč. Trejybės personalistinę prasmę.

Heribert Mühlen: U na Mystica Persona, Schöningh, Paderborn, 1967, 629 p.; minkštais viršeliais DM 48.00, kietais DM 54.00; to paties autoriaus: Der Heilige Geist als Person, Aschendorff, 1967, 344 p., DM 33.00 ir DM 35.00. Autorius — Vatikano II ekspertas, dogmatinės teologijos profesorius Paderborne. Pirmajame veikale jis aiškina Bažnyčios gyvastingumo paslaptį ir jos autentišką veiksnumą kaip šv. Dvasios veikimą kiekvieno krikščionio gyvenime. Antrajame veikale nagrinėja Švč. Trejybės personalistinę teologiją, iš esmės reiškiančią "Aš-Tu-Mes" (asmenišką ir bendruomenišką) santykį, analogiškai suprastą tiek paties Dievo (Triasmenes Asmenybės) atžvilgiu, tiek kiekvieno asmens ir visos žmonijos išganymo požiūriu.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
FILATELISTŲ DRAUGIJOS "LIETUVA" XIII PARODA — LITHUANIA PHILATELIC SOCIETY'S XIII - LITHPEX. Čikagoj Balzeko lietuvių kultūros muziejuje 1968.11. 16-18 paminėti Lietuvos nepriklausomybės 50 m. sukakčiai ir pirmojo Lietuvos pašto ženklo išleidimui surengtos parodos didelio formato 40 psl. iliustruotas leidinys. Straipsniai anglų kalba, tarp jų W. E. Nortono str. "Forerunner cancellations of ethnographic Lithuanian territories".
Danguolė Sadūnaitė: TU ESI MANO ŽEME. Eilėraščiai. Išleido J. Kapočius. Bostonas, 1968. 46 psl., kaina $1.50.

II VATIKANO SUSIRINKIMO DOKUMENTAI. 2 dalis: dekretai ir pareiškimai. Vertė prel. V. Balčiūnas ir A. Tamošaitis, SJ. Knygų serijos "Krikščionis gyvenime" leidinys. Bostonas, 1968. 304 psl., kieti viršeliai, kaina $3.50. Knygos mecenatas — prel. I. Albavičius.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
15 dol. — Pr. Averka, So. Boston, Mass.; Pr. Baiuta, Rochester, N.Y. 10 dol. — Rita Bureikienė, Los Angeles, Calif.; J. Baužys, Donatas Bielskus, Aldona Jankauskaitė, dr. P. Meškauskas, Augustinas Orentas, Kaz. Barzdukas, Vyt. Saulius, Chicago, 111.; Kazys Račiūnas, Cicero, 111.; Romas Kasparas, Park Forest, 111.; J. Makštutis, M.D., Palos Heights, 111.; J. Stasiukonis, Valparaiso, Ind.; Teof. Janukėnas, Dorchester, Mass.; Petras Mikšys, Worchester, Mass.; Pr. Kudulis, Elizabeth, N.J.; kun. P. Totoraitis, Newark, N.J.; Alf. Milukas, Richmond Hill, N.Y.; J. Mikonis, Richmond, Ohio; P. Augaitis, Tillsonburg, Ont.; J. V. Danys, Ottawa, Ont.; Izid. Mališka, dr. J. Mališka, Montreal, Que.; dr. B. Znotinas, Guelph, Ont.; Sigutė Zubrickaitė, Toronto, Ontario, Canada; Albertas Zubras, Ormond, Vic, Australia.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai