Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1968 m. 8 spalis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Maceina — Religija ir evoliucija (apie Teilhard'ą) ....... 337
Pranas Visvydas — Eilėraščiai ..................................................... 348
Julija Švabaitė — Renku sudaužytą mozaiką (eil.)  ....................  349
Adomas Galdikas atsako į Aidų redaktoriaus klausimus  ........... 350
Vt. Vt. — Pasaulio Lietuvių Bendruomenes III seimas  ............  360
Jurgis Janavičius — Delyčiaus banginis  ....................................  367
Aleksandras Pakalniškis — Vakarojimai Žemaičiuose .............  368
Z. Romas — Kosmologijos žvilgsnis į Visatą ..............................  371

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Juozas Girnius — Dėl "tautininkų" ir "valstybininkų"  ............. 376
Dr. P. Rėklaitis — Fidus —Vydūno iliustratorius  .....................  378
O. Lbn. — Liet. Kat. Moterų Draugiją prisimenant  ................... 379
Mūsų buityje  ................................................................................. 380

KNYGOS
Aug. R. — Jono Meko poezija ...................................................... 382
Titas Alga — Kazio Almeno novelės ............................................ 383
Skaityti daugiau...
 
RELIGIJA IR EVOLIUCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   

Kritinės pastabos Teilhard de Chardino pasaulėžiūrai

Pasiaiškinimas

Šio straipsnio antraštė ir proga prašosi paaiškinamos. Siųsdamas man pereitais metais keletą klausimų interview reikalu, "Draugo" kultūros priedo redaktorius K. Bradūnas pasiteiravo mano nuomonės tarp kitko ir apie Teilhard de Chardiną. Jam atsakiau į tai gana trumpa pastaba, pateikdamas santrauką savo pažiūrų Į šio didele jau mada virtusio jėzuito mintis: 1. kadangi Teilhard'o pasaulėžiūroje žmogus visas (kūnu ir siela) yra kilęs iš gamtos, tai jis nėra tiesioginis Dievo kūrinys; 2. nebūdamas tiesioginis Dievo kūrinys, žmogus neturi Dievo, kuris jam būtų jo Tu; 3. neturėdamas Dievo kaip savo Tu, žmogus negali turėti nė religijos kaip asmeninio santykio su Dievu; 4. evoliucijos Dievas tad nėra ir negali būti religijos Dievas.1
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Visvydas   
ELNIAS

Jie sužeidė elnią iš pasalų,
į nugarą įsmeigdami varovo ietį.
Jis krito pagirio pašlaitėje
ir pro akių raudoną plėvę
stebėjo aitrų saulės diską.

Kalnynas, apsikaišęs stagarais,
atrodė kaip šilta žiemos kepurė,
kurią nešiodavo eigulio vaikas.

Pro šalį jojo raiteliai ginkluoti,
dar vis ieškodami medžioklės grobio.
O jis gulėjo prie daubos, mėgindamas
bent dirgsniais pakartoti
paskutinį šuolį.
Skaityti daugiau...
 
Renku sudaužytą mozaiką - Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Julija Švabaitė   
JAUNAS KŪDIKIO DIEVAS

Jaunas kūdikio Dievas
Numirė, vos užgimęs,
Nutilo neprakalbėjęs
Balto balandžio kalba.

Trapią vaikučio sielą,
Permatomą kaip stiklas,
Apėmė liūdesys,
Ar už dangaus,
Už mėlyno,
Nieko daugiau nebėra?

Kristalinės
Meškučio akys,
Vandeninis mėnulio diskas,
Mėlyna ryto rasa . . .-
Skaityti daugiau...
 
ADOMAS GALDIKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ADOMAS GALDIKAS   
"Aidų" redaktorius kreipėsi j dail. A. Galdiką jo 75 m. sukakties proga pasisakyti šiais klausimais: kaip Jūsų vaikystėj Žemaitijos gilumoj išbudo dailininko pašaukimas? Kaip išėjote mokslus? Kokio poveikio patyrėte iš Petrapilio Štiglico meno mokyklos? Ką naujo atskleidė studijos Berlyne? Kiek domėjotės vokiečių ekspresionistais? Kiek darbų užgriuvo pradėjus organizuoti nepriklausomos Lietuvos dailės gyvenimą ? Darbas Meno kūrėjų d-joj, Meno mokykloj, liaudies meno rinkimas etc. Meno mokyklos profesoriai daugumoj (ryškiau išsiskyrus Vienožinskiui ir Šklėriui) laikėsi gana konservatyvaus realizmo. Jūs gi visa laiką buvote avangarde. Kokią darbo aplinką tai sudarė? Pasisakykite del Ars grupės, kur Jūs, vienintelis iš vyresniųjų atsistojote draugėn su jaunaisiais. Kuriuo keliu atėjote į abstraktinę tapybą? Kiek "įkvėpimo" Jums teikė lietuvių liaudies menas? Kaip žiūrite j meno tautiškumo klausimą? Ar abstraktinė tapyba gali savo būdu taip pat atspindėti tautinį individualumą, ar ji jau iš esmes yra "antitautiška" ? Kiek sekate ir kaip vertinate Lietuvos dailininkų dabartinę kūrybą? Kaip žvelgiate į išeivijos lietuvių dailės gyvenimą?
Kelias į mokslą

Gimiau Giršitių vienkiemy 1893 metais spalio 18 d. Tai buvo vienas iš didžiųjų ūkių Kretingos aps., apsuptas girios su milžinais ąžuolais, beržynais, ošiančiais epušrotais ir eglėmis. Ūkio žemėje  stovėjo  keletas  kryžiastulpių   su Aprūpintojėliu, Apvaizda, Dzidorėliu, Jurgeliu, kieme — aukštas kryžius su dviem kryžmomis ir "Dievo mūka", o prie kelio — didoka balta koplytėlė su tėvo tapyta Madona. Kambariuose kabojo daug šventųjų spalvotų paveikslų ir spalvotas bareljefas — Kristaus galva. Svečių kambary kabojo didelė "Dievo mūka" ir Semiradskio dvi didelės spalvotos reprodukcijos. Dėdės vyskupo P. Karevičiaus kambary buvo mano labai mėgiamos permatomos užuolaidos su spalvotais reginiais iš Šveicarijos. Klėty, vadinamame "špi-kiery", stovėjo mamytės didelės dažytos ir ornamentuotos skrynios — spalvota liaudies tapyba. Tai visa sudarė mano vaikystės muziejų.
Skaityti daugiau...
 
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS III SEIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VT. VT.   
Pasaulio lietuvių bendruomenę sudaro atskirų kraštų lietuvių bendruomenės, kurių organizacijos veikia savarankiškai, prisitaikydamos prie vietos sąlygų. Todėl PLB organizacija nėra vienalytė, iš vieno centro rikiuojama, o daugialytė, konfederacinė, kurios centras ne rikiuoja atskirų kraštų bendruomenes, o tik, derindamas bei skatindamas jų veiklą, jas informuoja ir iš jų pats informuojasi arba "siūlo priemonių kraštų lietuvių bendruomenės valdyboms lietuvybei ugdyti" (PLB Konstitucijos 15 str.). Tačiau PLB organizacija, nors ir būdama tik konfederacinio pobūdžio atskirų kraštų bendruomenių savarankiškų organizacijų santalka, turi labai didelį vaidmenį visų kraštų lietuvių tautiniams uždaviniams vykdyti, pirmiausia tautiniam solidarumui ugdyti, šio vaidmens žymi dalis atitenka PLB seimui. Jis priima ir keičia PLB konstituciją: reiškia lietuvių tautos ryžtą būti laisva ir nepriklausoma ir tuo reikalu daro reikiamus žygius; sprendžia bendrus visų kraštų bendruomenėms reikalus ir aptaria jų tarpusavio ryšius; renka PLB Valdybą; ieško priemonių išeivijos lietuvybei stiprinti; nustato išeivijos tautinės kultūros ugdymo politiką; priima PLB Valdybos apyskaitą; svarsto seimo narių, PLB Valdybos ir atskirų kraštų bendruomenių siūlymus (PLB konstitucijos 4 str.).
Skaityti daugiau...
 
Delyčiaus banginis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Janavičius   
Ateinu vėl
ir atsivedu banginį;
jis uola: — seniai jau akmuo.
Bet, kai įsiklausau, girdžiu akmens
krūtinėj širdį plakant, o pro blakstienas
akmenines — miegok dabar, miegok,
mano žuvie — sunkiasi ašaros.

A. D.

—    Very, very quiet. A nice fellow, though. Never caused trouble. Dell, we used to call him . . . Dell and his queer ways.
Policininkas ištiesė ranką link įlankos žemiau miestelio — puslankiu išlenktą juostą smėlio ir iš smėlio kyšančių uolų.
—    Aną paskutinę mes vadinam banginiu.
Skaityti daugiau...
 
VAKAROJIMAI ŽEMAIČIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALEKSANDRAS PAKALNIŠKIS   
Etnografinis aprašas

Žemaičių kraštas, kaip ir visa Šiaurinė Lietuva, yra prie 56-sios paralelės, šitame geografiniame plotyje jau nemažas skirtumas tarp dienos ilgumo vasarą ir žiemą. Vasarą, apie šventą Joną, net saulėlydžio žaros ne visai jau bepranyksta, o tik praslenka pro šiaurę, apie 45 laipsnių kelio padarydamos, ir šiaurės rytuose greitai saulėtekiu virsta. Gi žiemą, apie Kalėdas, saulė tik pateka, pasikelia ant medžių viršūnių pietų pusėje ir, žiūrėk, jau vėl leidžiasi. Diena trumputė, vos septynios nepilnos valandos. Nemažą dienos dalį pragyventi ir nemažai darbų atlikti to krašto gyventojams tuo metu tenka tamsoje, prie dirbtinės šviesos.

čia bus kalbama apie žemaičių kaimo gyventojus šio šimtmečio pradžioje, kol bendra pažanga pamaži pradėjo ardyti šimtmečius nusistojusį kaimo žmonių gyvenimą ir tradicijas. Ir, būtent, kalbama bus apie tą tradicijų dalį, kuri tvarkė gyvenimą ir darbą tamsoje tais ilgais rudens galo ir žiemos pradžios vakarais. Dar specifiškiau — kalbama bus apie vakarus, kuriuos praleisdavo žmonės troboje. Buvo juk ir tokių darbų, kuriuos reikėdavo atlikti vakarais jaujoje, tvartuose ar kitur, bet tai nebuvo vakarojimai tikrąja to žodžio prasme.
Skaityti daugiau...
 
KOSMOLOGINIS ŽVILGSNIS Į VISATĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Z. ROMAS   
Kas yra visata ir kaip ji atsirado — klausimas, tur būt, taip senas, kaip ir pats žmogus. Augant žmogaus žinojimui, ir visatos bei jos dydžio supratimas augo. Tik paskutinių 50 metų astronomijos pažanga įgalina astronomus kiek geriau suprasti, kaip visatos struktūrą nagrinėti.

Astronomai nė nebando atsakyti, iš kur visatos medžiaga atsirado. Jie tebando nagrinėti klausimus nuo to laiko, kai ji atsiranda, vadinasi, nuo to laiko, kai medžiagai galima taikyti fizikos dėsnius. Laikas nuo laiko užkliudomas visatos Kūrėjo klausimas, nes ir nenoromis tenka kliudyti klausimus, iš kur, kada ir kaip viskas atsirado. Kadangi šiuo laiku nepajėgiama ir gal niekada nepajėgsime fiziškai atsakyti tą klausimą, todėl dauguma astronomų palieka to atsakymo ieškoti filosofams. Karštesni Dievo neigėjai retkarčiais pamėto į Jį akmenis. Tačiau iš esmės medžiaginės visatos atsiradimo klausimas tik nustumiamas tolyn, bet neatsakomas.
Skaityti daugiau...
 
DĖL "TAUTININKŲ" IR "VALSTYBININKŲ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   

Prieš metus "Į Laisvę" žurnale (1967 liepos mėn. Nr. 40) buvau paskelbęs mažą straipsniuką dėl mūsų diferenciacijos naujomis "partijomis" — "tautininkais" ir "valstybininkais". Nebuvo atgarsio, bet nebuvo nė audros dėl to straipsniuko, žvelgusio į mūsų visuomeninio gyvenimo naują įtampą. Kitaip nutiko dr. K. Kebliui, PLB III seime skaičiusiam paskaitą apie valstybingumą ir tautiškumą. Šioj savo paskaitoj, panaudojęs tuos pačius "tautininkų" ir "valstybininkų" terminus, jis toliau ir konkrečiau plėtojo mano tik schemiškai apibūdintą mūsų visuomeninės tikrovės naują reiškinį.

Dr. K. Keblio analizė, išdėstyta PLB III seimo iškilmingajame posėdyje, susilaukė plataus dėmesio. Drauge ji susilaukė ir šiokios tokios audros. Kone visa spauda paskaitą rado "kontraversine" ir dėl to netikusia iškilmingajam posėdžiui. Palieku nuošaliai klausimą, kiek "kontraversiškumas" yra nesutaikomas su "iškilmingumu". Šiuo klausimu nebent vieną dalyką galima pastebėti: kontraversiš-kumo vertė ar nevertė priklauso nuo to, kiek naujesnis žvilgis turi savyje tiesos ir kiek jis tėra klou-ninis "provokavimas". Nėra kalbos, kad dr. K. Keblys savąjį žvilgį dėstė rimtai ir su nuoširdžiu lietuvišku rūpesčiu.
Skaityti daugiau...
 
FIDUS —VYDŪNO IUUSTRATORIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. P. Rėklaitis   
"Ypatingą dėką ir esu kaltas garsingam Vokiečių vaizdininkui Fidus- Būdamas su manim širdingame sutarime ir užjausdamas lietuvių tautos kilimą, sutvėrė jis mielai kelis vaizdelius, ne mano žodžiams paaiškinti, bet jeib savo dailės galėjimu padarytų svarbesniu šį mano veikalą. Vis dėlto vaisdeliai savo būdu tą-pat kalba, kaip ir veikalas. Tesuteikia jie kiekvienam pasimėgimą, kurs atsidėjęs į juos įsižiūrės", šitaip rašė Vydūnas savo 1908 Tilžėj* išleistų "Prabočių šešėlių" įžangoje.

Fidus nupiešė Vydūno trilogijai bendrąjį titulinį, dedikaciją "Tėvynei", titulinius prologui "Anga",
 
Skaityti daugiau...
 
LIET. KAT. MOTERŲ DRAUGIJĄ PRISIMENANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė O. Lbn.   
Pernai suėjo 60 metų nuo pirmojo Lietuvių moterų suvažiavimo, vykusio Kaune 1907 rugsėjo 23-24 (sen. kalendorius). Už pusmečio po to suvažiavimo (1908 kovo 21) Kauno gubernatorius leido veikti Lietuvių katalikių moterų draugijai, įregistruodamas jos įstatus. Taigi šiemet būtų sulaukusi kapos metų ir toji draugija, kurios veiklą nutraukė rusas okupantas 1940 ir nusavino jos turtą. Kaip jis tai padarė ir su visa Lietuva.

Kadangi vysk. M. Valančiaus pažadintas blaivybės sąjūdis buvo lyg ir religinė brolija, glaudžiai susieta su bažnyčia, ir neturėjo ryškesnės organizacinės formos, tai 1908 m. pradėjusią veikti Liet. kat. moterų draugiją reikia laikyti pirmąja Lietuvos pasaulietine masine organizacija. Ji tokia tapo gana greit: jau į pirmąjį jos suvažiavimą 1908 balandžio 26 Kaunan iš viso krašto suvažiavo per 200 moterų, kurių tarpe daugiau kaip pusė buvo per trumpą laiką įkurtų skyrių atstovės.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Per eilę televizijos stočių X.l buvo perduotas 20 minučių pasikalbėjimas su VLIKo pirm. dr. J. K. Valiūnu ir dr. A. Budreckiu, kurie turėjo progos laisvai išdėstyti Lietuvos reikalą.

—    PLB valdyba šiaip pasiskirstė pareigomis: J.Bačiūnas — pirm., St. Barzdukas — vykdomasis vicepirm., Ant. Gailiušis — sekr. ir ižd., dr. Ant. Klimas — Kultūros tarybos pirm., A. Rinkūnas — Švietimo tarybos pirm., dr. H. Brazaitis — visuomeninių reikalų vicepirm., dr. Ant. Butkus — informacijos, M. Lenkauskiene — jaunimo reikalų, dr. Vyt. Majauskas — finansų vicepirm.

Mirtys. — Iš Lietuvos pasiekė žinia, kad liepos 30 Babtuose mirė kun. Juozas Stankūnas, šiemet sulaukęs 60 metų amžiaus. Vikaraudamas ir kapelionaudamas Kaune, jis buvo krikščionių darbininkų ir kitų katalikiškųjų organizacijų veikėjas. Pasireiškė ir literatūrine kūryba — romanu "Meksikos didvyriai" (1932-33) ir nepriklausomybės kovų apysaka "Ginklo draugai" (1934-35). 1945 jis buvo paskirtas Kauno Prisikėlimo parapijos klebonu. 1947 suimtas, buvo gundomas organizuoti nuo Romos nepriklausomą katalikų bažnyčią. Nors ir žiauriais kankinimais buvo' prievartaujamas, nesutiko susigundyti. Už tai buvo nuteistas 25 m. priverčiamojo darbo ir išsiųstas į Karagandos vario kasyklas. 1957 leistas grįžti Lietuvon, kurį laiką buvo Lapių klebonu, vėliau perkeltas į Babtus.
Skaityti daugiau...
 
JONO MEKO POEZIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. R.   

Jonas Mekas: PAVIENIAI ŽODŽIAI. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas. Chicago, 1967 95 p. Kaina 4 dol.
Jonas Mekas lietuvių literatūroje įsipilietino "Semeniškių idilėmis", kurioms būdinga sugestyvi nuotaika, epinis tonas ir natūrali sakinio melodija. Kaip jautrus lyrikas jisai atsivėrė antrame savo rinkinyje "Gėlių kalbėjimas". "Pavieniai žodžiai", trečia Jono Meko poezijos knyga, gimininga antrajai savo lyrinių nuoširdumu ir tiesioginumu.
Skaityti daugiau...
 
KAZIO ALMENO NOVELĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Titas Alga   
Kazio Almeno novelių rinkinys "Gyvenimas tai kekė vyšnių" yra trečioji šio jauno rašytojo (g. 1935) knyga. Už stambų dviejų dalių romaną "Upė į rytus, upė į šiaurę" (1964) laimėjęs Lietuvių rašytojų draugijos premiją, novelių rinkinių "Bėgiai" (1965) reikiamo dėmesio jis nesusilaukė. Tas pats ir su naujuoju novelių rinkiniu. Tai nuvilkino ir knygos išleidimą. Kiek žinau, autorius jai leidėjo ieškojo jau prieš keletą metų. Didelė "Gyvenime ..." ar "Bėgiuose" išspausdintų novelių dalis periodinėje spaudoje pasirodė ar įvairiomis progomis autoriaus buvo skaityta dar kiek anksčiau. Parašymo data (1960) atžymėtas tik "Bėgių" rinkinio titulinis ciklas. Ne vieną "Gyvenimo ..." gabalą, manau, būtų tikslu dar ankstesnėmis datomis metrikuoti.

K. Almenas, nors gimęs Lietuvoje, subrendo, vidurinį ir aukštąjį mokslą išėjo šiame krašte. Jo kūryba, tiek savo tematika, tiek nuotaikomis ar įtakomis yra jau grynai egzilio produktas. Kad daugumos novelių veikėjai yra lietuviai, autorius veik niekur šio fakto nelaiko esminiu ir į praeitį ar "senąja kraštą" projekcijų nedaro. Atskleisdamas savo amžiaus (jauno) lietuvio išeivio buitį ar vidaus pasaulį, K. Almenas savo novelėmis, bent jų sociologiniu momentu, primena A. Tulį, reikšmingiausią senosios išeivijos beletristą, davusį autentiškiausią I pasaulinio karo lietuvio emigranto paveikslą šiame krašte. Betgi A. Tulys tiek savo veikėjų sociologinės padėties, tiek ir jų gyvenamojo laiko atžvilgiu operuoja žymiai platesniuose rėmuose, tuo tarpu K. Almeno veik visų novelių fonas gana ryškiai ribojasi maždaug šeštąja šio šimtmečio dešimtimi, antrajai išeivijos bangai spėjus apšilti kojas šiame krašte, o jų pagrindiniai veikėjai, išskyrus nebent "Bėgių" ir "Prerijų pasakų" ciklus pirmajame rinkinyje ar "ZPR III" antrajame, yra studentai.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Pulgis Andriušis: RINKTINIAI RAŠTAI. I tomas. Išleido J. Kapočius Bostone 1968. 263 psL, kaina 5 dol. Šį tomą sudaro įvadinis A. Zub-ro str. apie P. Andriušio kūrybą (5-19), autoriaus memuaro-autobiogra-finiai apmatai Septinton įleidus (23-185) ir lyrinės apysakos Anoj pusėj ežero (183-262).

Aloyzas Baronas: THE THIRD WOMAN. Autorizuotą vertimą iš lietuvių kalbos atliko Nola M. Zo-barskas. Įžanginį žodį parašė Charles Angoff. Išleido Manyland Books, Inc., New York, 1968. Aplankas P. Jurkaus. 169 psl., kaina 5 dol.

Halina   Didžiulytė - Mošinskienė: OŠIANČIOS PUŠYS. Išleido Lietuviškos knygos klubas Čikagoje 1968. Aplankas P. Jurkaus. 178 psl., kaina 2.50 dol.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai