| |
|
|
1 Sausis
|
|
PIRMINIO ŽMOGAUS RELIGIJA |
 |
 |
 |
Gal būt, nevienam yra kilęs klausimas, kaip Kristus ir krikščionija stovi ryšium su visos žmonijos religiniu gyvenimu. Kristaus santykis su S. Testamento religija yra pakankamai nustatytas, tuo tarpu jo santykis visos žmonijos religijų atžvilgiu yra dar beveik neatrasta sritis, šiam santykiui nušviesti ligi šiol pasigendama platesnio ir gilesnio žvilgsnio.
Kartais susidaro įspūdis, kad krikščionybė yra užėmusi vien neigiamą poziciją kitų pasaulio religijų, išskyrus žydiškąją, atžvilgiu. Iš kitos vėl pusės, etnologijos ir proistorės mokslai praėjusiame šimtmety yra iškėlę tiek daug visokių žiaurybių, nesąmonių ir iškrypimų žmonijos religijose, jog nevienas krikščionis stengiasi kuo toliau nuo jų atsiriboti, kad su jomis neturėtų nieko bendro. Galima suminėti dar ir trečią požiūrį. Pasaulis darosi mažas; krikščionybė susitinka ne tik su tarptautine bedievybe, bet ir su žmonijos religingumu, besireiškiančiu į-vairiausiomis išsivystymo formomis. Tų formų ir jų turinio atžvilgiu krikščionybei šiandien tenka užimti atitinkamą poziciją. Dėl visų šių priežasčių religijų studijavimas šiandien darosi aktualiu religininko uždaviniu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
NEVERTINAMA EUROPOS LIETUVIŲ VEIKLA |
|
|
|
|
Straipsnio "Iš pernykštės lietuvių veiklos" (Aidai 1965, nr. 1) skaitytojui Europoje krenta į akis ignoravimas kultūrinių įvykių ir darbų Europoje. Visiškai nepaminėta su tokiu dideliu pasisekimu pravestoji pabaltiečių kultūrinė savaitė Zueriche (organizavo dr. A. Gerutis, talkininkaujant Baltiečių Draugijai Vokietijoje), kurios metu Kongresshaus salėse paskaitas skaitė prof. J. Eretas ir rašytojas Edzar Schaperis; parodos apėmė taip pat lietuvių V. Kasiulio ir Juzės Katiliūtės - Staniulienės kūrybą; muzikos koncertams vadovavo žinomas lietuvių draugas dr. Hermann Joseph Dahmenas. Nepaminėtos Baltiečių Draugijos suruoštos kultūrinės dienos mieste Celle (netoli Hannoverio), kurių metu miesto muziejuje vyko lietuvių grafikų paroda, muzikos koncerte dalyvavo lietuvių muzikai, o prieš miesto salę plevėsavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJAS VEIDAS VAIKŲ LITERATŪROJE — MINELGA |
|
|
|
Jonas Minelga (g. 1917) eilėraščių rašinėjimu užsiiminėja jau nuo neatmenamų laikų. Prieš kelioliką metų, šį kraštą užplūdus naujai mūsų ateivių bangai, lietuviškuose laikraščiuose dar galėdavai užtikti jo progiškai-sezoniškai-patriotinio standarto posmų, veik be išimties dirbtinių, medinių, nuobodžių. Lygiagrečiai jis spausdindavo ir sklandžius, nuotaikingus eilėraštukus mažiesiems skaitytjams, parašytus savo dar nepriklausomoje Lietuvoje bendradarbiautos vaikų periodikos (Žvaigždutės, Šaltinėlio) dvasioje.
- Mesk tu, Jonai, rimtus žmones varginęs savo diletantiškai didaktiška poezija ir koncentruokis į jaunąjį skaitytoją, — patarinėju vo jam bičiuliai.
Ar jis tų patarimų paklausė, ar patsai susiprato, ar pagaliau "didžioji spauda" liovėsi jo kūrybą spausdinusi, tačiau Minelgos eilėraščiai palaipsniui retėjo suaugusiujų, o dažnėjo vaikų periodikoje. Ir ten jie tikrai tiko. Ten jie skambėjo šiltai, natūraliai, patraukliai. Drįsčiau spėti: buvo mėgiami ir laukiami ne tik pačių mažųjų skaitytojų, bet ir jų tėčių ir mamyčių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Kalėdinis vyskupų laiškas. Vyskupai V. Brizgys ir P. Brazys gruodžio 8 Romoje, baigiantis Vatikano II susirinkimui, paskelbė kalėdinį laišką lietuviams visame pasaulyje. Laiškas pabrėžia visų bendrą pareigą "galimai greičiau ir geriau pasisavinti gausų . . . derlių", kurį atnešė tas Vatikano susirinkimas. Specialiai pabrėžiamas "pokalbis visų su visais", nurodoma, kad jį "turi maitinti gili krikščioniška meilė, abišalė pagarba ir pasitikėjimas".
Liečiant pokalbį tarp kunigu ir pasauliečių, nurodoma: "Nei kunigams, nei pasauliečiams nevalia siaurinti šito pokalbio ribų. Ne priklausymas kuriai organizacijai padaro mus tikrais katalikais, bet tik krikšto malonė. Tik ji duoda inunn teisę ir pareigą dalyvauti nuolatiniame Bažnyčios narių pokalbyje ir apaštalavime ...
Štai kodėl reikia, kad atviras :r nuoširdus pokalbis apimtų ir organizuotus ir neorganizuotus, ir arti ir toli esančius, ir palankiai ir priešiškai mums nusiteikusius".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
P. ORINTAITĖ APIE SALOMĖJĄ NERĮ |
|
|
|
Petronėlė Orintaitė: KĄ LAUMĖS LĖMĖ. Atsiminimai apie Salomėją Nėrį (1904-1945), Chicago 1965, 236 psl. Atspaudas iš "Naujienų".
Nors lietuviai nėra antifeminis-tai, tačiau, atrodo, kad vyrų kūrybai daugiau skiria dėmesio negu moterų. Antai, jau pusmetis, kai pasirodė vienos žinomiausių mūsų rašytojų P. Orintaitės knyga apie S. Nėrį, bet recenzijų apie ją lyg ir nematyti. Tiesa, apie S. Nėrį neseniai (1964-65) rašė laikraščiuose keli autoriai. Todėl viešos kalbos apie ją galėjo nusibosti. Bet, antra vertus, P. Orintaitės knyga nėra lietuvių literatūrai kokia bereikšmė, kad pro ją būtų galima praeiti tylomis.
Ši stamboka atsiminimų ir drauge literatūrinės kritikos knyga turi tris nevienodos reikšmės dalis, kurių pirmojoj (11-96 psl.) P. Orintaitė pasakoja savo atsiminimus apie savo draugę S. Nėrį, apie save pačią ir savo aplinką maždaug 1920 - 1945 metais, šitoj daly autorė apie S. Nėrį neduoda jokių naujų faktų, kurie nebūtų buvę viešai skelbti arba įneštų naujos šviesos į anos rašytojos gyvenimą, bet pateikia nemažai medžiagos savo pačios biografijai ir šiek tiek žinių to meto (1920-45) lietuvių kultūros istorijai. Antrojoj daly (99-170 psl.) P. Orintaitė šiek tiek vertina S. Nėries poetinę kūrybą ir aiškina poetės gyvenimą bei jos klystkelius, kartais suteikdama kitokios šviesos S. Nėries gyvenimo faktams, kuriuos man buvo tekę interpretuoti "Aiduose", šioj daly yra keli aiškinimai ar liudijimai, prie kurių vieno antro bus verta sustoti atskirai. Pagaliau trečioji knygos dalis (171-234 psl.) yra sudėta iš trijų kritikos bei polemikos priedų, kuriuose autorė sugrįžta prie klausimų, paliestų pirmose dviejose dalyse. Pirmame tų priedų P. Orintaitė kritiškai atsiskaito su autoriais bei jų raštais, sudėtais "Literatūros ir kalbos" IV-tame tome, išleistame 1959 m. Vilniuje; antrajame — su mano studijėle "Salomėja Neris" ("Aiduose" 1961 m.) ir pagaliau su M. Krupavičiaus serija straipsnių "Salomėja Nėris - Bačinskaitė (1964 m. "Drauge"). Nors šituose prieduose P. Orintaitė nusiteikusi labiausiai polemiškai, bet ir juose duoda vieną antrą faktą arba jo naują interpretaciją, padedančią geriau pažinti S. Nėrį ir jos aplinką. Jeigu autorė savo knygą būtų rašiusi pagal planą, sudarytą iš anksto, trečioji dalis būtų buvusi visai nereikalinga.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
