| |
|
|
4 Balandis
|
Anthony Eden, buvęs Anglijos ministras pirmininkas ir ilgametis užsienio reikalų ministras, pernai užbaigė savo memuarus — The Memoirs of Anthony Eden. Jų išėjo trys tomai: Full Circle (1960), Facing The Dieta tors (1962) ir The Reckoning (1965). Visi trys tomai išleisti Bostone Houghton Mifflin leidyklos, čia apžvelgsime tuos memuarus tik tiek, kiek jie liečia Lietuvą ir jos Baltijos kaimynes — Latviją ir Estiją.
Pirmame tome Edenas tik vienu atveju mini Baltijos valstybes. Jis ten rašo, kad Ženevoje, dar prieš karą, kalbėjęs su vienu užsienio valstybininku apie tų trijų valstybių ateitį. Jo draugas diplomatas, kurio pavardės Edenas nenurodo, labai teigiamai vertinęs Baltijos valstybių "gyvenimo būdą", tačiau pakraipęs savo galvą ir pasakęs prancūziškai : "Malheureusement, ce ne sont pas des états viables" (p. 438). Pats Edenas dėl to pareiškimo nepasako savo nuomonės, kad "nelaimei, tai nėra galinčios išsilaikyti valstybės".
Antrame tome Baltijos valstybės minimos bent aštuoniais atvejais. Pirmiausia Edenas rašo apie anglų vyriausybės susirūpinimą dėl Vokietijos atsiginklavimo, kurį, laužydamas Versalio sutartį, Hitleris paskelbė 1935 kovo 16. Užuot tvirto protesto, Londonas pasiūlė Hitleriui atsiųsti savo delegaciją tartis. Tą delegaciją sudarė užsienio reikalų ministras John Simon, viceministras A. Eden ir anglų ambasadorius Berlyne Phipps. Pasitarimai Hitlerio rūmuose tęsėsi dvi dienas — 1935 kovo 25 ir 26.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
— PLB valdyba kovo 4 posėdyje konstatavo, kad Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso parengiamieji darbai intensyviai vykdomi pozityvia linkme, ir paneigė visus gandus, kurie skleidžiami norint pakenkti Jaunimo metų ir kongreso pasisekimui. Savo ruožtu PLJK komitetas vienbalsiai pareiškė pasitikėjimą savo pirm. Alg. Zaparackui.
Spaudoje pasirodė žinutė, jog nutarta šiame kongrese vykdyti ir Miss Lithuania rinkimus. Laukiama šiais rinkimais sudominti vietos spaudą ir televiziją. Mums atrodo, kad tai bus greičiau tik neskoningas nusipiginimas. Reikėtų šį nutarimą rimčiau persvarstyti.
— JAV LB centro valdyba nutarė išleisti jaunimo literatūros alma, kuriame dalyvautų 16-30 metų amžiaus grožinės literatūros kūrėjai ir publicistai. Turime abejonių ir dėl šio užsimojimo: 1. suplakimas vienon knygon grožinės literatūros kūrimų (kiek jų bus) su publicistiniais straipsniais iš anksto žada tik mišrainę; 2. Lietuvių studentų sąjunga ruošia savo metraštį, ir jo šiam reikalui pakanka.
— Atlanto rajono lietuviai skautai Connecticut valstybėj prie Lisbon miestelio (135 mylios nuo New Yorko ir 85 mylios nuo Bostono) įsigijo stovyklavietę — per 90 akrų miško plotą su mažyčiu ežeriuku (pusantro akro). Vasario 12 pasirašyti nuosavybės dokumentai. Pirkinio kaina 15,500 dol.
— Laiškų Lietuviams straipsnių konkurse suaugusių grupėj pirmą premiją laimėjo sesuo M. Jurgita Saulaitytė (iš Putnamo), jaunimo grupėj premijas laimėjo Rūta Rastonytė (iš Putnamo), Aušra Gylytė (iš Čikagos) ir Mečys Landis (iš Vasario 16 gimnazijos).
— Fordhamo universitete ir šiemet skelbiama šešių savaičių lituanistinė programa, kuriai vadovaus VI. Jaskevičius, S.J., A. Vasys ir A. šlepetytė-Jannace. Informacijos reikalu kreiptis šiuo adresu: Fordham University, Box AA, Bronx, N. Y. 10458. Jau keleri metai šie lituanistiniai kursai buvo bergždžiai skelbiami, nes nesusidarydavo klausytojų. Linkėtina, kad bent šiais Jaunimo metais to vėl neatsitiktų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PENKTOJI ŠLAITO POEZIJOS KNYGA |
 |
 |
 |
 Dvidešimt metų nemačiau tavęs.
šiandieną
aš jau daugiau nevadinu tavęs
senuoju Ukmergės vardu:
šiandieną
tu man esi Jeruzalė.
Tavo kiekvienas stogas dega ir
liepsnoja
manoj širdy,
tartum saulėleidžio didžiulis gaisras.
Tokiais žodžiais poetas Vladas Šlaitas kreipiasi į Ukmergę savo naujausioje eilių knygoje "Širdies paguodai" (Vladas Šlaitas, širdies paguodai, Londonas, 1965).
Ukmergė — pilkas, gal būt, pats pilkiausias Lietuvos miestas. Važiuojant didžiuoju Kauno - Zarasų plentu į pietus, maždaug pusiaukelėje tarp Utenos ir Kauno, pasieki Ukmergę. Ilga ir monotoniška kaip Visų Šventųjų litanija pagrindinė gatvė; melancholiški skersgatviai; pilko ir begalinio dangaus prie žemės priblokšti namai ir keleivio širdžiai neaprėpiama melancholija. Ir kas būtų galėjęs tikėti, kad pilkiausia iš pilkiausių-jų susilauks savo poeto?
Vlado Šlaito eilėraščiai, skirti jo nesugrąžinamai žuvusio ankstyvos jaunystės pasaulio sostinei Ukmergei, yra ne tik patys geriausi šioje knygoje, bet gal ir visoje mūsų "urbanistinėje" poezijoje. Senieji, o vėliau ir jaunesnieji, t. y. nepriklausomybės laikotarpio poetai, apdainuodami miestus (dažniausiai Vilnių, Kauną ir Klaipėdą), neišvengė oficialaus patoso ir dėl to tik labai retais atvejais tepakilo aukščiau proginės poezijos lygio. Visi jie operavo patetiškomis bendrybėmis, ir nė vienas iš jų neturėjo tokio giliai autentiško ryšio su apdainuojamuoju objektu. Visi jie deklamavo, ir jų žodžiai tebuvo tam tikro istorinio momento nuotaikos liudininkai, šlaito žodis, priešingai, turi pirmykščio judesio gelmę ir prasmę, gamtos elemento gyvybę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
NAUJA KNYGA APIE LIETUVIŲ TAUTINĮ ATGIMIMĄ |
|
|
|
Praėjusiais metais Balstogėje pasirodė lenkiškai parašyta knyga, kurios lietuviškas pavadinimas yra toks: Lietuvių tautiniai kultūrinis judėjimas XIX a. (iki 1890). Knygos autorius yra lenkų istorikas Jurgis Ochmanskis (gimęs 1933 m. ir nuo 1963 m. docentaująs Poznanės univ. — Red.). Be įvado ir turinio santraukos lietuvių kalba, knyga turi 6 skyrius: 1. Tautinio Lietuvos atgimimo istoriografija. 2. Lietuvių tautos nykimas feodalinės santvarkos metu XVI -XIX a. 3. Lietuvių tautinio atgimimo pirmtakai bajorai nuo XVI a. pabaigos iki 1863 m. 4. Atgimimo sąjūdžio priežastys ir pradžios 1864-1882. 5. Lietuvos Mylėtojai (1883-1890). 6. Iš lenkų - lietuvių santykių "Aušros" laikotarpyje.
Lietuvių tautiniai kultūrinį sąjūdį autorius skirsto į keturis laikotarpius: pirmas nuo Mikalojaus Daukšos iki XIX a.; antras — nuo XIX a. pradžios iki 1863 m. sukilimo; trečias — nuo 1863 m. iki 1883 m.; ir pagaliau ketvirtas — nuo 1883 m. iki 1890 m.
Aplamai tenka pažymėti, kad autorius dalyką pažįsta labai gerai, ką rodo ir apžvalga literatūros tuo klausimu pirmame skyriuje. Autorius žino, kas tuo klausimu parašyta ne tik kitomis kalbomis, bet ir lietuvių, ne tik seniau, bet ir dabar tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Jis panaudojo ne tik tokius leidinius kaip Commentationes Balticae, bet ir tokius kaip V. Kavolio (red.) Lietuviškas liberalizmas ar tremtinių stovyklose Vokietijoje ėję laikraščiai žiburiai bei Naujasis gyvenimas. Savo darbui autorius panaudojo net ir prof. Z. Ivinskio rankraštį "Lietuvių visuomenės diferenciacijos bruožai nuo 'Aušros' iki Steigiamojo seimo". Tai bene pirmas sintetinis darbas, aprašantis visą lietuvių tautos kultūrinį brendimą bei tautinį sąmonėjimą nuo pat pradžios iki kone XX amž. Su šiuo darbu galima lyginti nebent tik Mykolo Roemerio Litwa (1908), kuri iki šiol buvo bene geriausia ir objektyviausia tuo klausimu knyga, parašyta taip pat lenkiškai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KALBOS ETIMOLOGINIS ŽODYNAS |
|
|
|
Tur būt jau yra vad. "likimo ironija", kad lietuvių kalba, nežiūrint jos didelės reikšmės lyginamajai indoeuropiečių kalbotyrai, dar nesusilaukė pilno aprašymo bei susisteminimo. Daugelis indoeuropiečių kalbų tokius pagrindinius veikalus jau turi.
Galima būtų tvirtinti, kad kalba yra tada pilnai ir moksliškai aprašyta, kai ji turi sekančius paskelbtus ir patikrintus veikalus: a) išsamią tos kalbos istoriją, b) išsamią istorinę tos kalbos gramatiką, c) pilną tos kalbos žodyną, d) etimologinį žodyną, e) galimai išsamesnius tos kalbos tarmių žodynus, f) galimai pilną tos kalbos tarmių atlasą, g) kalbos, taip pat ir jos tarmių, žodžių atlasą.
Kalbos istorija nagrinėja atitinkamos kalbos genealoginę kilmę nuo galimai senesnių laikų, jos išsivystymą bei keitimąsi laiko bėgyje, pagaliau bendrinės kalbos išsivystymą ir jos santykius su tarmėmis.
Istorinė kalbos gramatika smulkiai išnagrinėja kalbos fonologinės (garsinės) sistemos kilmę, jos keitimąsi, to keitimosi rezultatus ligi vėliausių laikų. Toliau ji nagrinėja kalbos morfologinės sistemos išsivystymą, t. y. daiktavardžių, būdvardžių, įvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių lyčių išsivystymą ir keitimąsi. Istorinės gramatikos apimtin taip pat įeina kalbos žodžių daryba, kuri dalinai priklauso ir morfologinei sričiai, ir kirčiavimo sistemos išsivystymas. Pagaliau istorinė gramatika nagrinėja ir labai plačią sintaksės sritį.
Pilnas kalbos žodynas suregistruoja galimai visus tos kalbos žodžius su jų visomis reikšmėmis, kartais duodamas ir dokumentuotą reikšmių kitimo apžvalgą, čia taip pat gali įeiti ir tikriniai vardai, nors tikriniams vardams daugeliu atžvilgių yra skiriami specialūs žodynai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
