| |
|
|
8 Spalis
|
|
PROTESTAS UNIVERSITETUOSE |
 |
 |
 |
Šį pavasarį JAV universitetus palietė protestų banga. Protestuota prieš atrankos karinei tarnybai (Selective Service System) neteisybes, žvelgiant iš vidaus, dalykai kartais kitaip atrodo, todėl gal skaitytojui bus įdomu protesto eiga viename JAV universitete.
University of Chicago nėra didelis universitetas — studentų turi apie 10.000, bet iš jų dauguma yra jau baigę kolegiją. Kolegija šiame universitete mažytė — 2000 studentų, tačiau studentiškame gyvenime kolegijos studentai gal labiausiai girdimi: jie veda Student Government, Folk Song Society, socialinės akcijos sąjūdžius, kaip SWAP (Student Woodlawn Area Project — mokomi moksle atsilikę gimnazijos ir pradžios mokyklos vaikai), VISA (lankomi ligoniai psichinėse ligoninėse). Ryškiai politinį pobūdį turi neseniai įkurtas SDS (Students for a Democratic Society), kurio skyriai yra daugelyje JAV universitetų. Atrodo, kad šią organizaciją įsteigė pats kairiausias civilinių teisių ir pacifistinių demonstracijų veteranų sparnas. Jo politinė ideologija dar neišryškėjusi, tačiau iš dabartinių apraiškų ją galima būtų laikyti marksizmo ir radikaliosios — gal net anarchinės — demokratijos mišiniu. SDS aktyvistai dažnai kalba apie The Establishment, su nepasitikėjimu kalba apie kiekvieną instituciją; nepasitikėjimas dažnai perkeliamas visiems suaugusiems — Berkeley buvo girdimas šūkis: "Don't talk to anyone over thirty".
Universitete studentiškas gyvenimas pagyvėja balandžio mėnesį — per žiemą daug dirbta, o Čikagoje pavasaris paprastai maloniai šiltas, todėl smagu ir lauke pašūkauti, šio pavasario demonstracijų priežastis buvo Vietnamo karas, kuriam priešinasi — ir remia — žmonės su daugybe skirtingų motyvų.
žiemos metu buvo pranešta, kad Sélective Service System naudosianti Korėjos karo metu veikusias taisykles, kurių pagalba sprendžiama, ar studentui leidžiama baigti kolegiją, ar jis imtinas į kariuomenę. Sprendimas grindžiamas dviem dalykais: studento vieta jo klasės vyrų tarpe (apskaičiuojama iš jo pažymių vidurkio) arba jo pažymys specialiame egzamine, kurį imti leidžiama visiems krašto studentams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
HEIDEGGERISTŲ SUVAŽIAVIMAS |
|
|
|
Balandžio 20-23 Drew universitete (Madison, New Jersey) įvyko M. Heideggerio filosofijos atstovų suvažiavimas. Besiklausantiems skirtos bemaž 400 vietų visos buvo užimtos. Aktyvių programos dalyvių buvo apie dvidešimt. Ne visi jie buvo filosofai. Jų tarpe buvo ir teologų, literatų ir psichologų. Tačiau jiems buvo būdinga heideggerinė orientacija. Buvo susirinkę ne vien iš šiaurinės Amerikos žemyno. Dalis jų buvo iš keleto Europos kraštų.
šis suvažiavimas liudija augantį susidomėjimą Heideggerio filosofija Jungtinėse Amerikos Valstybėse ne tik filosofiniuose rateliuose, bet ir platesniuose kultūriniuose sluoksniuose. Ypatingai yra įdomus Heideggerio minties skverbimasis į šių dienų teologiją.
Europoje susidomėjimas Heideggerio filosofija jau yra seniai prasidėjęs. Du žymieji teologai, kurie remiasi Heideggerio mintimi, yra europiečiai. Vienas jų yra Rudolfas Bultmannas (vokietis), antras — Heinrichas Ottas (šveicaras).
Ottas buvo vienas iš pagrindinių dalyvių Drew'o universiteto susirinkime. Kai Bultmanno teologijoj centrinę vietą užima ankstyvosios Heideggerio filosofijos (Sein und Zeit laikotarpio) autentiškumo ir neautentiškumo problemos, tai Ottas vysto savo teologiją ant vėlyvosios Heideggerio minties pagrindo. Vėlyvasis Heideggeris yra ne tiek Būties, kiek Kalbos (Kalba Heideggerio filosofijoj turi skirtingą nuo kasdieninio jos supratimo prasmę. Paženklinti šitai prasmei tas žodis čia yra rašomas didžiąja raide) filosofas. Otto centrinė tema yra dialogas tarp Dievo ir žmogaus. Pagal jį, žmogus neveda ir nevaldo dialogo; jis jame tik dalyvauja. Dialogą veda ir valdo Dievas, žmogus atsiskleidžia ir atsiduoda dialogui ir tuo būdu jame dalyvauja. Dalyvavimas dialoge — ar jį vedant ar jam atsiduodant — yra asmeniškumo (per-sonhood) požymis. Ir Dievas, ir žmogus yra asmenys, nors tarp jų yra begalinis skirtumas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Dar tik prieš keturis metus išleistame neorganinės chemijos vadovėlyje rašoma, kad neveikliosios (tauriosios) dujos "nepasiduoda chemijai", reiškia, nesijungia net su aktyviausiais reagentais. Ir mūsiškės Lietuvių Enciklopedijos trylikto tomo straipsnelyje apie ksenoną teigiama, kad šis neaktyviųjų dujų elementas nereaguoja su kitais elementais ir todėl jo junginių nėra žinoma. Tai nenuostabu, nes dar šio dešimtmečio pradžioj niekas neabejojo, kad neveikliosios dujos tikrai yra vertos savo vardo. Tauriųjų dujų neaktyvumas iki 1962 metų buvo mokslinė tiesa. Tačiau tai skelbdami šiandien, skelbtume klaidą, nes ksenonas jau nugalėtas-
Neveikliųjų dujų grupę sudaro helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe) ir radonas (Rn). Išskyrus radoną, visi šie elementai randami gamtoje, nors nedideliais kiekiais. Ore yra 0, 94 proc. argono, o helio randama žemės gelmėse kartu su naftos dujomis. Kiti šios grupės elementai labai reti — pvz., vienuo-likoj milijonų litrų oro yra tik vienas litras ksenono. Kai kurie iš šių elementų naudojami pramonėje (neono reklaminės šviesos, skysto helio šaldymo aparatai). Kiti tėra laboratorinės retenybės, nors ir labai naudingos moksliniuose tyrimuose.
Tuoj po to, kai Rayleigh ir Ram-sey 1894 m. surado argoną, o neužilgo ir kitus šios grupės elementus, mokslininkai bandė įvairiais būdais išgauti šių dujų reakciją su kitais elementais ir junginiais. Visi mėginimai buvo nesėkmingi — dujos pasirodė tikrai neveiklios. Buvo tuoj susitaikyta su faktu, kad neveikliųjų dujų junginiai neegzistuoja ir kad bandymai juos pagaminti būtų tik laiko gaišinimas. Tiesa, laikui bėgant, atsirado chemikų, bandžiusių laimę neveikliųjų dujų junginių sintezėje. Pasirodydavo ir vienas kitas straipsnis, skelbiąs pozityvius rezultatus. Bet visada tolimesni tyrimai parodydavo, kad rezultatai buvo klaidingi.
L. Pauling 1933 m., vadovaudamasis teoriniais apskaičiavimais, spėjo, kad kriptono ir ksenono hek-safluoridai (KrF-6 ir XeF-6) turėtų būti pakankamai pastovūs junginiai. Pauling spėjo teisingai. Tačiau praėjo beveik 30 metų, kol jo numatymas buvo patvirtintas laboratorijoje. 1962 metų pradžioje buvo paskelbta pirmo neabejotinai tikro neveikliųjų dujų junginio sintezė. Ta garbė atiteko Britų Kolumbijos universiteto profesoriui Neil Bartlett, pagaminusiam ksenono heksafluoroplatinatą, XePtF-6. Nors po to sekę tyrimai parodė, jog Bartletto izoliuota medžiaga iš tikro buvo gan komplikuotas ksenono junginių mišinys, tačiau vis tiek neveikliųjų dujų frontas jau buvo pralaužtas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vašingtono katalikų Nekalto Marijos Prasidėjimo šventovėje pašventinta siluvos Marijos koplyčia, įrengta vysk. V. Brizgio iniciatyva ir rūpesčiu. Rugsėjo 3 vysk. V. Brizgys pakonsekravo šios koplyčios altorių ir prie jo atlaikė pirmąsias mišias. Kitą dieną, rugsėjo 4, vyko Šiluvos Marijos koplyčios dedikacijos pagrindinės iškilmės, kuriose dalyvavo Baltimores kardinolas L. J. Shehan, Vašingtono arkivyskupas P. A. O'Boyle, Čikagos arkivyskupas J. P. Cody, Detroito arkivyskupas J. F. Dearden, lietuviai vyskupai V. Brizgys, P. Brazys ir C. Salatka, apie 100 lietuvių kunigų ir apie 6000 pasauliečių. Vašingtono arkiv. P. A. O'Boyle pašventinus Šiluvos Marijos koplyčią, prie didžiojo altoriaus pontifikalines mišias aukojo vysk. V. Brizgys, o pamokslą pasakė prel. L. Mendelis. Šia proga pop. Povilas VI atsiuntė vysk. V. Brizgiui laišką, skirtą visiems lietuviams.
Šiluvos Marijos koplyčios nuotraukomis iliustruojame šį numerį, o kitame numery bus plačiau aprašytas ir šia proga vykęs religinis kongresas.
— JAV senatas spalio 22 priėmė rezoliuciją (H. Con. Res. 416), kuri ragina JAV prezidentą kreiptis j pasaulio opiniją ir ją panaudoti Pabaltijo valstybių teisėms atstatyti. Atstovų rūmai šią rezoliuciją jau pernai buvo priėmę.
Jaunime. — Religinio kongreso
metu Vašingtone rugsėjo 5 jaunimo sekcija surengė simpoziumą "Jaunimas ir religija mūsų laikų priešreliginėje įtampoje", šią temą referavo stud. Vyt. Radzivanas, o diskusijoms vadovavo stud. K. čižiūnas. Diskusijose dalyvavo vysk. V. Brizgys, vysk. P. Brazys, MIC, dr. S. A. Bačkis, J. Bačiūnas, V. Čižiūnas, A. Mažeika ar., Arv. Barzdukas, kan. V. Zakarauskas. Kaip "Tėviškės žiburiai" pastebėjo, "kalbėjo daugiausia vyresnieji, nes jų daugiau ir buvo'. Euvo priimtas pareiškimas, kuriame išpažįstamas tikėjimas į Dievą, Kristų ir Jo Bažnyčią taip toliau formuluojamas: "Mūsų tikėjimas ir religinis gyvenimas yra mūsų pačių giliu įsitikinimu ir laisvu apsisprendimu priimtas kaip esminė ir prasmūsų gyvenimo ir veikimo dalis. Mes savo tikėjimu didžiuojamės ir stengiamės juo gyventi. Mes laikomės Kristaus ir Jo Bažnyčios paskelbtų doros dėsnių savo asmeniškame, viešajame ir visuomeniniame gyvenime. Mylėdami savo artimą Kristaus meile, mes gerbiame visų įsitikinimų, visų tautų, rasių ir visų religijų žmones. Svarbiausia vertindami žmogaus asmenybę, mes visuomet rūpinamės, kad kuo daugiau žmonių būtų Kristaus sekėjais savo gyvenime ir savo veikime".
|
|
Skaityti daugiau...
|
Maironis: BALADĖS. Iliustravo Pranas Lapė. Išleido Romuva. New York, 1966. Didelio formato (8x10") 102 psl. Be Maironio 7 baladžių (Roma, Šatrijos kalnas, Jūratė ir Kastytis, Čičinskas, Medvėgalio kalnas, Užkeiktas Skapiškio varpas, Dyvitis), duotas apie jas prof. J. Brazaičio studijinis straipsnis. Leidinys puošnus, tinka ir dovanoms. Kaina 6 dol.
Antanas Gustaitis: IR ATSKRIDO JUODAS VARNAS. Eilėraščiai. Aplanką piešė Romas Viesulas. Išleido Santara - Šviesa A. Mackaus vardo knygų leidimo fondo lėšomis. Čikaga, 1966. 126 psl., kaina 3 dol.
Antanas Rūkas: MANO TAUTOS ISTORIJA. Lyrika. Čikaga, 1966. Tai Lietuvos istorija eilėmis "nuo ledų slinkimo gadynės ligi šių dienų". Didelio formato (81/4x101/4") 120 psl., liuksusiniame popieryje, drobės viršeliais, liusiruota Viktoro Petravičiaus 35 raižiniais. Kaina 5 dol. Išleista 300 egz. Knyga niekur kitur neplatinama, gaunama tik pasiuntus jos kainą šiuo adresu: A. Rūkas, 3346 W. 65th PI., Chicago, 111. 60629.
Anatole C. Matulis: LITHUANIAN CULTURE IN MODERN GERMAN PROSE LITERATURE (H. Sudermann, E. Wiechert, A. Miegel). Purdue University, 1966. ši mokslinė 166 psl. studija JAV gaunama šiuo adresu: K. Jeske, 19947 Cardoni, Detroit, Mich. 48203. Kaina 4.90 dol.
Giovanni Papini: ŠVENTASIS AUGUSTINAS. Iš italų k. vertė dr. Petras Mačiulis. Aplankas P. Jurkaus. Išleido Ateitis, New. York, 1966. 176 psl., kaina 3 dol. Leidinio mecenatas prel. I. Kelmelis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
