| |
|
|
2 vasaris
|
|
Naujo veikalo apie aisčius proga |
 |
 |
 |
|
Parašė Marija Alseikaitė-Gimbutienė
|
Etudes sur la Nationalité des Aestii, I, par Raymond Schmittlein. 320 psi., 25 žemėlapiai, 4 pav., 1 fac-similé. 1948, Editions Art et Science, Bade. Tokia antrašte pasirodė I-asis tomas dideles Raymond Schmittlein studijos, kuri drauge yra ir jo daktaratas. Autorius yra gerai pažįstamas lietuvių bičiulis, prancūzų generolas, kurj laiką prieš II pasaulinį karą dėstęs Kauno Vytauto D. Universitete prancūzų kalbą ir ten gerai susipažinęs su lietuvių kalba, šiandien jis, kaip specialistas kalbininkas, debiutuoja solidžiai išleistu veikalu, savo apimtimi žymia dalimi užpildžiusiu spragą, kurios neužpildė patys Pabaltijo kalbininkai.
"Etudes sur la Nationalité des Aestii" žada apimti net keturius tomus: I. Lietuviškasis vardynas, II. Lietuvių ir prūsų asmenvardžiai, III. Germaniškieji skoliniai baltų kalbose, IV. Baltų tautos senuose istorijos šaltiniuose. 1948 metais išleistas pirmasis tomas "Lietuviškasis vardynas" drauge su įžanga bei plačia ir sistemingai suskirstyta bibliografija visiems keturiems tomams.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
K. V. Banaitis: LIAUDIES DAINOS III. Išleido Dr. S. Biežis. 1950. 17 p.
Kolumbijos Lietuvis. Nr. 1, 1950.
Česlovas Sasnauskas: LIETUVIŠKA MUZIKA. Redagavo J. Žilevičius. Išleido kun. L. Voisiekauskas. 1950. 133 p. Kaina $3.50.
A. Tyruolis: KELIONĖ. Eilėraščiai. Chicago, 1950. 126 p.
Henrikas Radauskas: STRĖLĖ DANGUJE. Eilėraščiai. Išleido Vytautas Saulius, Chicago, 1950. 110 p
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Antikristinis šventųjų pagerbimas |
|
|
|
|
Parašė A. Mc
|
Savo "Pasakojime apie antikristą" Solovjovas mini, kad antikristas buvęs ne tik žmonių draugas, "bet ir gyvulių. Jis buvo vegetaras. Todėl uždraudė vivisekciją ir palenkė skerdyklas griežtai priežiūrai. Gyvulių globos draugijos buvo jo remiamos kiekvienu atžvilgiu". Iš sykio šis antikristo bruožas mūsų nė kiek nenustebina. Mes jį kildiname iš švelnios jo sielos, iš visos estetinės jo povyzos, nes Solovjovo antikristas buvo ne tik išmintingas, bet ir gražus. Tačiau atsiminę, kad šis žmogus, tapęs pasaulio imperatoriumi, leido burti-ninkiškais savo tarno Apolonijaus žaibais užmušti popiežių Petrą II ir ortodoksų vyskupą senelį Joną; kad jis įsakė išžudyti dešimtis tūkstančių jam nepaklusnių žydų ir krikščionių; kad jis Kristui ištikimus žmones ištrėmė į dykumas, uždrausdamas jiems apsistoti miestuose ir apskritai gyvenamose vietose; visa tai atsiminę, mes ' pajuntame stovį prieš kažkokią mįslę. Tuomet anti-kristinis gyvulių globojimas pasidaro mums prasmingas ir net nuostabus. Antikristui yra gaila skerdžiamo gyvulėlio, bet jam negaila tūkstančių jo paliepimu žudomų žmonių. Antikristas globoja gyvulius ir lesina pastogės neturinčius paukštelius, bet tremia į negyvenamas dykumas Kristaus šalininkus. Antikristas nevalgo mėsos, bet gardžiuojasi šiltu kankinių krauju, šitos lygiagretės kelia mums kažkokią "niekšybės paslaptį", apie kurią kalba šv. Povilas ir kuri veikia pasaulyje (2 Tesi. 2, 7).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė A. Z
|
Nebe nuo šiandien, bet ligi šiandien VLIKo kritika tam tikruose sluogsniuose pasidariusi tarsi gero tono reikalavimu. Įvairiu tonu ir iš įvairių lūpų ši kritika reiškiama. Vieną kartą nusmerkiamas VLIKas tokiu rūsčiu pasipiktinimu, lyg klausimas eitų apie kokius tautos išdavikus. Antrą kartą pasitenkinama lengva pašaipa, lyg tekalbant apie vaikišką suaugusių žmonių žaismą. Vieną kartą šios kritikos imasi tie, kurių demokratiškumo metrikai terodo penkerius metus. Antrą kartą jiems pritaria ir tie, kurie įpratę vieni patys savintis demokratijos monopolį. Suveda krūvon VLIKo kritika ir tuos, kurie anksčiau nesibroliavo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
* Lietuvoje praėjusiais metais gegužes mėn. mirė prof. Augustinas Janulaitis. Jis gimė 1878. III. 19. Mala-vėnuose Šiaulių vai. Aktyviai bendradarbiavo "ūkininke", "Varpe", "Kovose", "Visuomenėje", "Vilniaus Žiniose", "Lietuvos žiniose", "Vienybėje Lietuvininkų"; redagavo: "Darbininkų Balsą", "žarijas", "Praeitį", parašė visą eilę politinių brošiūrų ir monografijų apie senuosius mūsų rašytojus (L. A. Jucevičių, S. Daukantą, J. Rupeiką, M. Akelaitį, Zubavi-čius ir kit.). Didžiausi jo darbai yra iš Lietuvos teisės istorijos: "Vyriausias Lietuvos Tribunolas", "I. Dani-lavičius", "Bajorai."
* Austrijoje gruodžio 1 d. mirė prel. Pranciškus Penkauskas, buvęs tuoj po Maironio Kauno Kunigų Seminarijos rektorius, Vytauto D. Universiteto profesorius istorikas. Jis gimė 1889. II. 24. Daujočiuose Gruzdžių vai. Bendradarbiavo "Draugijoje", "Vienybėje", "Ganytojuje" ir kitoje spaudoje; parašė keletą studijų iš Lietuvos istorijos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
