Parašė J. Kėkštas
|
Tokia jau keista dalykų eiga ir logika. Gimsta ir auga mūsų tarpe žmogus — nemažo kalibro asmenybės užuomazga — o mes užsispyrę darome viską, kad jį sužlugdytume. Nesuprantame jo, trukdome jam, pūdome rūsiuose. Bet jis, nežiūrint visko, lieka savimi, aplinkinio vargo, paniekos ir cinizmo jūroje kul-tyvuoja nuostabią savo meno augmeniją, kol nepalanki aplinka ir sąlygos jį priverčia pasitraukti iš savųjų tarpo. Nepasidavęs sužlugdymams, jis prasiveržia į gyvenimą ir žydi tarp svetimųjų, čia gerai suprastas ir įvertintas, menininkas aukštai iškyla ir šviesiai sužiba universalinio meno danguje. Tuomet ir mes (po daugelio metų) apie tai sužinoję, pasijuntame "atradę Ameriką". Ir didžiuojamės "lietuviu, kurs savo kūryba garsina mūsų tautos genijų plačiame pasaulyje. "Ieškome su juo ryšių, demonstruojame susidomėjimą jo kūryba, rašome ir multiplikuojame interview, nevengdami komplimentų ir ciniškų užuominų apie tai, kad "vargai gimdo galiūnus". |
Skaityti daugiau...
|