|
|
Parašė A. V.
|
Iâ didžiųjų dabarties prancūzų rašytojų tarpo išsiskyrė ir Andre Gide, miręs vasario mėnesį. Taip vienas po kito pasitraukė literatūros galiūnai, kol iš šios generacijos teliko vienas Paul Claudel. Iš naujesnių kartų nematyti, kas galėtų lygiomis stoti su tokiu Paul Valéry poezijoje ar Marcei Proust beletristikoje.
Nėra kam užimti ir Andre Gide vietos — ir kaip rašytojo, ir kaip įtakos, kuri sklido iš jo. Andre Gide įtaka atėjo pamažėle. Ji kaskart didėjo, kol jisai virto pačiu įtakingiausiu rašytoju ne tik prancūzams, bet ir svetur. Jo įtaką, pajuto visa eilė kūrėjų, kurie šiandien stovi pirmuose prancūzų rašto baruose — kaip Fr. Mauriac, Andre Malraux ir kiti. Ypač jisai savo mokslu paveikė paskesnių laikų, tarpukario jaunuosius rašytojus, net ir naująją prancūzų kartą apskritai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Julius Banaitis
|
Turbūt nuolatinių kalbų apie sunkią mūsų literatūros padėtį sugraudinti, Chicagos Lietuvių Literatūros Draugija ir dienraštis Draugas per trumpą laiką paskelbė net keturis literatūrinius konkursus. Pirmasis buvo Literatūros Draugijos novelės konkursas. Toliau sekė Draugo konkursas novelei ir eilėraščiui. Ir, pagaliau, paskutinė naujiena — kombinuotas Čiurlionio ir Draugo konkursas.
Su aukščiau paminėtais ir jau įvykusiais konkursais pasikartojo sena istorija — rezultatai buvo įprastai liesi. Šie konkursai ne tik kad neiškėlė naujų talentų, nauju vardu, bet nedavė ir nė vieno vidutinišką lygį prašokančio kūrinio. Komisijų sprendimai irgi buvo didele dalim abejotini. Pavyzdžiui, Draugo novelės konkursą laimėjusiųjų eilės tvarka, mūsų galva, būtų teisingesnė apvertus aukštyn kojom. To paties dienraščio eilėraščių konkurse antrąją vietą laimėjęs S. Pipiraitės eilėraštis yra žymiai silpnesnis už trečią vietą laimėjusį J. Krumino eilėraštį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJA PREMIJA ŠVEDŲ IR NORVEGŲ RAŠYTOJAMS |
 |
 |
 |
|
Parašė J. Ls.
|
Osloje miręs norvegų prekybininkas Birger Dobloug savo jau 1938 m. surašytame testamente paliko švedų Akademijai 715,000 norvegų kronų, kuriuos akademija turi paskirstyti į dvi dalis ir iš jų nuošimčių duoti premijas švedų ir norvegų grožines literatūros rašytojams.
Pagal palikimo nuostatus, pelnas skiriamas švedų ir norvegų literatūrai, arba skiriant rašytojams premijas už jų veikalus, arba remiant tiek literatūros, tiek literatūros istorijos veikalų leidimą, švedų Akademija privalo kasmet nustatyti, kaip kapitalas turi būti panaudotas. Norvegiškoji pusė turi ligi balandžio 1 d. pranešti akademijai, kaip ji nori jai skirta dalimi disponuoti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
AMERIKOS TAUTINĖS PREMIJOS |
|
|
|
Praeitais metais Amerikos didžiosios leidyklos susitarusios įsteigė tris tautines premijas už geriausią tų metų 1. beletristikos veikalą, 2. biografiją ir 3. poeziją, šiais metais tų premijų paskyrimas įvyko kovo 6 d. New Yorke. 1950-tų metų išrinktos geriausios šios knygos: William Faulkner — "Collected Stories" — beletristikos premija; Newton Arvin — "Herman Melville" — biografijos premija; Wallace Steven — "The Auroras of Autum" — poezijos premija. Jiems buvo įteikti auksiniai medaliai. Faulkner neatvyko į premijos įteikimą. Jis šiuo metu Ho-lywoode rašo naują romaną.
|
|
"ŽVILGSNIŲ" PROZA IR POEZIJA |
|
|
|
|
Parašė Leonas Miškinas
|
Jean Cocteau vienos savo poezijos knygos įžangoje mano, kad esančios trys knygų rūšys: knygos, kurios bando, savo laimę, kurios ją pratęsia, ir laimingos knygos. Mūsų literatūros kasdienybėje dažniausiai pasirodo antrosios rūšies knygos, t. y. tos, kurie pratęsia savo kažinkuomet įgytą, nors ir nedidelę laimę, leidžiančią šiaip taip laikytis paviršiuje ir nenugrimzti į dugną. Tos knygos nieko nebesiekia, nieko nebebando, bet pasitenkina nuolatiniu savo gilioje praeityje miegančių, kadaise išgyventų ir naftalinu dvelkiančių sentimentalinių nuotykių išstatymu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
