| |
|
|
8 spalis
|
|
KAD ATRAKINČIAU DAINŲ SKRYNELĘ |
 |
 |
 |
|
Parašė Antanas Vaičiulaitis
|
Netrukus iš spaudos išeina didelė lietuvių poezijos antologija, nuo liaudies dainų, Mažvydo ligi mūsų dienų, čia dedame tos antologijos įžangą. Kitoje šio numerio vietoje skaitytojas ras keletą retesnių eilėraščių iš antologijos. Lietuvių literatūroje pirmą kartą viename daikte regime tokį gausų mūsų poezijos pluoštą, kaip šioje knygoje. Į šiuos lakštus susirinko dainuojanti mūsų tauta — nuo nežinomo liaudies poeto ligi pačių paskutiniųjų.
Nors su spragomis, prieš save turime vientisą lietuvių poezijos paveikslą, einantį nuo žilos senovės ligi paskutinių mūsų lyrikų. Nėra prasmės lietuvių liaudies dainas atitverti nuo rašytinės lyrikos ar epo, tuo lyg sumažinant lietuvių literatūrą. Liaudies dainos yra tokis pat kuriančiosios lietuvių dvasios paminklas, kaip Baranausko "Anykščių šilelis", Putino "Rūpintojėlis", Fausto Kiršos "Laiškas obelaitėms", ar Brazdžionio "Per pasaulį keliauja žmogus". Tai tokia pat dainuojančios lietuvio sielos, jo ilgesio ir grožio išraiška, kaip ir tų poetų, kurių vardus skaitome literatūros istorijoje. Kitose tautose nežinomi autoriai davė epines poemas, kurios neatidalomai jungiamos su tų kraštų literatūra. Ir mūsų kūrybos pradžioje stovi didysis nežinomas autorius — liaudies poetas, pasauliui atnešęs nuostabų dainų lobį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
A. MACEINOS "JOBO DRAMA" KRIKŠČIONIŠKOSIOS EGZISTENCIJOS ŠVIESOJE |
|
|
|
|
Parašė Dr. A. Baltinis
|
Viena iš dabartinių mūsų blogybių priežasčių yra ir gilesnio mąstymo trūkumas. Kad šitoks tvirtinimas neatrodytų per daug greitas ir neapgalvotas, reikėtų peržvelgti bent paskutiniųjų 50 metų literatūrą, kad pamatytumėm, kaip maža joje skirta vietos toms didžiosioms problemoms, kurias gyvenimas neša savyje, nuo kurių dreba mūsų pačių egzistencija ir nuo kurių priklauso tautų ir kultūrų likimai. Tačiau čia negalima leistis j šių klausimų nagrinėjimą ir iškelti tas priežastis, kurios atitraukė mūsų tautą nuo gilesnio ir intensyvesnio idėjinio gyvenimo. Jų buvo daug ir įvairių: žiaurios gamtinės sąlygos, nuolatiniai priešų užpuldinėjimai, svetimųjų priespauda, o svarbiausia, — Ilgas išlikimas šalia krikščionybės ir todėl negalėjimas pasisavinti tų minties lobių, kurie glūdi antikos ir krikščioniškoje kultūroje. Net ir krikščionybę priėmę, mes dar ilgai laikėmės tų primityvių pažiūrų, kurios yra mūsų mitologijoje, tautosakoje, liaudies dainose. Garbindami savo senovę, kartu garbinome tas primityviąsias pažiūrias religijoje, etikoje, estetikoje, filologijoje ir kitose dvasinio gyvenimo srityse, kurios yra būdingos kiekvienos tautos pradinei kultūrai. Nuo šio primityvizmo vietomis įvyko tiesioginis perėjimas prie pozityvizmo ir materializmo, kuris savo struktūra yra artimas primityviai galvosenai. Ir nors mūsų tauta yra labai imli gilesnei dvasinei kultūrai, tačiau dėl čia suminėtų ir kitų priežasčių susidomėjimas didžiosiomis gyvenimo problemomis ir filosofija apskritai mumyse yra dar menkas. Pas mus dar nebuvo premijuota jokia filosofinio turinio knyga ir leidėjų tokioms knygoms leisti beveik nėra, jei neskaityti prel. Pr. M. Juro, kuris yra vienintelis tokių knygų leidėjas. Ir paskutinis "Draugo" konkursas parodė, kad pas mus nėra ryškios tos asmenybės, kurios paaukoja savo gyvenimą tų didžiųjų problemų sprendimui, kurias gimdė genijai ilgų šimtmečių kančiose ir kovose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Petras Babickas: BRAZILIJA |
|
|
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
Petras Babickas: BRAZILIJA.
Vaizdai, žmonės, Nuotykiai. Rio de Janeiro, 1951 m. 139 p.
Petras Babickas mums yra davęs ir poezijos, ir beletristikos, ir kelionių aprašymų. Dabar prieš akis turime naują kelionių knygą, šioj srity jisai jau anksčiau yra mums piešęs Lietuvos pajūrio paveikslus ir "Eladoj" atskleidė Graikijos grožį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė V. V.
|
"TĖVYNĖS SARGAS", Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjungos leidinys, Chicaga, 1951 m. III tomas, I (8) nr. 177 pusi.
"Tėvynės Sargas", pradėjęs savo kelią 1896 metais Mažojoje Lietuvoje, vėliau ėjo Vilniuje ir Kaune. Keletas jo numerių pasirodė ir Vakarų Vokietijoje. Šis numeris išėjo jau JAV, taigi vėl naujose sąlygose.
Šitame numery randame visų pirmą gana ilgą straipsnį, tiesiog studiją. Tai vysk. V. Brizgio: "Lietuvių tauta ir krikščioniškoji demokratija" (86 pusi.), kuriame apžvelgiama krikščioniškosios demokratijos raida Lietuvoje, nurodant jos atsiradimo priežastis, atsiradimo impulsus ir svarbiausius kūrėjus. Ypaš iškeliama popiežiaus Leono XIII enciklikų reikšmė krikščioniškosios demok-kratijos idėjų išryškinimui ir plėtrai. Kartu čia apskritai išryškinama demokratijos esmė, charakteris, funkcijos ir reiškimosi būdai. Taip pat apibūdinama demokratijos interpretacija komunistinėje, socialistinėje, liberalistinėje santvarkoje. Daugiausia vietos skiriama krikščioniškajai demokratijai, jos išeitam keliui, jos principams ir esmei. Pabaigoje plačiai pasisakoma apie demokratybę ir lietuvių tautą. Nagrinėjama klausimai, kaip reiškėsi demokratybę ir krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje, ir kokia turėtų būti jos ateitis vėl atstatytoje Lietuvos valstybėje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Gražina Tulauskaitė: Po svetimu dangum. Poezija. Išleido Venta. 1951 m. 60 p.
Aloyzas Baronas: Žvaigždės ir vėjai. Noveles. Išleido Venta. 1951 m. 238 p.
Vincas Jonikas: Brangmens. Lyrika. Išleido ALKA. Brooklynas, 1951 m. 60 p.
Vladas Vijeikis: Tėvynė. Lietuviškam jaunimui. Margerio leidinys. Chicago, 1951 m. 63 p.
Tėvynės Sargas. Kultūros, visuomenės, politikos ir socialinių mokslų žurnalas. 1851 m. 1 (8) nr.
Exibit of Genocide in Lithuania. Cleveland, 1951.
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
