| |
|
|
10 gruodis
|
|
VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS BIOGRAFIJOS BRUOŽAI |
 |
 |
 |
|
Parašė VACLOVAS BIRŽIŠKA
|
Jojo 150 metų gimimo, 100 metų įsivyskupavimo ir 75 metų mirties sukakties proga
Norėdama išvengti priekaištų, rusų administracija, 1870 m. išspausdinusi trečią ir ketvirtą pamokslų tomą, jų nesiuntė per policiją, bet visą leidinį pristatė pačiam vyskupui, prašydama išplatinti. Valančius, savo raštinei įsakęs paruošti lydimuosius raštus dekanams, kaip įrodymą, kad administracijos reikalavimas yra patenkintas, pats visą leidinį sukrovė katedros pastogėje, kur jis ir išgulėjo nevartojamas apie 50 metų;
Panašios taktikos — potvarkių ignoravimo, delsimo vykdyti, paskiau visiško jų turinio iškreipimo — Valančius laikėsi ir daugybėje kitų savo bylų su administracija. Dažnai jam pavykdavo ją visai suklaidinti. Jau ir tuo laiku jis buvo bent tiek nustojęs administracijos pasitikėjimo. Pavyzdžiui, 1862 m. jis padavė prašymą, kad leistų jį į užsienį "pasigydyti" (iš tikro gi norėjo popiežiui padaryti pranešimą apie Lietuvos ir Rusijos katalikų padėtį), bet iš generalgubernatoriaus Nazimovo gavo neigiamą atsakymą. Sukilimo metu, o ypač posukilminiu laikotarpiu tokia taktika jau retai kada galėjo duoti teigiamų rezultatų. Valančius, tai matydamas, savo taktiką pakeitė — vietoje ligi to laiko taikomo pasyvaus pasipriešinimo, jis stojo, nors ir slapton, bet aktyvion kovon su caro valdžia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
NOBELIO LAUREATAS PAER LAGERKVIST |
|
|
|
|
Parašė A. R.
|
 Jau kelinti metai ėjo šnekos, kad Nobelio literatūros premija turėsianti tekti švedui Paer Lagerkvist. Juk jis stovi pačioje dabartinės švedų literatūros viršūnėje, be to, jį šiai garbei buvo pristatę toki žinomi vardai, kaip Andre Gide ir R. Martin du Gard, abu tais laurais vainikuoti.
Šiemet lūkestis išsipildė. Oficialiame švedų Akademijos pareiškime pasakyta, kad Paer Lagerkvist premiją gavo: "Už meninę galią ir už giliai įsišaknijusį savarankiškumą, kurį jisai parodo savo raštuose, ieškodamas atsakymo į amžinuosius žmonijos klausimus". Tai jau ketvirtas švedų rašytojas, pagerbtas garsiausiuoju literatūros pasaulio vainiku. Prieš jį ėjo pasakotoja burtininkė Selma Lagerloef, paskui — beletristas Verner von Heidenstam ir lyrikas Karlfeldt, kuriam premija buvo suteikta jau po mirties.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRANO VAIČAIČIO SUKAKTIS 1876—1901 |
|
|
|
|
Parašė A.V.
|
Praėjo 50 metų nuo Prano Vaičaičio mirties, o jisai savo kūrybos žodžiu pasiliko gyvas lietuvių tautoje. Kai kurie jo posmai yra tapę liaudies nuosavybe ir Lietuvos laukuose skambėjo sykiu su kitomis mūsų žmonių dainomis. Tai rodo, kaip jisai yra artimas tautos širdžiai, kaip gražiai mokėjo atspėti jos jausmus ir troškimus.
Slenkant metams, Pranas Vaičaitis buvo nelygiai vertinamas: iš pradžių jis buvo statomas su pirmaisiais mūsų dainiais, bet ilgainiui kritikai jį nustūmė į nežymią vietą. 1927 metais apie jį "Gubose" plačiai parašęs Z. Kuzmickis pasidarė tokias išvadas —
"Tuo būdu aiškėja, kad Vaičaičio kūryba poezijos atžvilgiu yra silpnoka, kadangi:
1) ji prasilenkia savo žanru su
poeto psichiniu patosu ;
2) ji yra tendencinga;
3) techninis Vaičaičio poezijos aparatas — kalba, stilius, eiliavimas — nėra dailingas ir poetiškai kultivuotas;
4) Vaičaičio kūryba nėra originali ir savaiminga: tiek turinio, tiek formos atžvilgiu ji dažnai yra imituojanti".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė A. V.
|
Lapkričio 1 dieną Norwood, netoli Bostono, mirė žinomas lietuvių kalbininkas ir vertėjas Viktoras Kamantauskas. Lietuviai neteko itin kruopštaus ir vertingo darbininko.
Velionį reikia statyti tarp pirmaeilių mūsų vertėjų, šioje srityje jisai turėjo dvi retas savybes — puikiai mokėjo eilę svetimų kalbų ir buvo lietuvių kalbos žinovas. Tuo būdu vertimai jam ėjo lengvai, ir jisai jų yra parūpinęs arti 50. Juos peržvelgę, matome pedagoginių raštų ir ypač gausiai — grožinės literatūros. Tarp jo vertimų randame klasikų autorių, kaip Moliere, Corneille, Vic-tor Hugo, o taip pat ir naujesnių rašytojų — Galsworthy, Romain Rcl-land, Arnold Bennett, Willa Cather ir k. Specialią grupę čia sudarytų vaikų literatūros vertimai, kaip "Mano mažasis Trotas" arba "Pinokio nuotykiai".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Jurgis Jankus: PIRMASIS RŪPESTIS |
|
|
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
Jurgis Jankus: PIRMASIS RŪPESTIS. Išleido Liet. Knygos Klubas, 1951 m. Chicago. 213 p. Kaina 2 dol.
Jurgis Jankus jau nuo 1923 metų kruopščia literatūros dirvoj. Tačiau jo vardas tvirtai raštų pasaulyje atsistojo ir jau pasiliko, kai jis pastaraisiais prieš karą metais davė savo pirmas knygas — "Egzaminus", "Be krantų", šie romanai buvo parašyti šiltai, autorius buvo arti patyręs savo vaizduojamąjį pasaulį, o savo realizmą perpūtęs lengvais impresionizmo vėjais. Jis žengė tolyn, domėdamasis ir drama. Ne visi paskesnieji jo raštai išvydo pasaulį — kai kurie rankraščiai pasiliko anapus. Plačiausias jo mostas buvo "Naktis ant morų", kur stengėsi ne tik meniškai, bet ir idėjiškai pavaizduoti mus ištikusių nelaimių paveikslą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
