| |
|
|
4-5 balandis-gegužė
|
|
VĖŽYS MODERNINIO MOKSLO ŠVIESOJE |
 |
 |
 |
(Tęsinys)
Bet visi šimtai ir tūkstančiai žmonių, kurie su vėžiu ateina pas gydytojus, yra gavę vėžį ne nuo rentgeno ar radžio spindulių, arba tų cheminių junginių. Visuomenė paprastai retai tesusiduria su tais agentais. Ultravioletiniai spinduliai, gaunami iš gyvsidabrio garų lempos (Höhensonne) gali sukelti vėžį. Didžiausias ultravioletinių spindulių šaltinis yra saulė. Dažnai žmonės klausia, ar saulės vonios gali sukelti vėžį. Amerikoje pietvakariuose yra daug odos vėžio ligų — 33.8%, Philadelphijoje — 13.9%, Chicagoje — 9.4%, Detroite — 8.4%. Tas didelis odos vėžio ligų kiekis pietvakariuose yra priskiriamas saulės sąskaiton. Bet, matyti, tas saulės spindulių kiekis, kuris pasiekia odą, turi būti didelis. Iš eksperimentų su žiurkėmis matome, kad jas reikia išstatyti prieš saulę kasdien po penkias valandas, ir tai per 7-10 mėnesių. Reikia atsiminti, kad žiurkės yra labai atsparios vėžiui. Galimas daiktas, kad žmogui tiek nereikės saulės, kad gautų odos vėžį. Bet iš kitos pusės nėra mokslinio pagrindo gąsdinti vasarotojus, kurie per atostogas mėgsta saulėje pagulėti.
Neseniai buvo atrasti naujos ir ypatingos rūšies spinduliai. Juos surado F. F. Hess 1912 m. ir pavadino kosminiais spinduliais. Tie spinduliai ne žemiškos kilmės, jie taip pat neina ir nuo saulės. Jie pripildo visą visatą, jie nėra elektromagnetinės prigimties, bet korpuskuliari-nės, nes juos veikia elektromagnetinis laukas. Jų penetracijos jėga yra stačiai pasakiška. Jie gali pereiti 80 metrų sniego sluogsnį, 200 metrų vandens sluogsnį ir 15 metrų plieno sluogsnį. Jų energija yra tokia didelė, kad gali skaldyti atomus, kaip atominėje bomboje neutronai skaldo atomų branduolius. Vėžio specialistai, arba onkologai, labai susidomėjo šitais spinduliais ir iškėlė klausimą, ar tie kosminiai spinduliai kartais neturi reikšmės vėžio genezėje. Ir jau atsiranda balsų onkologų tarpe, kurie tai tvirtina. Atsiveria nepaprastai įdomi sritis tyrimams. Jeigu kas tvirtina, kad saulė ar kosminiai spinduliai ar kas panašaus sukelia vėžį, tai tuojau turi laukti, kad jo paklaus: "Bet saulė ir kosminiai spinduliai šviečia ant visų, ir ant gerų ir ant paprastų, kodėl ne visi gauna vėžį, bet tik kai kurie?"
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Dieną naktį žiūrite ir žiūrite.
Ir atsižiūrėt negalite
Debesėlių šilkaskarėm burėmis,
Obelų prie kelio.
Dieną naktį žiūrite ir žiūrite.
Saulėj degat. Tirpstate lietuj,
Ir atsižiūrėt, kaip mes, negalite
Žibančių žvaigždžių augštam danguj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Į 1954 m. ispanų "Planetos" premiją kandidatavo 105 romanai, su tiek pat autorių. "Planeta" yra didžiausia šios rūšies įstaiga Europoje (neskaitant, žinoma, Nobelio premijos) ir laikoma antra pasaulyje, po Š. Amerikos Pulitzerio. "Planetos" premiją įsteigus, 1952 m. jos pirmuoju laureatu buvo Juan José Mora su romanu "Naktyje nėra kelių" (En la noche no hay caminos), antruoju (1953) Fernández Nicholás su "Pažadėtąja žeme" (Tierra de promisión) ir trečioji laureate ANA MARÍA MATUTE šią 100,000 pesetų premiją laimėjo už romaną "Mažytis teatras" (Pequeño teatro), kuris "Planetos" jury komisijos pripažintas geriausiu 1954 m. Ispanijoje išėjusiu romanu.
Ana Maria Matute turėjo šį kartą daug ir stiprių konkurentų, tačiau, nežiūrint visko, iš visos sudėtingos premijinės procedūros išėjo nugalėtoja. Iš rimtesnių kandidatų, su pagrindu pretendavusių į šiu metų 'Planetos" premiją, paminėtini: Ignacio Aldecoa ("El fulgor y la sangre" — Šviesa ir kraujas), Nunez Alonso ("Segunda agonía" — Antroji agonija), Juan Gcytisolo ("Duelo en el paraíso" — Gedulas rojuje), Rosa María Cajal ("Monica Villar"), J. Calvo Alfaro ("Sus huellas en el cielo" — Jo pėdsakai dangui), Josefina Dalmau ("Mi guerra"— Mano karas), Luis Vila "Los cínicos" — Cinikai), Miguel Ángel Castiella ("La esperanza de una canción" — Vienos dainos viltis), Maria Dolres Cortay ("Casa de huespedes" — Svečiu namas), Jose Maria Alvarez ("Las estatuas no hablan" — Statulos nekalba) ir daug kitų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
 Pulgis Andriušis: TIPELIS. Humoristinis romanas. Išleido Gabija.
Tremtis Pulgį Andriušį kardinališkai pakeitė: iš laikraštininko padarė rašytoją. Tai gal perdaug pasakyta, nes tokia metaforzė vargu ar įmanoma. Laikraštininko pagrindinis privalumas, pagrindine sąlyga yra pastabumas. Jo darbas yra daugiau pastebėtus faktus bei reiškinius rinkti ir klostyti juos taip, kaip jie yra tikrumoje susidėstę. Ir literatūroje pastabumas yra reikalingas, tačiau jis nėra esminis, nes daug svarbiau tą medžiagą parinkti, išdėstyti ir suorganizuoti. Kitaip sakant, epinėje literatūroje pagrindinis dalykas yra fabulos pynimas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRATIMINĖ LIET. KALBOS GRAMATIKA |
|
|
|
Dr. A. šešptaukis, PRATIMINĖ LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKA mokyklai ir namams. Bendrija, 1954.
Keista, kai palygini lietuvių gyvenimą Vokietijos stovyklose ir čia Amerikoj. Ten, kaip ir čia gyvenom išsimėtę po kelis tūkstančius ar net šimtus, bet kiekvienoj stovykloj turėjom lietuvišką pradinę mokyklą, lietuvišką gimnaziją su normalių Lietuvos mokyklų programomis ir ir vadovėliais. Čia ir pradinė e mokyklose sunku kad ir po pusvalandį lietuviškiems dalykams iškombinuoti. O vadovėliais vos dabar tepra-dėjome rūpintis, nors ir labai kukliais.
Dr. Šešplaukio gramatikėlė nedidelė, bet joje sudėta viskas — ir fonetika su morfologija, ir sintaksė, ir dar pratimai. Ir to turi užtekti ne tik pradinei, bet ir vidurinei mokyklai, žodžiu, visam gyvenimui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
