|
|
ISPANŲ POETAI APIE KŪRYBINĮ PATYRIMĄ IR POEZIJOS TEMATIKĄ |
 |
 |
 |
|
Parašė J. Kėkštas
|
Savaitraštis "Correo Literario" buvo paskelbęs ankietą, nukreiptą į įvairių sričių menininkus: poetus, dramaturgus, beletristus, esejistus, dailininkus, meno ir literatūros kritikus, filmų režisierius bei scenarijų autorius ir t. t. Klausimai lietė ispanų meno ir literatūros aktualias problemas.
Poetams, dramaturgams, beletristams ir dailininkams buvo duoti du klausimus: 1. Ką iki šiol esu sukūręs; ar esu patenkintas savo darbais; kaip galėčiau apibūdinti ligšiolinę savo kūrybą? 2. Ką veiksiu ateity; ar patyrimas turi įtakos mano orientacijai ir siekiamiems meno tikslams; kokį naują veikalą ruošiu, kokia, mano nuomone, turėtų būti šių dienų ispanų poezijos (novelės, dramos, dailės) tematika?
Ankietoje dalyvavo daug žymių senesniosios ir naujosios kartos ispanų poetų, beletristų, dailininkų, dramaturgų ir kitų. Didelio laikraščio formato 14-kos puslapių specialus "CŽr-reo Literario" beveik visas buvo skirtas atsakymams į ankietą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Faustas Kirša: ŠVENTIEJI AKMENYS |
|
|
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
Faustas Kirša: ŠVENTIEJI AKMENYS. Didaktiniai eilėraščiai. Išleista prel. Pr. M. Juro lėšomis. Viršelis dail. T. Valiaus. Brooklyn, 1951. 112 p.
Kai pažvelgi atgal, ilgas kelias veda į tas dienas, kada Faustas Kirša įžengė į lietuvių poeziją. Per visą tą laiką jis pasiliko ištikimas poezijos balsui. Ne jį vieną prieš ketu-riadešimt metų nešė gaivūs kūrybos ir jaunystės vėjai. Tik jis vienas iš tos kartos stambiųjų nenuklydo nuo eilėraščių meno. Putinas reiškęs visur — ir dramoj, ir romane, vis grįždamas prie lyrinių versmių. Balys Sruoga išaugo į dramaturgus. Tokia pat dalia nutiko ir Kazį Binkį. Faustas Kirša nuo "Aidų aidužių" ligi "Šventųjų akmenų" nepašly-damas neša poeto krivulę, mažai te-nuviliotas iš kelio.
Jo poetinį augimą atžymi du tarpsniai: viena, jisai yra "Aidų aidužių" autorius, o antra — visos vėlesnės savo kūrybos. "Aidų aidužiai" buvo lengvi ir žaismingi. Juose dainavo poetas estetas, dar nepagautas būties problemų. Grakštūs ir melodingi buvo tie jo posmai:
Vos dangaus aušra sutemo,
Siela tarė: būsiu vienas,
Tarsi ašara, kur gema
Skaidrint vienumoj blakstienas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Aug. Raginis
|
LIETUVIŠKOS PASAKOS. Sudarė Dr. Jonas Balys. Iliustravo A. Vaičaitis. Antras leidimas. Išleido LKSD Knygos Klubas. Chicago, 1951 m. 230 p. Kaina $2.50.
šios pasakos yra viena iš įdomiausių lietuviškų knygų, pasirodžiusių paskutiniu metu. Nėra tai pirmas leidimas ir nevisiška naujiena, bet tai nė kiek nemažina veikalo vertės, kuri yra pastovi. Tokios vykusios atrankos lietuvių kalba mes dar neturėjome, čia kiekviena pasaka, nuo pat pirmosios ligi paskutinės, skaitytoją žavi. Jei tokių rinkinių turėtume daugiau, jie galėtų lengvai pavirsti mūsų broliais Grimais ar kuo nors panašiu.
Pirmiausia krenta į akį kiekvienos pasakos nuotykio vientisumas. Tokiuose Basanavičiaus rinkiniuose dalis pasakų praranda savo pirmykštę giją, o epizodus išrutulioja beveik į naujas pasakas ir tuo būdu nustelbia pirminį įvykį, šioje knygoje bemaž nėra tokių peršokimų į kitus bėgius. Pasakojimai eina nuosekliai, nesimėtant į šalis ir nesusimaišant keliose intrygose. Tik vienoj kitoj rasime pašalinių epizodų persvarą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė J. Ls
|
Sur l'histoire des adjectifs en-u en balto-slave (Atspaudas iš Arsbok 1948-1949. Slaviška Institutet vid Lunds Universite).
Kaune buvusiam švedų kalbos lektoriui, dabar jau profesoriui, K. O. Falkui persikėlus profesoriauti i Lundą, prasidėjo kiek gyvesnis veikimas bei susidomėjimas baltų-slavų kalbomis, ypač kai venas kitas Pabaltijo baltologas-slavistas rado sau priebėgą švedų mokslinėse įstaigose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Juozas Lingis
|
APOPHORETA TARTUENSIA, Išleido Societas litterarum estonica in Svečia, Holmiae MCMLDC.
šį gražų paminklą Tartu universiteto atkūrimo 30 metų proga pastatė 52 estai mokslininkai tremtyje, iš kurių 36 yra Švedijoje, 5 Amerikoje, 5 Vokietijoje, 2 Kanadoje ir 1 Turkijoje. Prie jų prisidėjo dar du švedai — prof. Birger Nermanas ir Per Wieselgren, kurie taip pat buvo Tartu un-to profesoriai. Iniciatyvos tam darbui ėmėsi į Švediją persikėlusi ir dabar čia veikianti Estų Mokslų Akademija.
Šio gražaus didelio 472 p. leidinio vainiką sudaro 51 trumpa mokslinė studijėlė anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Tik du straipsniai yra estiškai ir trys švediškai, bet ir tie su gana plačiomis vakarų Europos kalbų santraukomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
