| |
|
|
1 sausis
|
|
MODERNIOSIOS POEZIJOS KRIZĖ IR POEMOS ILGESYS |
 |
 |
 |
|
Parašė Juozas Girnius
|
Dr. Jonas Grinius "Drauge" (praėjusių metų gegužės 10 d. nr.) randa moderniąją poeziją gilioje krizėje ir tikisi poezijos atgimimo grįžime į poemą.
Mums tačiau atrodo, kad visi atgimimai, pagrįsti tik grįžimo į praeitį viltimis, yra beviltiški paprasčiausiai dėl to, kad grįžimas praeitin iš viso nėra įmanomas. Tiesa, kas buvo tikra praeityje, lieka visada gyva. Bet tai nereiškia, kad būtų galima praeitį dabartimi perkeisti. Ne kitaip yra ir su poezija. Tiesa, kad poezija visų pirma iškilo poemos pavidalu. Bet vėliau poezija išsidiferenciavo į lyriką moderniąja šio žodžio prasme ir į romaną ta pačia prasme. Poema iš tiesų jungė savyje ir tai, ką šiandien mums teikia lyrika, ir tai, kuo mums šiandien yra romanas. Bet šiandien poema būtų varžtu ir vienam ir antram, ir lyrikui ir romanistui. Tokia jau istorijos vyksmo vidinė logika. Visada istorija vyksta pirminio nedi-ferenciuoto stovio diferenciacija. Galima, jei norima, šią diferenciaciją vadinti ir "specializacija". Galima nuo šios "specializacijos" apeliuoti į "pirminę vienybę". Bet visas toks pirminės vienybės ilgesys lieka bergždžias, nes neįmanoma istorijos atgal atsukti. Neįmanoma ta pačia prasme, kuria negalima iš brandos metų grįžti į vaikystės dienas, nes ir tada, kada bandoma grįžti, iš tiesų grįžtama nebe į vaikystę, o tik į suvaikėjimą (t. y. vaiko vaidinimą, pačiam nebesant vaikui). Daug tokių grįžimo atgal bandymų liudija istorija. Netrūko bandymų grįžti ir į poemą.. Tačiau iš šių bandymų ne nauja klasika sužydo, o tik nuobodus pseudoklasicizmas iškerojo. Ne kitaip atsitiktų ir su dabartiniu kvietimu jieškoti poezijai išganymo poemoje. Bet jei netikime, jog poezijai ateitų išganymas iš grįžimo į poemą, tai lygiai nemanome, kad dabarties poezija iš tiesų būtų atsidūrusi tokion krizėn, kokioje ją randa Dr. Jonas Grinius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Kl. Jurgelionis
|
Asonansai rėžia ausį. Rašymas asonansais galėjo prasidėti tik iš tingėjimo, paskubos ir apkurtimo. Taip, poetų ir rašytojų apkurtimas kalbos žvilgsniu, fonetiškas apkurtimas, vėlesniais laikais man buvo labai pastabus. Rašyboje jūs labai stropiai at-skiriat ilgąją ū. Tas sako man, kad jūs dar girdite ilgąją ū ir atskiriate nuo trumposios u. Bet tai mažmožis. Didžiausias apkurtimas yra įvykęs, neskiriant tvirtapradės nuo tvirtaga-lės priegaidės balsiuose, o ypatingai dvibalsiuose. Apkurtimas yra aiškus, kada rimuojama:
palaukti — su kaukti
pirtį — su irtis
keikti — su steigti.
jeigu tai būtų tik apkurtimas, ką gi darysi, tai reikėtų pateisinti ir priimti su žala lietuvių kalbos fonetikai. Bet tokių ir daug bjauresnių aso-nansų tyčia jieškoma, turbūt, menant, kad tai gražu. Tikrai, tai yra negražu, ubagiškai biedna, neskambu, nemuzikalu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"SANDARA" APIE LIETUVIŲ BENDRUOMENĘ |
|
|
|
|
Parašė A. Šilgalis
|
Chicagoje išeinąs savaitraštis "Sandara" labai neigiamai atsiliepia apie Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Štai keli pavyzdžiai, rodą, kaip apie šią organizaciją yra informuojami jo J skaitytojai. Kalba paliekama netaisyta.
Pacitavusi Amerikos Lietuvių Katalikų Susivienijimo New Yorke paskelbtą rezoliuciją, kur sakoma, jog suvažiavimas ragina savo narius remti Lietuvių Bendruomenes organizavimą ir linki pasisekimo suburiant visus lietuvius bei įjungiant į Lietuvos laisvinimo ir lietuvybės išlaikymo darbą, "Sandara" priduria: "Mūsų supratimu bendruomene be reikalo bando monopolizuoti tuos darbus, kuriuos jau senokai dirba kiti. Pav. Lietuvos išlaisvinimu rūpinasi Am. Lietuvių Taryba, o lietuvybės išlaikymu sielojasi daugelis kitų organizacijų". Sandara, 1952, 29 nr.
Po kiek laiko tuo pačiu klausimu taip rašoma: "Kažkaip patylomis praslinko žinia apie tai, jog prelatas Jonas Balkūnas, vienas uoliausių bendruomenes organizatorių rytinėse valstijose, rezignavo iš laikino pirmininko vietos. Jo pasiaiškinimas buvo toks: negalima susikalbėti su kaikuriais tos organizacijos kūrėjais. Prelatui J. Balkūnui ilgokai ėmė patirti tą, kas jau mums buvo žinoma prieš metus laiko". Sandara, 1952, 43 nr.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
• Mirė garsus prancūzų orientalistas René Grousset, Prancūzų Akademijos narys. Jo veikalai: "Tolimųjų Rytų istorija", "Indų filosofijes", "Kinija ir jos menas", "Mongolų imperija", "Pasaulio nukariautojas" (Džen-giskanas), "Kryžiaus karų istorija", "Kinijos isterija". Renė Grousset buvo gimęs 1885 metais.
• Kun. dr. Juozas Prunskis, plačiai žinomas žurnalistas ir vienas iš dienraščio "Draugo" redaktorių, pakviestas nariu į tarptautinį rašto žmonių sanbūrį, vadinamą "The Gal-lery of Living Catholic Authors", Tai septintas lietuvis, susilaukęs tokio pagerbimo pas amerikiečius. Jau 23 metai, kai kun. J. mrunskis smarkiai reiškiasi lietuvių žurnalistikoje. Jis yra redagavęs daug periodinių leidinių, tarp kurių žymiausias dienraštis "XX Amžius", kurio buvo vyriausiu redaktorium, ir "Draugas", kuriame su trumpomis pertraukomis dirba nuo antrojo pasaulinio karo pradžios, kai atvyko į Ameriką. Be straipsnių bei reportažų perijodinėj spaudoje, kun. J. Prunskis yra parašęs populiarių veikalėlių ir mokslišką knygą anglų kalboj apie Lietuvos konkordatą. Dabar jam suėjo 45 metai amžiaus.
o Varpininkų — liaudininkų sąjūdžio 50 metų sukakčiai paminėti leidžiamas jubilėjinis "Varpas". Redaguoja J. Pajaujis, H. Blazas ir B. Dundulis.
• Lietuvių žurnalistų Sąjunga susirašinėjimo keliu renka vadovytę. Nutarta valdybą rinkti iš Chicagos, o revizijos komisiją iš Les Angeles.
• Laisvosios Europos Kolegijoje Strasbourge mokosi 7 lietuviai studentai. Kolegijos vedėju yra dr. Jonas Grinius.
• Dr. Juozas Girnius sutiko įeiti į Lietuvių Enciklopedijos redakciją. Dabar jis gyvena Bostone.
• Liuveno Katalikų universitete šiemet studijuoja 4 lietuviai: kun. J. Lukošiūnas, J. Dėdinas, P. Povilaitis ir J. Navickas.
• Motenvideo mieste Uragvajuje pašventintas sklypas, kur bus siato-ma nauja bažnyčia. Bažnyčiai kertinis akmuo padėtas per Kalėdas. Šioje lietuvių kolonijoje darbuojasi jėzuitai, vadovaujant kun. J. Bružikui, S. J. Lietuviams padeda palankus vietos arkivysk. A. M. Barbieri. Prie naudos bažnyčios manoma statyti ir mokyklą bei salę. Šis kilnus sumanymas rado pritarimo ir Jungtinėse Valstybėse. Jis pavienių asmenų remiamas aukomis. |
|
Skaityti daugiau...
|
Romain Rolland: PETRAS IR LIUCIJA. Romanas. II laida. Išleido Gabija, Brooklyn, N.Y. 112 pal., kaina $ 1.20.
Liudas Dovydėnas: PER KLAUSUČIŲ ŪLYTĖLĘ. Apysaka. Išleido Gabija, Brooklyn, N. Y. 176 psl., kaina $2.20.
Gabija, neperiodinis literatūros žurnalas Nr. 3, 1952 m. Red. Stepas Zobarskas. 84 psl., kaina $ 1.00. šiame numeryje yra prozos, poezijos ir straipsnių literatūrinėmis temomis šių autorių: V. Ramone, J. Krumino. A. Škėmos, Gr. Tulauskaitės, A. Barono, J. Rūtenio, P. Babicko, L. Dovydėno, Kl. Jurgelionio, Ant. Gustaičio, J. Brazaičio, F. Kiršos, J. Ste-beikio, B. Babrausko, V. Maciūno ir M. A. Buonarroti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
