| |
|
|
2 vasaris
|
|
LIETUVA SEPTINTOJOJ JUNGTINIŲ TAUTŲ SESIJOJ |
 |
 |
 |
|
Parašė S. Narkėliūnaitė
|
New Yorkas, kuris harmoningoje taikoje gyvenančiais jvairių tautų emigrantų milijonais skiriasi iš visų kitų pasaulio miestų, pereitais metais tapo pasaulio valstybių sostine. Miesto dangoraižių panoramoje išdygo Jungtinių Tautų rūmai, jų architektų sumanyti taip, kad pavaizduotų simbolį gėrio, nugalinčio blogį.
Lietuviui, šiapus ar anapus geležines uždangos, visuomet buvo svarbi pasaulio opinija. Ir jei anksčiau buvo susilaukiama tik užuojautos dėl mūsų tėvynę ištikusios tragedijos, tai vis dėlto Lietuvos vardas, kartu su kitomis Sovietų pavergtosiomis tautomis, šioje sesijoje buvo paminėtas dažniau, negu prieš tai. Dar daugiau, Lietuva su Latvija ir Estija šiame tarptautiniame forume dažnai buvo imama pavyzdžiu, norint įrodyti tikruosius sovietų kėslus pasaulyje ir sovietinio gyvenimo — jų vadinamojo rojaus — tikrovę.
Tuo tarpu kai kitų sesijų metu sovietai vykdė puolimą prieš visas demokratines vakarų valstybes, per šią sesiją pavergtųjų valstybių vardų priminimas ir jų pavergimo gyvas vaizdavimas privertė sovietus iš puolimo pereiti į gynimąsi.
Tie, kuriems Jungtinėse Tautose yra tekę dirbti nuo pat jų įsikūrimo dienų, tvirtina, kad šis tarptautinio forumo buvimas universalia prasme yra labai daug pakenkęs sovietams ir padėjęs laisvinimo veiksniams. Todėl jei anksčiau kiekvienam atskirai reikėjo brautis į paskirų valstybių duris ir aiškinti, kas yra sovietai, tai dabar, per tuos septynerius metus, pasaulis pats visa pamatė ir įsitikino. O juk nebe reikalo sakoma, jog asmeniškas patyrimas niekuo nepakeičiamas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
• Asirologas prof. S. Krameris, kuris dėsto Pennsylvanijos universitete Philadelphijoje, Istanbulo muziejuje surado molinę lentelę su įstatymais, kurie visu šimtmečiu ankstesni už ligšiol žinomus seniausius įstatymus. Atrastieji įstatymai buvo paskelbti apie 2050 metų prieš Kristų karaliaus Ur-Namu, kuris viešpatavo šumerų žemėje .ir Uro mieste. Dabar tose vietose yra pietinė Irako dalis. Atrastosios lentelės yra nuorašas, padarytas iš originalo apie 1700 metų pr. Kr. Ur-Namu kodeksas yra bemaž 300 metų ankstesnis už Ha-murabio kodeksą, kuris yra pilniausias ir geriausiai išsilaikęs senovinio pasaulio įstatymų rinkinys. Atrastasis kodeksas yra maždaug šimtmečiu ankstesnis už Bilalamo kodeksą, kuris siekia apie 1940 metus pr. Kr. Lentelė turi keturias skiltis su 45 eilutėmis kiekvienoje. Rašyta danty-raščiu. Daugiau kaip pusė teksto, rašyto šumerų kalba, jau neįskaitoma.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI IR ŠOKIAI |
|
|
|
|
Parašė L. Gendrutis
|
Kiekvienais metais, rengiant Vasario 16 minėjimus, iškyla šokių klausimas. Iš šalies žiūrint, atrodo jis toks paprastas, o vienok veda prie aštrumų, kai kuriose vietose grasindamas net šios iškilmės vieningumui.
Kaip paskutiniais metais spaudoje ir kasdieniame gyvenime pastebima, lietuviškoji visuomenė dėl šokių rengimo Vasario 16 šventėje yra pasidalijusi į dvi grupes — vieni nori, kad tą rimties dieną nebūtų šokama, kiti, kad, pasibaigus oficialiai programai, būtų pereinama prie pasilinksminimų, šis nuomonėmis pasiskirstymas nesiremia pasaulėžiūriniais arba religiniais motyvais. Čia eina reikalas apie skirtingas nuotaikas bei jausmus brangios šventės atžvilgiu.
Nerasi lietuvio patrioto, kuris bandytų neigti, kad Vasario 16 yra mums didžios rimties ir didžio tusi-telkimo diena. Ji anuomet mūsų tautai sušvito labai sunkiose aplinkybėse, kai gimtąją žemę buvo užplūdę svetimieji ir sprogstančių granatų trenksmas neleido ramiai sudėti akių taikiems gyventojams. Užtenka pažiūrėti j aną laisvės paskelbimą vaizduojantį paveikslą, kur dr. Jonas Basanavičius, apsuptas susirūpinusių Tarybos narių, skaito nepriklausomybės aktą, ir jau savaime tampa aišku, kaip ana valanda mažai ką bendra turi su šokiais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
NĖRA TAI DEMOKRATINES SPAUDOS LIUDIJIMAS |
|
|
|
|
Parašė J. Alaušius
|
Skiria demokratinę dvasią nuo nedemokratinės visų pirma ne teorinis deklamavimas už ar prieš demokratiją, bet lygiai (ir gal, visų pirma) pati laikysena: demokratinė ar ne. Tai galioja ir spaudai. Nedemokratinė spauda yra principiškai propagandinė: ji teteikia tai, kas laikoma reikalingu įkalti į skaitytojų galvas. Todėl ji ir stengiasi aklinai užsidaryti nuo kiekvienos skirtingos pažiūros prasiveržimo. Priešingai demokratinė spauda: jei ir esama tam tikrų pažiūrų, neužsidaroma ir nuo priešingų pažiūrų — objektyvios informacijos prasme. Konkrečiai šis demokratinis nusistatymas yra iš-vystęs spaudos etikoje tokią praktiką: palietus laikraštyje konkretų vardą, rezervuojama jam teise tame pačiame laikraštyje pasisakyti, jei jis jaučiasi buvęs neteisingai suprastas ar apkaltintas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. B
|
Visoje eilėje suvažiavimų buvo priimta ar priimama rezoliucijų švietimo, parapijų organizavimo ir kitais lietuvybės bei organizaciniais reikalais. Kai suvažiavimas po metų vėl susirenka, ima svarstyti tuos pačius klausimus ir priima panašias rezoliucijas.
Kad suvažiavimuose nereiktų tenkintis kartojamais skundais dėl nepasisekimo veikti ar pagyrimais vieni kitiems, reiktų dažniau pravėdinti tuos nutarimus ir pasižiūrėti, kas nutarta, kas įvykdyta ir kas dar galima įvykdyti . Ypatingai tam reikalui dera naujų metų pradžia. Veik ūmui pagyvinti praverstų ir revizijos komisijų budrumas. Naudinga, kad jos įsigilintų į vadovybių veikimą, ne tik suvažiavimų metu jų popierius pa-sklaidydamos, bet ir iš anksto. Ir visuomenei būtų naudinga žinoti, kurie ir kaip nutarimai įvykdyti. Tatai paskatintų atskirus jos narius daugiau paremti vadovybių darbą.
J. B.
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
