| |
|
|
4 balandis
|
|
Parašė JONAS GRINIUS
|
TRIJŲ VEIKSMŲ DRAMA
IŠPAŽINTIS PER PRIEVARTĄ
Tas pats tardytojų kambarys MGB įstaigoj, kaip pirmame veiksme. Uždangai pakilus, Bobrovas kažin-ką triūsia prie elektrinio jungtuko sienoj, o Kamnio-vas darbuojasi, palindęs po centriniu rašomuoju stalu.
1.
BOBROVAS (atsigręžęs, su atsuktuku rankoj). Kaip tau sekasi, Kamniovai?
KAMNIOVAS (su pastangomis). Tuojau... Aš tuojau.
BOBROVAS (prieina arčiau centrinio stalo, veda žvilgsnį grindimis nuo stalo iki jungtuko sienoj, pasuka jį porą kartų, vėl grįžta prie centrinio stalo ir žiūri po juo). Na, kaip?...
KAMNIOVAS (išlysdamas). Jau baigiau.
BOBROVAS. Dabar reikia išmėginti. Aš einu tenai. (Rodo į dešinę). O tu kalbėk į "varnos galvą". (Išeina dešinėn, palikdamas duris atidarąs).
KAMNIOVAS (imituodamas Morkaus balsą). Mano brangioji Joana! Dėl tavo dieviškos gracijos, dėl tavo kojytės batelio esu viskam pasiryžęs. Galiu net išduoti komunizmo fanatikus ir keliauti į Sibirą.
BOBROVAS (už scenos juokiasi). Puikiai girdėti. Puikiai. (Pasirodo duryse). O dabar "varnos galvą" iš-junkim ir išmėginkim mikrofoną po stalu. (Išnyksta dešinėj).
KAMNIOVAS (pasuka jungtuką sienoj, uniformine kepure uždengia "varnos galvą", atsisėda ir vėl imituoja Morkų). Aš smerkiu visas bolševikiškas žiaurybes, dvasiškas tėveli, gailiuosi dėl visų savo anksty-besnių niekšybių, žadu kovoti iki paskutinio kraujo lašo banditų eilėse ir už tai prašau man išduoti nemokamą bilietą į Alacho dangų. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė VYTAUTAS JANKAUSKAS
|
LUNATIKAS
Aš išėjau lunatiku
Į platų lauką.
Ir gėlės vienadienės
Kalbėjo man
Apie gyvenimą ir didelį, ir gražų.
Bet aš miriau,
Kai mano sapnas mirė.
Ir liko jis anapus —
Gyvenimas gražus ir nemarus.
VĖJAS
Švilpdamas vėjas ateina
Medžiais, ir jūrom, ir pievomis.
Smilga, kodėl palinkai?
Jūros banga pasišiaušus.
Medyje paukštis nutūpęs
Žvalgosi lizdo jaukaus.
Dainą dainuoju prie židinio,
Įkvėptas vėjo ir darganų.
Smilga, kodėl palinkai?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ARCHEOLOGIJOS DAVINIAI ŠV. RAŠTO STUDIJOSE |
 |
 |
 |
|
Parašė T. DR. KLEMENSAS ŽALALIS, O.F.M
|
Protestantai, modernistai ir racionalistai Šv. Raštą sulygino su kitomis knygomis, "surado" jame net istorinių klaidų, legendų, mitų. Istoriniai faktai jiems nėra įvykę, patriarkai nėra gyvenę; tai esą sužmoginti dievaičiai, suasmenintos gentys.
Bažnyčia pasipriešino šiam klaidingam mokslui, iškeldama principą, kad Šv. Rašte nėra nė vienos istorinės ar kitokios klaidos ne tik dogmatiniuose ir dorovės mokslo dalykuose, bet ir visame, kas šventosiose knygose parašyta. Dar daugiau! Teigiama, kad ten de jure (ne tik de f acto) negali būti jokių klaidų, nes autorius yra Dievas, augščiausia Išmintis ir Teisybė. Jis negali pats klysti nei kitų klaidinti.
Toks katalikų principas. Bet ką daryti su tais, kurie jo nenori pripažinti? Ką atsakyti tiems, kurie, skaitydami Šv. Raštą, suranda "prasilenkimų" su istorijos ir kitais mokslais? Čia daug padeda geras tų laikų dvasios, kai knygos buvo rašomos, supratimas, paties autoriaus rašymo tikslų supratimas. O šie dalykai tegalimi atpažinti, atėjus į pagalbą archeologijos mokslo daviniams.
1. Archeologiniai kasinėjimai.
Archeologijos mokslas nelabai senas. Dar prieš šimtą metų visai mažai buvo ja domėtasi. Tik pereito šimtmečio gale, atradus Romos Forumo, Pompėjos, Herkulano ir Ostijos miestus, Graikijos Olimpiją ir Troją (prie jų atkasimo daug prisidėjo Pijus IX), atsivėrė senovės romėnų ir graikų gyvenimas, kilo susidomėjimas ir pamažu išaugo archeologijos mokslas: išaiškinti tautos kultūrą, remiantis vien paminklais ir iškasenomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
ŽMONIŠKUMO IDĖJA VYDŪNO DRAMOSE |
|
|
|
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
žmogaus esmę ir jo gyvenimo prasmę Vydūnas suveda j vieną žmoniškumo sąvoką. Tai pagrindinė Vydūno veikalų idėja. Ji aiškinama jo filosofiniuose raštuose, ji ryškiai atskleidžiama jo draminių veikalų veikėjų konfliktuose ir kovose.
Kas tai yra žmoniškumas?
Pagrindinis žmoniškumo pažymys yra žmogaus sąmonė, arba savęs žinojimas. "Savęs žinojimas yra žmogaus žymis. Juo skiriasi žmogus nuo gyvulio ir kitų gyvių. Savęs žinojimas yra žmoniškumo pradžia ir pamatas. Ir jis spindi pasijautimu, manymu ir valia. Savęs žinojimas stato žmogų tarsi anapus gamtos valdymo skritulio. Tik save žinantysis tegali savaip gyventi: jausti, manyti ir norėti bei veikti" (Slėpiningoji žmogaus didybė).
žmogus yra laisvas veiksnys, savo valia turįs įvykdyti žmoniškumo pareigas ir kurti vertybių ir garbingumo amžių. "O kurti reikia nau'ą, kurt žmogaus, tautų vertybių, tikro garbingumo amžių" (Gaisras, 17). Nuo žmogaus priklauso žmonijos ateitis. "Jūsų valioj gludo ateitis. Bus, kokie jūs esate, nykimo arba atsigavimo arba gajos amžius" (Gaisras, 17).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DIDŽIAUSIOJI ANGLŲ BELETRISTĖ JANE AUSTEN |
|
|
|
|
Parašė S. Prapuolenytė
|
Jane Austen yra viena iš populiariausių moterų rašytojų anglų literatūroje. Jos populiarumas nėra pigus: savo srityje ji yra pirmos eiles kūrėja — menininke. Ji yra davusi anglų literatūrai puikiai išbaigtą šeimos gyvenimo romaną. Daugelis literatūros istorikų ir kritikų ją šiandien kelia augščiau už Walter Scottą, net už Dickensą ir pastato pačiame anglų beletristikos priešakyje, pirmutinėse literatūros eilėse. Toks žymus šių dienų rašytojas kaip Somerset Maugham, prieš kiek laiko sudarydamas dešimties stambiausių pasaulio beletristų rinkinį, į jų tarpą įtraukė ir Jane Austen su jos veikalu "Pride and Prejudice".
Tad bent trumpai meskime žvilgsnį j šią didelę kūrėją, mums taip mažai begirdėtą.
Jane Austin gimė 1775 m. JI buvo jauniausia duktė protestantų pastoriaus šeimoje ir buvo rūpestingai išauklėta, pagal to laiko vidurinės klasės tradicijas. Visą savo gyvenimą ji praleido ramioje pietų Anglijos provincijoje Hampshire. Ramus ir nenuotykingas buvo jos gyvenimas — kasdieninės pareigos, daugiausia namų priežiūra ir šeimininkavimas. Rašinėti Jane Austen pradėjo labai anksti. Tuo metu moterys rašytojos nebuvo gausios. Pirmuosius tris romanus ji parašė, dar neturėdama 25 metų, bet spaudoje jie pasirodė tik po 1810 metų: tai "Sense and Sensibility", "Pride and Prejudice", "Mansfield Park". Paskutiniai jos romanai išėjo po jos mirties. Mirė ji 1817 metais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
