|
|
PRIE LIETUVOS KARALIŲ BYLOS |
 |
 |
 |
|
Parašė JUOZAS JAKŠTAS
|
Nuo to laiko, kai dr. Pr. V. Raulinaitis paskelbė "Drauge" 1962.VI.23 straipsnį, kur įrodinėjo, jog Lietuvos D. Kunigaikštijos valdovai turėtų būti vadinami karaliais ir jų valstybė karalija, prasidėjo plunksnų kova tarp Raulinaičio šalininkų ir istorikų, įsigyvenusio palikimo gynėjų. Pradžioje ginčas vyko gan gyvai, paskui buvo kiek aptilęs, o dabar lyg vėl atsinaujino. Per tą 8 metų laiką tylus istorikas Jonas Švoba, matyti, atsidėjęs sekė tą ginčą iš spaudoje skelbiamų straipsnių ir atidžiai svarstė problemą. Po ilgo svarstymo štai išėjo į viešumą ir paskelbė ilgą rašinį "Lietuvos karalių byla" (Dirva, 1970.VIII.14, 19, 21, 26, 28).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė JANINA DEGUTYTE
|
|
CUKRINĖS VARPINĖS
Toks baltas gruodžio miestas —
Aukštos cukrinės varpinės,
Langai su sidabro paukščiais
Ir medžiai — sniego diemedžiai
ligi aukštų debesų.
Toks šventiškas miestas — lyg netikras.
Toks baltas —
lyg niekada nebuvo
nei suodžių,
nei kraujo.
Lyg viskas išplauta ir pateisinta.
Lyg nieko neįrašyta.
Lyg viskas dar bus.
Dar bus
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
J- DEGUTYTES IR J. VAIČIŪNAITĖS KŪRYBA |
|
|
|
|
Parašė PRANAS VISVYDAS
|
Į dviejų poečių kūrybą pažvelgus
Lietuvos poetų pastangos išsivaduoti iš sovietinio raugo ir pereiti į vaiskesnę vaizduotės erdvę neša vaisių mūsų literatūrai. Poezija pamažu atgauna ne tik skaitytojų pasitikėjimą ir meilę, bet ir grožinį magnetizmą, kurio taip stigo pokario dešimtmetyje. "Pilietiškumas" ir sovietinio gyvenimo lakavimas, dar vis literatūron brukamas režimo ideologų, šiandien gabesnių poetų tarpe nyksta kaip pernykštis sniegas. Kad ir ne į visas vaizduotės viršūnes leidžiama pakilti, tačiau nuo ąžuolo šakos ar nuo pakilesnio vizijų kraigo poetų tuo tarpu nebeveja. O tai jau didelė pažanga. Reikia tikėti, kad ji nebus pakirsta naujo antikūrybinio speigo.
Ypač ryškus yra dailiosios lyties lyrikių suklestėjimas. Dar niekad Lietuvoje vienu metu nečiulbėjo tiek daug lakštingalų. Jų balso klausosi ne tik laisvės pasiilgęs kraštas, bet ir plataus pasaulio Lietuva. Skaitytojai laukia gerų rinkinių ir šiltai pasitinka iš Lietuvos kiekvieną gabesnę poezijos žvaigždę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė STANISLAW MACKIEWICZ
|
Studijos apie Dostojevskį fragmentas jo mirties 90 metų sukakties proga.
Dostojevskis buvo didelis, Servanteso, Šekspyro, Voltero masto rašytojas. Šį krikščioniškąjį mąstytoją, Kristaus moralės gynėją galima statyti ne tik šalia Balzako, bet ir greta šv. Pranciškaus Asyžiečio arba Tomo Kempiečio. Savo prozinei kūrybai Dostojevskis pasirinko bulvarinio romano formą, savo rūšies kriminalinį romaną, su apgavystėm, peiliu, žmogžudyste, pinigų vagyste etc. Veik iš kiekvieno šio bažnyčios tėvo knygų lakšto žvelgia į mus Sher-locko Holmes'o nuotykių grimasa. Dostojevskis nepakentė katalikybės ir visų "jos sektų", o "katalikybės sektomis" jis vadino Liuterio, Kalvino ir anglikonų tikėjimus. "Visa tai yra blogiau negu ateizmas, — niršo užsiputojęs rašytojas, — Kristus gyvena tik stačiatikių cerkvėj". Dostojevskis niekino lenkus, šlykštėjosi žydais, neapkentė visos Vakarų Europos, mylėjo carus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė DOMAS GIRDŽIUS
|
|
Iškorijusi scenos uždanga buvo prišalusi ir ašarojo ilgais ledo varvekliais. Viename scenos krašte stovėjo kresnas Jeronimas, kitame — iš-varvėtakis Alijošius, du heroldai, laukdami ženklo trimitams pūsti, prieš prasidedant vaidinimui. Iš publikos vienas toks skurdupelis jau nuo žlie-jos ryšojo prie scenos uždangos ir laukė vaidinimo, žiūrėdamas nuo karščio paraudusiomis akimis pro Jeronimo pažastį.
— O ką ten rodys? — jaudama jovalą, pasiteiravo savo Mykolo nupilvusi boba. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
