Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1954 m. 8 spalis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Simas Sužiedėlis  —   Ateitininkai   tautos   egzistencinėje kovoje .......... 337
V. K. Jonynas — Lietuviškoji architektūra ............................................... 346
Leonardas   Andriekus — Saulėlydis,  Angelas,Vakar, Pilnatis (eil.) ...... 353
J. C. Rugis — Revoliucija mokslo pažiūrose ............................................. 324
Eug. Gruodis — Odė sniegui, Nakties daina (eil.) ..................................... 361
Nelė Mazalaitė — Gyvenimo knyga .......................................................... 362
Arthur Rimbaud — Vaikystės fragmentai ................................................. 365
J.  Jakštas — Tarp senovės ir viduramžių ................................................. 366

KŪRYBOS    PASAULYJE
LITERATŪRA
J. Lingis — Naujoji švedu literatūra ........................................................... 372

KNYGOS IR ŽURNALAI
Aug.   Ruginis — Jonas Aistis: Apie laiką ir žmones ................................ 377
A. T. — K. Barėnas: Giedra visad grįžta ................................................... 378
Ig. K. — Į Laisvę, politikos žurnalas .......................................................... 378

MENAS
Paulius Jurkus — Dail. Jono Mackevičiaus palikimas ............................. 380

VISUOMENINIS GYVENIMAS
L. Andriekus — Kultūros ir politikos grumtynės ....................................... 381
V. Vaitiekūnas — Ateitininkų kongresas ................................................... 382

ĮVYKIAI ....................................................................................................... 383
Skaityti daugiau...
 
ATEITININKAI LIETUVIŲ TAUTOS EGZISTENCINĖJE KOVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė SIMAS SUŽIEDĖLIS   

Ateitininkų kongresai  nėra paprasti ir eiliniai suvažiavimai. Dar Nepriklausomybės laikais, nuo 1920 metų, kai sąlygos susirinkti ir posėdžiauti buvo žymiai lengvesnės, ateitininkų kongresai tebuvo šaukiami kas penkti metai; jie ateitininkų ugdymosi programą ir visuomeninės veiklos darbą skirstė tarpsniais, kiekvienam nužiūrėdami specialų uždavinį. Jei karo viesulai ir okupacijos Lietuvos nebūtų užkliudę, kitais metais ateitininkai būtų rinkęsi į aštuntąjį kongresą ir minėję 45 metų savo organizacijos sukaktį. Deja, šiemet tebuvo galima susirinkti į penktąjį kongresą nesavo gimtoje žemėje ir praėjus 15 metų nuo antrojo Didžiojo karo ir raudonųjų bazių įsiveržimo į Lietuvą.

Lietuva iš mažųjų valstybių buvo pirmoji bolševikų užplūsta, o ateitininkai buvo vieni tarp pirmųjų to šėlsmo aukų. Aš negalėčiau kitaip jų pavadinti, kaip kraujo liudijimu už Dievą ir savąją tautą. Ir visa lietuvių tauta, daugiausia nukentėjusi ir tebekenčianti, yra stipriai to kruvinojo liudijimo paženklinta. "Baisi ir didi yra tauta, — pastebi vienoje paskaitoje ateitininkam J. Brazaitis, — už kurią net kūdikiai savo gyvybę aukoja, nes jų, nekaltųjų, auka, kaip aname Čiurlionio paveiksle, baltu dūmu ir šaukiančia tyla turi nesukliudomai pakilti iki pat Viešpaties veido".1) Mes giliai tikime, kad Viešpats leisis atmaldaujamas tų nekaltųjų aukų ir kančią pakeis pergalės džiaugsmu, bet mes taip pat gerai žinome, kad iš žmonių reikalaujama ir aiškiai apsispręsti už Dievą.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKOJI ARCHITEKTŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. K. JONYNAS   
Užmiršome, kad architektūra tai nėra mokėjimas išvesti akmens ar medžio sienų, apdengti sienos stogu ir . . . prisodinti visą mišką kaminų, reikalingit, ir nereikalingų. Ne, architektūra — tai.. . į tuos akmenis ar medžio knygas įrašyti kilniausių savo sielos jausmų, mokėti sužavėti žmogų.
Paulius Galaunė.

Lietuvių tauta yra savita ne tik liaudies dainomis, pasakomis, audiniais, skulptūra, tapyba ir grafika, bet taip pat ir sava architektūra. Jei Nepriklausomybės metais visos lietuvių tautos kūrybinės apraiškos susilaukė pasekėjų iš savo srities išmokslintų kūrėjų, tai mūsų architektūra buvo negailestingai pamiršta. Nesidome-jimas savos architektūros problemomis sudarė įspūdį, lyg jos iš viso nebūtų. Vienas kitas būdingas medinis pastatas, gausybė medinių bažnyčių, varpinių ir kryžių architektams neatrodė pakankamai vertingi architektūros objektai, iš dalies dėl to, kad šie buvo mediniai. Savos liaudies architektūros nestudijavę ir nepažinę, negalėjome joje matyti savitos ir originalios architektūrinių meno formų kalbos. Neprileista, kad paprasta liaudis ir statybos meistrai šimtmečiais kaišė sava kūryba Lietuvos žemę vertingais architektūros kūriniais. Suprantama, kad toks abejingumas buvo žalingas tolimesnei lietuviškos architektūros raidai.

Sunku nusakyti, kokios aplinkybės kliudė lietuviui architektui savą architektūrą palaikyti gyvą sava kūryba. Greičiausiai tai nebuvo viena kuri priežastis, bet visa jų grandinė. Nemažos įtakos šiam reikalui galėjo turėti ir lietuvių tautos priešai, sąmoningai teigdami, kad lietuviškos architektūros iš viso niekad nebuvo. Antra vertus, mūsų vyresnioji karta, kuri, svetimų įtakų veikiama, žvalgėsi po svetimus vandenis, gėrėjosi svetimų laimėjimais, mokėsi svetimuose kraštuose, todėl, namuosna grįžę, nekreipė dėmesio į savas vertybes. Šiuo neapdairumu senoji architektų karta jau buvo nutraukusi ryšį su natūralia lietuviškosios architektūros tėkme.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   
SAULĖLYDIS

Gerai išsimatuokim pėdomis šešėlį
Ir jo pažinti laikui bus gana.
Nėra anksti, kai rudenys paliauja šėlę.
Nėra anksti, kai tampa saulė balzgana.

Tuojau, tuojau žinosim, kelios pėdos
Bėra iki ateinančios nakties ribų,
Tuojau pradės kančioj saulėlydis virpėti,
Ir mariose nugrimzdęs varpas atsibus.
Skaityti daugiau...
 
REVOLIUCIJA MOKSLO PAŽIŪROSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. C. RUGIS   
Paryžiuje, Sorbonoje, 1947 metų rudenį labai iškilmingai buvo paminėtos dešimtmečio sukaktuvės nuo mirties lordo Rutherfordo, genialaus mokslininko teoretiko ir eksperimentato-riaus, atomo branduolio fizikos ir chemijos kūrėjo. Vienas iš kalbėtojų pareiškė, kad tos didelės mokslų revoliucijos, kurioje dalyvavo lordas Rutherfordas, socialinės pasėkos yra milžiniškos, o sukeltas sąmyšis yra toks, kad žmogaus mintis reikalauja tikrai didžiulių pastangų prisitaikant. Dvidešimto amžiaus mokslų revoliucija savo triumfo žygyje iškėlė daug problemų, kurios, atrodo, dažnai viršija mokslo galybę, ir šiais laikais mokslininkai daugumoje yra toli nuo to optimizmo ir pasitikėjimo, kuris charakterizavo kiek ankstyvesnį laikotarpį. Minčių ir pažiūrų sąmyšis dar atrodo nepasibaigęs, ir jo galas taip pat atrodo nelengvai ir negreitai pasiekiamas, jei apskritai yra pasiekiamas daugelio klausimų išsprendimas.

Dar devynioliktame amžiuje Victor Cousin savo "Filosofijos Istorijoje" rašė, kad laiko bėgyje filosofija pereina tam tikrą pažiūrų ciklą, kurį jis manė esant visų amžių ir visų tautų ar kultūrų filosofijose; pasak jo, tam tikrais protarpiais kartojasi: idealizmas, materializmas, skepticizmas ir misticizmas. Moksluose tokių ciklų, rodosi, niekas nepretendavo j ieškoti. Šitoje žmogaus minties srityje greičiau j ieškota evoliucijos dėsnių. Tame pačiame devynioliktame amžiuje Auguste Comte paskelbė savo žinomą trijų etapų dėsnį. Jis tvirtino, kad mokslas, tiksliau, kiekviena mokslo šaka, turi savo evoliucijoje pereiti tris etapus: fetišizmo, dabar dažniau vadinamo animizmu, metafizikos ir pagaliau — pozityvizmo. Pasiremdamas tuo savo evoliucijos dėsniu, jis net mėgino nustatyti mokslų hierarchiją, laikydamas kai kuriuos mokslus senesniais, logiškesniais, plačiau pritaikomais, kaip kad kiti. Toje savo klasifikacijoje pirmą vietą jis atidavė matematikai.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė EUG. GRUODIS   
ODĖ     SNIEGUI

Sniegas yra balti Prasidėjimo tyrai, dangiška Sachara.
Sniegas yra Chartres, Tibetas ir Himalajai.
Sniegas yra Vaikystės pojūčių mediena, perpjautas per pusę ananasas  lotofagų dantyse.
Sniegas yra koralai, putos, gulbės, lotosai ir straigių choras.
Sniegas yra akių šviesumas iš mokyklos suolo.
Sniegas yra medinis arklys karuselėj.
Sniegas yra jaunystės rašalas.
Sniegas yra apsikabinimas — moters ir vyro — kūno marmuras, duslus aistros baltumas.
Sniegas yra asketų išsvajotas bokštas, drobės ir ekstazės prakaitas.
Sniegas yra sapno kreida.
Sniegas yra ugninės šviesios vilnos — debesys virš Fuji-Buddha guolio.
Sniegas yra Dievo peisažas.
Skaityti daugiau...
 
GYVENIMO KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė NELĖ MAZALAITĖ   

A.   Kašubienė — Lietuviška pasaka  (glazūrinė tapyba)

Jie iš tikrųjų labai džiaugėsi, sulaukę motinos atvykstant j Ameriką — ir sūnus, ir marti, ir jų vaikai.
— Tai keista, — kalbėjo jis, — kas galėjo manyti, jog dabar suteiks pastogę motinai tas, kuris seniai pasitraukė iš namų, kad užleistų kelią kitiems broliams lengviau tvarkytis tėviškėje. Kaip ji nenorėjo savo pirmgimio išleisti svetur, už jūrų! — atsimindinėjo sūnus, — o matai, ar negerai? Vistiek juk visi tada likę trys broliai čia atsidūrė. Gaila, kad jauniausiojo, kurio jis ir nebuvo matęs, taip ir nepamatys. Ko jam buvo prasidėti muštis su tai ruskiais, ar tai lygios peštynės?

Motina leido kalbėti sūnui, ji nesiginčijo nei aiškino, ji regėjo, jog būtų tolimi keliai, kol sueitų čia gyvenančių ir iš namų išmestųjų supratimas apie daugelį dalykų. Ji tiktai džiaugėsi, kad mato savo vaiką seniai ir galutinai prarastą ir štai, baisių netekimų mainais, jai vėl atiduotą. Ji nesipriešino kai jis pasakė, jog motiną paimsiąs sau visam laikui, kad ir kiti broliai prasigyvens. Jis norėjo globoti ją, tai jam buvo ne tiktai pareiga — sakė jis, — bet ir pasididžiavimas: juk ar nebuvo jį vadinę namiškiai, kaimynai ir parapijos žmonės, kad jis pabėgėlis ir tinginys, kad lengvos duonos j ieško — tegu mato, kad jis yra garbingas žmogus ir geras vaikas.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ARTHUR RIMBAUD   
ARTHUR   RIMBAUD   1854-1891

šiemet suėjo šimtas metų, kai gime Arthur Rimbaud. vienas iš didžiausių prancūzų simbolistų, turėjęs milžiniškos įtakos paskesnei literatūrai.



"VAIKYSTES" FRAGMENTAI

(Iš   "Les   Illumination s")

Aš esu šventasis maldininkas terasoje,
lyg jaukūs žvėrys, besiganą ant Palestinos jūros kranto.

Aš esu išminčius šešėlio kėdėje. Ant bibliotekos lango krenta lietus ir šakos.

Aš esu keliautojas didelio vieškelio, kurs eina per nykštukų medžių mišką; man žingsnius gesina spyglių triukšmas. Ilgai stebiu auksinę melancholišką saulėlydžio dėmę.

Aš netgi galėčiau būti pamestas vaikas ant molo, vykstančio į jūros pilnatį, mažas valetas, sekantis peisažą, kurio kraštas liečia dangų.

Šiurkštūs takai. Kalvas dengia piktžolės . Sustingęs oras. Kaip toli lieka paukščiai ir fontanai! Tai bus ne kas kita kaip tik prasidedanti pasaulio pabaiga.
Skaityti daugiau...
 
TARP SENOVĖS IR VIDURAMŽIŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. JAKŠTAS   
Dėl mano pastabų prie P. Maldeikio straipsnio "Dviejų kultūrų sankryžoje" (ž. Aidai, Nr. 2, 1954) atsiliepė pats autorius, nesutikdamas su manimi. Bergždžias būtų darbas leistis į tolimesnius ginčus, kurie prie jokio galo nevestų. Juk P. Maldeikis savo straipsny palietė keletą tokių svarių ir sudėtingų dalykų, kurių kiekvieno pilnesniam dėstymui praverstų ištisos studijos.

Man, pamėgusiam istorijos, daugiau viduramžių, mokslą, labiausiai gnybtelėjo autoriaus kelios pastabėlės apie antikinės kultūros ir krikščionybės santykius ir ypač apie pirmosios sunaikinimą, barbarams plūstant. Tiesą pasakius, autorius šiuo atveju nėra nuoseklus. Štai jis formuluoja gražų ir manding teisingą posakį: "Be Platono ir Aristotelio nebūtų buvę nei šv. Augustino, nei Tomo Akviniečio. Be eleniz-mo nebūtų buvę nė Bažnyčios Tėvų. Graikų grožinė kūryba ir jų filosofija ir Romos įstatymai tebeimponuoja ir šių dienų pasauliui". Taip pat taiklus P. Maldeikio pasakymas, kad "graikų ir romėnų antikinė kultūra pasiekė mus tik per krikščionybę". Bet kai po šių vykusių teigimų skaitai sakinį: "Atgyvenusi savo žydėjimo laikus, ji (antikinė kultūra) išsigimė ir buvo barbarų sunaikinta", pasijunti žmogus, lyg būtum šaltos srovės užpiltas. Juk tai aiški kontra-dikcija čia pat mestiems teigimams ir, svarbiausia, prasilenkiant su dabartinėmis mokslinėmis pažiūromis, kurioms pavaizduoti skirtas šis straipsnis.
Skaityti daugiau...
 
NAUJOJI ŠVEDŲ LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Lingis   

Naująją švedų literatūrą reikėtų pradėti skaityti su šio šimtmečio pradžia, nors paskutiniai praeito šimtmečio metai nėra jau taip lengva įsprausti į kokius nors literatūrinius rėmus, kaip kad to paties šimtmečio paskutinieji du dešimtmečiai, tačiau ir čia negalima apie didelius skirtumus kalbėti. Devintasis praeito šimtmečio dešimtmetis žengė tiesos jieškojimo, realizmo ir visuomeninių reformų ženkle, o tuo tarpu paskutinysis dešimtmetis troško grožio, linko į praeitį. Naujoji karta savo pirmuosius kelius bando dar gerokai spindinčių senųjų žvaigždžių šviesoje, savitan kelin ji įžengia nuo Verner von Heidenstam debiuto 1888 ligi 1910 m. Tačiau reikia neužmiršti, kad tame laikotarpy pasirodė ir Šeimos Lagerloef "Jeruzalė", ir Heidenstamo "šventosios Birgitos pilgriminė kelionė" bei "Folkungų medis", ir Karlfeldto "Fridolino sodas" bei "Flora ir Po-mona", ir pagaliau Levertino "Karalius Saliamonas" su "Morolfu". Jeigu dar pridursime, kad ir Strindbergo didžioji dramaturgija gimininga tam laikotarpiui, tai ir visai aišku pasidarys, kad senosios žvaigždės dar dominavo.

Bet tuo pat laiku pasirodo jau ir vienas kitas naujokas. Hjalmar Soe-derberg (1869-1941) dar tvirtai laikosi prikibęs prie paskutinių dviejų praeito šimtmečio dešimtmečių. Aprašydamas Stockholmą, jis eina Strindbergo pėdomis. Jo dokumenta-liniai Stockholmo romanai, kaip "Klystkeliai", "Martyno Bircko jaunystė", "Daktaras Glas" ir "Rimtasis žaidimas", yra klasiški. Kaip pats pirmasis racionalistinės pasaulėžiūros reiškėjas švedų literatūroje, Soederberg jau anksti pasidaro kultūrinių   debatų   centrinė   figūra.
Skaityti daugiau...
 
APIE LAIKĄ IR ŽMONES PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Auq. Raginis.   

Jonas Aistis: APIE LAIKĄ IR ŽMONES. Išleido Terra. Chieago. 249 p.
Mums trūksta literatūrinių atsiminimų ir medžiagos apie kūrybinį mūsų rašytojo procesą. Pastaruoju atveju vokiečiai turi susikrovę visą mokslą apie tai, kaip poetas, dramaturgas ar beletristas išsiugdo temas, kaip jis kuria personažus, kokią evoliuciją padaro knygos sąranga ir stilius, ligi pasiekia galutiną formą. Tokiems ir panašiems klausimams vokiečiai yra meistrai. Jiems yra ir iš ko rinktis — iš rašytojų juodraščių, užrašų, atsiminimų, autobiografijų ir dar kitokių šaltinių.

Lietuviui literatūros istorikui arba kritikui į tą rašytojo vidaus katilą sunkiau įžvelgti, nes stokojam medžiagos, išskyrus pačią jų kūrybą. Užtai kai kurie mūsų poetai ar dramaturgai iš istorijos lapų mus pasiekia lyg kokie atvaizdai, atmušti ant medalio: oficialūs, šalti, giliau neatsiskleidžia. Tokiais medaliais pavirto Kudirka, Basanavičius ir dar kiti. Beveik nepatogu juos vaizduotis kitaip, negu oficialioje pozoje. Vis dėlto jie patys nebuvo tokie oficialūs. Antai Basanavičius savo atsiminimuose visai atvirai praskleidžia savo praeities epizodus.
Skaityti daugiau...
 
GIEDRA VISAD GRĮŽTA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. T.   
Tuo vardu pereitų metų pabaigoj "Tremties" leidykla Vokietijoj išleido K. Barėno novelių rinkinį. Jį sudaro 8 novelės ar novelei artimi kūrinėliai. Su šia knyga autorius, lig-šiol žinomas kaip aplamai spaudos bei pusblicistikos darbininkas, pasirodo ir kaip beletristikos kūrėjas.

Moderuotas rytiečio augštaičio būdas bei temperamentas persidavė ir į šias noveles, kurių turinį sudaro kaimo gyvenimas, išskyrus stovyklinio gyvenimo dalykėlį "Veidai už lango". Tačiau autorius kaimą čia vaizduoja ne žemaitine prasme, atskleidsdamas jo realistinę buitį, bet jam pirmiausia rūpi pats to kaimo žmogus, čia artėjama į krėvinį nuosaikųjį realizmą.
Skaityti daugiau...
 
Į LAISVĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ig. K.   
Į LAISVĘ (politikos žurnalas). Leidžia Lietuvių Fronto Bičiuliai. Vyr. redaktorius Juozas Brazaitis.
Kai kurie partiečiai Lietuvių Frontą būtinai nori laikyti partija. Vis dėlto tai yra kitokia, negu įprastinės politinės partijos. Nuo politinės partijos LF skiriasi keliais atvejais. Pirmiausia, jis gimė be steigiamų susirinkimų ir be programų, o rezistencinės kovos lauke. Gimė kovai, kai partinių kovotojų neužteko.

Antra, kiek šių eilučių autoriui žinoma, ši "partija" nesiruošia, bent šiuo tarpu, stoti j rungtynes su politinėmis partijomis grynai politiniam darbe išlaisvintoj Lietuvoj. Pagaliau ši "partija" bodisi tokia veikla, kuri partijoms įprasta ir maloni.
Todėl sakyčiau, kad LF yra tik rezistencinės kovo draugų sambūris, kurį vienija rezistencinės kovos dvasia, bendrų praeities kovų prisiminimai, o gal ir ateities uždaviniai (nebūtinai  politiniai).
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Aistis: APIE LAIKĄ IR ŽMONĖS. Išleido Terra, Chicago. 249 p.
Jurgis Blekaitis: VARDAI VANDENIMS IR DIENOMS. Eilėraščiai. Išleido Terra. Chicago, 1954. 70 p.
Juozas Kralikauskas: URVINIAI ŽMONĖS. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1954. 280 p. Kaina $2.75.
Karolė Pažėraitė: DIDVYRIŲ ŽEMĖ. Garnio leidykla. San Paulo, 1954. 133 p.
Anatolijus Kairys: AUKSO SĖJA.
Eilėraščiai. Išleido "Nemunas", Chicago, 1954. 85 p. Kaina $2.00.
Skaityti daugiau...
 
DAIL. JONO MACKEVIČIAUS PALIKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Jurkus   

Dail. Jonas Mackevičius kūrybai atidavė apie 50 metų, atžymėdamas juos retu darbštumu. Jo palikimas yra nemažas. Dalis jo kūrinių bekeliaujant (ypač Kaprio saloje) nuėjo į turistų rankas, ir juos vargiai kas besurinks. Patys geriausi paveikslai pasiliko Lietuvoje.

Dail. J. Mackevičius brendo kaip tik tuo metu, kai V. Europoje menininkai užsidegę jieškojo naujų pasisakymų būdų, kurdami naujas meno sroves ir naujas meno "gramatikas". Tie sąjūdžiai pasiekė ir lietuvius menininkus, ir jie daugiau ar mažiau modernėjo. Tačiau visa tai J. Mackevičiaus nepaliete. Išaugo jis ij rusiško realistinio akademizmo ir jam paliko ištikimas visą amžių. Gausioje jo kūryboje nerasime nei kokios evoliucijos nei kokių tarpsnių. Jis vientisas — saikingas realistas. Tiesa, kai kuriuose peisažuose pastebėsime nežymią impresijonistinę nuotaiką.

Jo kūrybinis pasaulis nekomplikuotas. Į žiūrovą jis kalba savo paprastumu, skaidrumu. Visur užakcentuojamas piešinys, tobula teptuko technika, žiūrovui belieka tik stebėti ir gėrėtis natūralia vaizduote.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
•    Kanados lietuviai dailininkai rugsėjo 5 d. Lietuvių Namuose buvo surengę parodą, kuri tęsėsi tik 2 dienas, tačiau ją aplankyti turėjo progos labai daug žmonių, tuo laiku iš visos Kanados suvažiavusių į Lietuvių Dieną. Parodos rengimo ir darbų vera-nimo komisijų pirmininku buvo Telesforas Valius. Parodoje dalyvavo šie dailininkai: J. Akstinas, J. Baltis, V. Bričkus, J. Dagys, E. Docie-nė-šidlaitė, G. K. Račkus, A. Tamošaitienė, A. Tamošaitis ir T. Valius. Iš viso buvo išstatyta 41 darbas.
•    Prof. Adomas Galdikas vasarą ir rudens sezoną praleido Maine valstybėje, Greene apylinkėje pas pranciškonus, studijuodamas šio krašto gamtą ir škicuodamas paveikslams. Ten jis nupiešė Tėv. Justino Vaškio portretą.
•    P. Kiaulėno sveikata šią vasarą buvo pablogėjusi. Dabar dailininkas jaučiasi geriau ir nepraranda kūrybinės nuotaikos.
•    Dail. Viktoro Vizgirdos darbais bus iliustruotas "Aidų" lapkričio mėn. numeris.
•    A. Valeška baigė dekoruoti šv. Kryžiaus parapijos salę Čikagoje. Anksčiau jis išdekoravo lietuvių parapijos bažnyčią Waukegan, 111.
Skaityti daugiau...
 
KULTŪROS IR POLITIKOS GRUMTYNĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Andriekus   

Paskutiniu laiku iš visų pusių nusiskundžiama, kad mūsų visuomenėje mažėja dėmesys lietuviškai spaudai. Apie rašyto žodžio vargus jau ir visai atvirai nevengiama pakalbėti mūsų laikraščių puslapiuose.

Vienas tokių atviriausių šiuo reikalu pasisakymų be abejonės bus dr. Jono Balio straipsnis "Knygos ir kitais kultūriniais klausimais", išspausdintas birželio 5 d. "Draugo" kultūros priede, ir P. Stravinsko atsakymas antrašte "Apgailėtinas nesusipratimas", įdėtas to paties din-raščio liepos 1 d. numeryje. D.-. Jonas Balys išneša viešumon tikrai skaudų atsitikimą, būtent, kad už ji "Lietuvių tautosakos lobyno" III knygą teatsilygino tik 45%. Veikalas buvo išsiuntinėtas tiems, kure jau prenumeravosi I ir II tomą. šio trečiojo gi toks didelis nuošimtis žmonių neapmokėjo ir neatsiliepė. Autorius raminasi dėl to "neišeisiąs elgetauti", bet tame straipsnyje, kalbėdamas apie neseniai įsisteigusį pigių knygų leidėjų klubą "Nidą", prieina išvados, kad JAV, kur gyvenimo lygis yra augštesnis, lietuviai mažiau domisi savo kalba pasirodžiusiais raštais, kaip Anglroj ir Australijoje. Sąryšyje su tuo dr. Jonai Balys pažymi, kad mūsuose perc'auT yra mušamasi į politiką, o p:r mažai paisoma kultūrinių reikalų. Autorius rašo: "...jokia kita tautinė grupė neišleidžia tiek visuomenės sudėtų pinigų politikavimo manijai, kaip lietuvių". P. Stravinskas, pripažindamas lietuviško rašto sunkią padėtį, dr. Jono Balio priekaištą laiko "apgailėtinu nesusipratimu" ir įrodinėja politinės veiklos naudą bei šioje srity dirbantiems atlyginimo reikalą.
Skaityti daugiau...
 
ATEITININKŲ KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Vaitiekūnas   
Lietuvoje ateitininkų sąjūdis buvo visiems pažįstamas. Visi žinojo, kad po ateitininkų vėliava yra susitelkę gausūs būriai susipratusiu, drausmingo, susidraugavusio, inteligentiško jaunimo, jungiamo dviejų visuomeninių galimybių — religijos ir lietuvybės. Visi suprato, kad tai didelės reikšmės ir potencijos sąjūdis. O kaip su ateitininkų sąjūdžiu yra tremtyje? Ar tas įspūdingas ateitininkų sąjūdžio solidumas, okupantų žiauriomis prievartos priemonėmis naikinamas tėvynėje, yra bent kiek atstatytas tremtyje? Ar šis sąjūdis tikrai yra tiek pat atsparus ir paveikus gyvenime, kiek kondensuoti ir gilūs jo principai ? Ar ateitininkų akcentuojamas kūrybiškumas tikrai yra gyvenimo faktas, yra sumanymų vykdymas, ar daugiau tik pageidavimo, projektavimo ir reklamos dalykas? Pagaliau, ar ateitininkai, užuot konkrečios iniciatyvos ir kuriamųjų užsimojimų, užuot statę ir sprendę aktualius klausimus konkrečiai, nėra subanalėję tik savo principų deklamavimo bendrybėse ?

šiuos klausimus sau stato patys ateitininkai. Juos ateitininkams stato ir ateitininkų sąjūdžiui nepriklausąs jaunimas ir visa lietuvių bendruomenė, šiems klausimams atsakyti apsčios medžiagos pateikė rugsėjo 4-5 Chicagoje vykęs 5-sis iš viso ir 1-sis Amerikoje ateitininkų kongresas, kuriame dalyvavo 147 atstovai (nuo 26 ateitininkų 1) ir per 800 svečių (registracijos komisija suregistravusi 760, toliau neberegistravo). Apie tūkstančio susipratusių, inteligentiškų, organizuotų lietuvių katalikų iš visos Amerikos ir net kitų kontinentų susirinkimas tremties sąlygomis, be abejojimo, yra rimtas įvykis, toli išeinąs už paties ateitininkų sąjūdžio ribų. Ne be pagrindo kaikurie skeptikai tremties ateitininkų sąjūdžio atžvilgiu, kongreso paveikti, turėjo pripažinti — o vis dėlto ateitininkai yra. Atseit, nori nenori, turi su jais skaitytis.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Rugsėjo 16 d. Willoughby, Ohio, mirė gen. Vladas Nagius-Nagevičius, Lietuvoj nuo 1918 m. buvęs karinės sanitarijos viršininkas. Jis įkūrė ir išugdė Kauno karo muziejų, tapusiu tautinių iškilmių centru. Gen. V. Na-gius buvo medikas ir archeologas, šias mokslo šakas studijavęs Rusijoje. Prieš Lietuvai atsistatant, velionis tarnavo rusų laivyne gydytoju.
•    New Yorke, Carnegie centro patalpose, prieš Jungtinių Tautų rūmus, rugsėjo 20-21 d. įvyko pavergtųjų Europos valstybių seimas, atstovaująs 100 milijonų netekusių laisvės žmonių. Seime dalyvavo Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Vengrijos laisvinimo organizacijų atstovai. Dabar paruošti tik svarstytinų klausimų projektai. Seimo pilnatis šaukiama spalio pabaigoje. Virš seimo pastato plevėsavo pavergtųjų tautų vėliavos.
•    Spalio 23-24 d. Bostone šv. Petro ir Povilo parapijoje įvyks šv. Juozapo lietuvių Romos Katalikų Darbininkų Sąjungos seimas. Šios organizacijos pirmininkas dabar yra V. J. Kudirka iš Norwoodo.
•    Rugsėjo 18 d. New Yorke buvo paminėta Juozo Ginkaus 65 m. sukaktis. Sukaktuvininkas yra žinomas visuomenės veikėjas Amerikoje, daug pasidarbavęs lietuvybei. Jau 26 metai, kai jis išlaiko ir vadovauja savaitinei radijo valandai Brooklyne.
•    Dr. Kęstutis Valiūnas, "Neries" bendrovės dalininkas, prekybos reikalais rugsėjo 19 d. išvyko į Tolimuosius Rytus. Kelionėje išbus apie 3 mėnesius.
•    Lietuvos Vyčių metinis seimas Pittsburghe rupjūčio 25-26 d. praėjo sėkmingai. Posėdžiuose pasiryžta dar labiau stiprinti lietuvybę savyje ir kituose. Bandoma organizuoti jaunučių ir sendraugių kuopos. Praėjusiais metais organizacija padidėjo 185 nariais. Seimo dienomis rytais buvo pamaldos. Programa paįvairinta gerai pasisekusiu pobūviu.
•    Dr. K. Griniaus, buvusio Lietuvos prezidento, atsiminimams išleisti sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja dr. Pijus Grigaitis. Antrasis atsiminimų tomas išeis 1955 m.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
AUKOS   AIDAMS
Pranė Lapienė, Stony Brook, L. L — 20 dol., dr. J. Kudirka, Baltimore, Md. — 4 dol., Julija Puodžiukaitienė, Waterbury, Conn. — 1 dol.
Už aukas žurnalui paremti nuoširdžiai dėkojame.
 

AIDAI SKIRIA PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ
1.    Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiami TT. Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1953 ir 1954 metais.
2.    Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą i teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijs, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.).
3.    Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai