| |
|
|
7 rugsėjis
|
 Skulptorius Vytautas Kašubą šią vasarą baigė iš medžio skaptuoti didelę Kristaus Rūpintojėlio statulą, skirtą Toronto lietuvių Prisikėlimo bažnyčios didžiajam altoriui. Šis įvykis, mūsų religinio meno istorijoje nekasdienis, daugeliu atžvilgiu yra vertas žodžio.
Rūpintojėlis, nors kilęs iš religinių versmių ir susijęs su lietuvių tautos būtimi, niekad nebuvo šlovinamas bažnyčiose. Tik vienas tėra žinomas atsitikimas, kad Kristui šiame pavidale atsivėrė durys šventovėn. Vysk. M. Valančius savo "Žemaičių vyskupystėje" pamini, jog 1818 m. Laukkiemės apylinkėje Kristus Rūpintojėlis, išgarsėjęs stebuklais, buvo įneštas į parapinę bažnyčią ir, žmonėms maldaujant, teikė daug malonių. Kito panašaus atsitikimo, rodos, nebepasitaikė — Kristus šioje išvaizdoje visą laiką pasiliko Lietuvos laukuose bei giriose.
Klausiant, kodėl taip atsitiko, atsakymo ilgai nereikia jieškoti. Rūpintojėlis, kaip ir kitos liaudies skulptūros, negavo vietos bažnyčiose dėl savo didelio išorinio paprastumo. Sunkiau yra permanyti, kodėl paties motyvo nepaisė labiau išsiprusinę skulptoriai. Rūpintojėlius darė bemoksliai kaimiečiai, turį įgimtą kūrybos dovaną, bet neįgiję teorimų žinių apie meną. Jų kūriniai buvo rasti per grubūs ir netinkami bažnyčioms. Šiuo atžvilgiu jiems nepalanki pažiūra viešpatavo visą Lietuvos istorijos laikotarpį po krikšto, nepriklausomybės metais ir tebėra jaučiama šiandien. Kurį laiką net tarp pačių lietuvių dailininkų, mokslo ragavusių svetimose žemėse, dėl Rūpintojėlio ir apskritai tautodailės kirtosi nuomonės. Pagaliau buvo įžvelgta, kokie meno lobiai slypi tose paprastose statulėlėse. Jas pradėta lasyti į muzėjus ir didžiuotis prieš pasaulį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
 Petras Kiaulėnas
V. Maželio nuotr.
Rugpjūčio 15 d. New Yorke mirė Petras Kiaulėnas, vienas iš pačių žymiausių jaunosios kartos lietuvių dailininkų, apie 10 metų sirgęs sunkia kraujo vėžio liga.
Velionis buvo gimęs 1909 m. sausio 10 d. Nanaškių kaime, Rokiškio apskrityje. Iš Kupiškio gimnazijos stojo į Kauno Meno Mokyklą. Ją baigęs, 1934 m. gavo valstybinę stipendiją studijuoti užsienyje. Nuvyko į Romą ir įstojo į Karališkojo Meno Akademiją, kurią baigė 1937 m. Iš ten, taip pat remiamas va'stybės, persikėlė į Paryžių tolimesnėms studijoms, čia jis Augštojoje Valstybinėje Dekoratyvinio Meno Mokykloje pasirinko architektūrą, o Paryžiaus universitete urbanistiką. Studijas baigė 1942 m., įsigydamas architekto diplomą.
Jau Paryžiuje Petras Kiauiėnas tapyboje pasiekė laimėjimų. Praėjus porai metų po baigimo studijų, jis surengė parodą Visconti galerijoje, o dar po dviejų metų — Chardin galerijoje. Tuo laiku meno kritikas Maurice Scherer parašė apie jo kūrybą monografiją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KIEKVIENAM LIETUVIUI ŽINOTINA |
 |
 |
 |
Kiekvienam lietuviui žinotina, kad Chicagos mieste veikia Vliko išlaikomas Pasaulio Lietuvių Archyvas, kuris renka ir saugo viso pasaulio lietuvių istorinę medžiagą. Todėl kiekvienas lietuvis prašomas atsiųsti įstaigai archyvinę, bibliografinę ir muzėjinę medžiagą.
Kad būtų lengviau orientuotis, ką reikia siųsti, žemiau patiekiamas siųstinų dalykų sąrašas:
1. Archyvinė medžiaga: organizacijų protokolų knygos, kongresų, konferencijų ir kitų suvažiavimų protokolai ir kt. Vienuolynų, parapijų, organizacijų, įstaigų, įmonių ir pavienių asmenų archyvai ir kt.
Laikraščių iškarpos. Rengtų parodų, vaidinimų ir minėjimų — akademijų plakatai, biletai, kvietimai, programos, katalogai ir kt. Laimėjimų moksle, sporte ir kitur pažymėjimai. Pasakytų kalbų, giesmių, damų ir muzikos plokštelės (records) bei magnetiniu būdu užrašymai (tape recordings, wire recordings). Įvairių įvykių filmos, fotografijų negatyvai ir klišės. Rankraščiai, laiškai, laiškų blankai ir vokai su lietuviškais vaizdeliais ir lietuviškais įrašais. Lietuviškos atvirutės. Parašyti atsiminimai, veiklos istorijos ir kt.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Aidų garbes prenumeratoriai (sumokėję metams 10 dol.): Dr. J. Sungaila, Wakaw, Kanada; J. Labens-kas, Regina, Kanada; Dr. S. Petrauskas, Elizabeth, N. J.
Aidams aukojo 2 dol.: V. Indrulėnas, Chicago, 111.; P. Gasparonis, Los Angeles, Calif. ; Z. Gerulaitis, Cicero, 111.; V. Elertas, Geneva, 111. Po 1 dol .aukojo: M. Variakojienê, Détroit, Mich. ; V. Matulionis, Cleveland, Ohio; B. Strikaitytė, Toronto, Ont.; J. Tričys, Chicago, 111; J. Stasiukonis, Chicago, 111.
"Aidus" Augusdorfo lietuvių stovyklai užsakė V. Indrulënas, Chicago, 111. Administracija visiems nuoširdžiai dėkoja.
|
• Liepos 17 d. atidarytame Eucharistiniame kongrese Rio de Janeiro mieste Brazilijoje dalyvavo būrelis lietuvių dvasininkų iš JAV — vysk. V. Brizgys, prelatai: I. Albavičius, J. Balkūnas, kunigai: A. Juška, B. Sugintas. Kongresas tęsėsi 7 dienas. Popiežių atstovavo kard. Aloisi Masella. Taįp pat ir pats Popiežius kongresui pasakė kalbą radijo bangomis. Lietuviai aktyviai dalyvavo kongreso darbuose bei iškilmėse. Minėtini kryžiaus keliai pavergtųjų tautų atstovų, kuriems vadovavo vysk. V. Brizgys, ir lietuviškas skyrius religinio meno parodoje. Išsamus kongreso aprašymas bus ateinančiame "Aidų" numeryje. Kongrese dalyvavo apie 300,000 žmonių.
• Liepos 2-3 d.d. Amerikos Liet. Bendruomenės tarybos suvažiavime New Yorke valdybos pirmininku išrinktas Stasys Barzdukas.Jam pavesta sudaryti valdyba. Į prezidiumą išrinktas Jonas Šlepetys, pirm., dr. Jonas Puzinas, vicepirm., dr. M. Gimbutienė, sekretorė.
• Liepos 10 d. Chicagoje prakasta žemė naujam marijonų vienuolynui ir spaustuvei.
• Liepos 23 naktį Chicagoje mirė dr. Antanas Garmus. Velionis buvo socialdemokratų veikėjas. Atėjus komunistams, jis buvo paskirtas Kauno miesto burmistru ir "liaudies seimo" nariu. Dr. A. Garmus viešai prieštaravo Lietuvos įjungimui į Sovietų Sąjungą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
