1. Dramatiškas gyvenimas
Gyvenimas Adomo Mickevičiaus, kuris yra ne tik didžiausias lenkų poetas, bet ir ainių akyse išaugęs "pranašu" ir tautos dvasios vadu, buvo pilnutinio žmogaus gyvenimas. Jo asmenybėje jungėsi įvairios, nevisados harmoningos, dažnai net priešingos savybės, bet šitai pagaliau ir sudarė iš jo gyvą žmogų, kuris tik vėliau jau legendų keliu pakilo iki "šventojo", labai paprasto ir nekomplikuoto, netekusio beveik net įprastų žmogaus ypatybių.
Palyginti, "normaliausiame" jo gyvenimo laikotarpyje, jo ankstyvoje jaunystėje (net ligi išvykimo iš Lietuvos 1824 m.) matome jį kaip jaunuolį, kuris yra visapusiškai gabus ir besidomįs įvairiomis gyvenimo sritimis. Jo gyvenimą sudaro ne tik mokslas ir veikla Filomatuose, ne tik kūryba, bet ir gyvas gyvenimas draugų tarpe, jo jautrumas moteriškai lyčiai — iš čia meilės nuotykiai, iš kurių tik vienas, nelaimingas ir dramatiškas (su Marile Vereščakaite), težinomas arčiau dėl jos vaizdo ketvirtoje "Vėlinių" dalyje.
*) šio straipsnio autorius dr. Manfred Kridl yra vienas žymiausių lenkų mickevičiologų. Apie Mickevičių jis yra išleidęs visą eilę studijų ir knygų lenkų, prancūzų ir anglų kalbomis. Šiuo metu prof. Kridl Kolumbijos universitete New Yorke dėsto lenkų literatūros ir kultūros istoriją.Prieš karą jis lenkų ir lyginamąją literatūrą dėstė Varšuvos, Briuselio ir Vilniaus universitetuose. Jis yra taipgi ir lenkų literatūros vadovėlių autorius. Jis yra gimęs Lvove, studijavęs Lvovo, Friburgo, Bonos ir Paryžiaus universitetuose. Lietuviams atgavus Vilnių, jis laikinai dirbo universitete prie jo perdavimo Lietuvos universiteto atstovams, o vėliau per Lietuvą jis išvyko į užsienius. Maloniai prisimena visą eilę lietuvių profesorių. — Red.
|
|
Skaityti daugiau...
|
.jpg)
Vilnius 19 a. pradžioje (Przybylskio pieš.)
ĮŽANGA
Tėvyne Lietuva, meilesnė už sveikatą! —
Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,
Kas jau tavęs neteko. Nūn tave vaizduoju
Aš ilgesy grožiu sujaudintas tavuoju.
Šventoji Motina, Čenstakavos gynėja,1)
Tavim ir Aušros vartai Vilniuje garsėja.
Tu Naugarduko žmones su vilim globoji,
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
MAIŠTO PRADMUO ADOMO MICKEVIČIAUS KŪRYBOJE |
 |
 |
 |
1.
Baigęs paskutinį savo romaną (1880), Dostojevskis įrašė į savo pastabų knygutę: "Visoje Europoje man neteko užeiti tokios Dievo neigimo jėgos, kokią ašen "Broliuose Karamzovuose" įdėjau į Ivano lūpas". ) Jeigu tačiau jis būtų žinojęs, kad jau 1832 metais Paryžiuje buvo išėjusi Adomo Mickevičiaus "Vėlinių" trečioji dalis, vargu jis būtų šitaip gyręsis, nes Konrado didžiojoje improvizacijoje-) maištas prieš Dievą yra išreikštas žymiai smarkiau, negu Ivano ir net paties Inkvizitoriaus žodžiais. Ivanas, kaip žinome, Dievo neneigia. Jis pripažįsta Jį "paprastai ir neabejodamas"; ir ne tik Jį. Ivanas pripažįsta taip pat "Jo visažinojimą ir Jo tikslą". Jis tik atmeta "šį Dievo pasaulį" todėl, kad jame esančių kentėjimų, ypač vaikų kančios, jis negali suderinti su mylinčio Kūrėjo ir Palaikytojo buvimu. "Suprask mane tinkamai", sako Ivanas savo broliui Aliošai; "ne Dievo aš nepriimu, bet tiktai Jo sukurto pasaulio". Nekalto kūdikio skausmais pagrįsta pasaulio sutartinė jam atrodo esanti per brangiai įvertinta. Bent jo piniginė neleidžianti jam "tiek už įėjimą mokėti". Todėl jis skuba "grąžinti įėjimo bil'etą". Ivanas maišto nekelia. Jis tik šaltai nusisuka nuo pasaulio kaip Viešpaties kūrinio. Todėl jo apmąstymai yra, tiesa, labai logiški, kartu skeptiški ir ironiški. Savo viduje Ivanas nėra kovotojas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
AKERMANO TYRAI
Įplaukiau į erdvybę sauso okeano;
vežimas po žalumą braidžioja kaip luotas:
per banguojančias pievas, žiedais vainikuotas,
irstaus tarp koralinių salučių bužano.1)
Jau blėsta oras, niekur kelio nei kurhano;
stebiuos dangun: ten svinda debesys auksuotas,
ten žvėrinės išaušes vyzdis spinduliuotas . . .
Tai blizga Dniestras, kyla lempa Akermano!
Stokim!... Kaip tylu!... Gervės, girdžiu, oru plaukia;
jų nepasietų smarkios šakalinės akys.
Girdžiu, kur ant žolės supasi plaštakės,
kur žaltys slidžiakrūtis per žolyną braukia . . .
Pratįso mano klausas, ar nepasikakins
gandu iš Lietuvos... Jokim, nieks nešaukia!...
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
