| |
|
|
10 gruodis
|
 Šiais metais pasaulis pagerbė vieną iš pačių skaidriausių meno žvaigždžių — Joną Fiesolietį, kuris vadinamas Fra Angelico arba angeliškas brolis. Jis mirė prieš 500 metų, tačiau savo kūriniais gyvena, lyg nebūtų miręs. Galima sakyti, tai vienas iš laimingiausių dailininkų, sėmęsis įkvėpimo iš giliausių religinių versmių, visada laikytas genijumi, niekad nepultas ir neniekintas. Fra Angelico gal bus ir labiausiai žmonių mylimas tapytojas, apie kurio darbus su tam tikra šilima kalbama iki mūsų dienų. Italų liaudis, nelaukusi bažnytinių autoritetų žodžio, jį apšaukė net palaimintuoju ir už tai nebuvo papeikta.
Suėjus pusei tūkstančio metų nuo mirties, tokia pat pagarbi nuotaika tebesupa šį dailininką. 1955 m. pavasarį popiežiaus iniciatyva Fra Angelico atminimui Vatikane surengta didelė jo kūrinių paroda. Pirmą kartą šio tapytojo darbai taip gausiai buvo sutelkti vienon vieton. Kas tik įmanoma, pajudinta iš altorių ir muzėjų. Ta kolekcija buvo sujungta su Vatikane esančia popiežiaus Mikalojaus koplyčia, to paties dailininko išdekoruota nuostabiomis freskomis. Į šios neeilinės parodos atidarymą atvyko šv. Tėvas ir visa prie Vatikano gyvenanti diplomatija. Pats popiežius ją ir atidarė, pasakydamas ilgą kalbą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
BALTŲ INSTITUTO METRAŠTIS |
 |
 |
 |
 Baltų Institutas (Baltisches Forsehungsinstitut) Vakarų Vokietijoje, remiamas Vakarų Vokietijos valdžios ir baltų išeivių veiksnių, savo darbą pradėjo 1952 m. Institutas, perėmęs buv. Baltų Universiteto iš Pinnebergo biblioteką, apie 10.000 tomų, yra prisiglaudęs prie Bonnos universiteto. Jo direktorium šiandien turime mūsų žinomą istoriką dr. Z. Ivinskį. Pirmuoju direktorium 1953-4 m. buvo latvis archeologas prof. dr. E. Šturms, o 1954-55 estų lingvistas prof. dr. M. Toomse.
Kaip matome, institutas tvarkomas paritetiškais pagrindais. Tai reiškia ir tam tikrą veikimo apribojimą, nes visi darbo planai turi būti dalomi tarp trijų gerokai skirtingų, nors ir bendro likimo tautų interesų. Antra vertus, ryšys su vokiečių įstaigomis ir jau pats faktas, kad leidiniai ruošiami vokiečių kalba, sudaro labai palankias aplinkybes baltų, jų tarpe ir mūsų, tautiniams mokslams sueiti į betarpišką ir gan platų kontaktą ne tik su vokiečių, bet ir su kitų kraštų mokslu apskritai. Šia prasme instituto reikšmė mūsų kultūrai išryškės dar ateityje.
Pirmutinis instituto tikslas buvo baltų mokslininkams išeiviams Vak. Europoje sudaryti sąlygas dirbti. Dėl lėšų stokos institutas dar negali imtis leisti didesnių mokslo veikalų, nors tokių paruoštų esama. Čia panaši padėtis, kaip ir kitų išeivių mokslo organizacijų. Baltų mokslininkų darbo dokumentacijai, sutrumpintų studijų formoje, pradėta leisti instituto metraštis "Commentationes Balticae , Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts", kurio pirmas tomas pasirodė pernai. Antrasis tomas jau yra spaudoje ir pasirodys šiais metais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" DEŠIMTMEČIUI SUĖJUS |
|
|
|
 Šį rudenį suėjo dešimtis metų, kai tremtyje leidžiamas kultūros žurnalas "Aidai". Nėra abejones, kad šis dešimtmetis, taip turtingas skaudžiais išgyvenimais, užims ypatingą vietą mūsų tautos istorijoje. Kiekvienas, norįs jį giliau pažinti, turės atsiskleisti ir "Aidus". Kultūros žurnalas ryškiai parodys, kaip svetimoje aplinkoje buvo puoselėjamos dvasinės vertybės. Jų tvirtas akcentavimas "Aiduose" bus ir tuo įdomus, kad tuo metu Lietuvoj komunizmas laikė prigesinęs visą kultūrinį gyvenimą.
"Aidai" pradėjo eiti pačioje tremties pradžioje. Vos tik iš komunizmo grėsmės išsigelbėję, lietuviai daug nuoširdaus dėmesio skyrė savai spaudai. Norint aptikti pirmuosius šio kultūros žurnalo pėdsakus, reikia grįžti net į 1944 metus. Tada gruodžio mėnesį Miunchene laiško pavidale pasirodė mažas leidinėlis, pavadintas "Aidais". Jis buvo atspaustas rotariumi, be Vokietijos vyriausybės žinios. Antrasis numeris išėjo ateinančiais metais vasario 16 proga, šis jau buvo pastebėtas gestapo ir leidėjas, dr. Vytautas Bieliauskas, paimtas tardymui. Po to spaudinys ilgesnį laiką nebepasirodė. Tik rugsėjo mėnesį (1945 m.) išėjo trečiasis "Aidų" numeris, jau atmuštas spaustuvėje ir pavadintas "lietuvių informaciniu leidiniu", kuriame tačiau kultūriniai reikalai stovėjo pirmoje vietoje. Su šiuo numeriu ir siejama mūsų žurnalo pradžia. Leidėju pasirašė Spaudos Darbuotojų Kolektyvas, bet visi leidimo vargai slėgė dr. V. Bieliausko pečius. Redaktoriumi buvo pakviestas Kazys Bradūnas. Tais metais išėjo 10 iliustruotų numerių, kurie pradžioje apėmė 4-8, o vėliau 16 puslapių. Leidinys pirma buvo savaitinis, paskiau dvisavaitinis. Jo kultūrinis pobūdis nuolat ryškėjo. Aštuntas numeris jau tiesiai vadinamas "kultūriniu informaciniu leidiniu".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
KOLONIALIZMAS: VAKARIETINIS IR SOVIETINIS |
|
|
|
(Pagal nuotaikas Jungtinėse Tautose)
1955 metais politiniame žargone sukurtieji "dvasių" terminai, atrodo, nevienodai išsilaikė. Tuo tarpu, kai "Ženevos dvasia", atsiradusi vasarą pirmojoje Ženevos konferencijoje, išnyko rudeniop antrojoie konferencijoje, tai Bandungo dvasia turi tendencijos supastovėti.
Dar nedaug laiko tepraėjo nuo ano balandžio, kai Bandunge, Indonezijoje, buvo susirinkę beveik trijų penktadalių viso pasaulio gyventojų atstovai, bet jų nutarimai, kad ir pamažu, ima reikštis praktiškai. Jungtines Tautos yra viena palankiausių jų veiklos dirvų.
Bandunge padaryta istorinės reikšmes deklaracija. Visų arabų kraštų, visos laisvosios Afrikos ir penkios Tol. Rytų šalys, pačios vos apie 1945 m. ištrūkusios iš kolonialinės vergijos: Burma, Ceilonas, Indiia, Indonezija ir Pakistanas, pareiškė pasauliui, kad kolonializmo era pasibaigė.
Keturios iš šių penkių tos konferencijos organizatorių šiuo metu yra JT narės. Jos kartu su arabų ir Afrikos valstybėmis pasižadėjo kovoti už to kolonializmo pašalinimą ir už laisvės ir nepriklausomybės suteikimą visoms tautoms.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Kultūros Fondo, kurį organizuoja Liet. Bendruomenė, tarybos steigiamasis susirinkimas įvyko lapkričio 19 d. Čikagoje, dalyvaujant LB pirm. St. Barzdukui ir įvairių kultūrinių organizacijų atstovams. Posėdžiuose apžvelgta šios institucijos tikslai bei veikimo keliai ir išrinkta valdyba. Ji taip pasiskirstė pareigomis: J. Kreivėnas, pirm., B. Babrauskas, vicepirm., St. Tamulaitis, sekr., J. Mulokas, ižd., dr. V. Manelis, valdybos narys. Pilnateisiais nariais į valdybą priimti kun. dr. A. Baltinis ir inž. J. Jurkūnas. Savo laiku Liet. Bendruomenės vadovybė Kultūros Fondo Tarybos nariais yra pakvietusi šias kultūrines organizacijas, draugijas, sambūrius bei institutus, prašydama paskirti savo atstovus: 1) Lietuvių Rašytojų Draugiją (2 atstovus), 2) Lituanistikos Institutą, 3) Lietuvių Profesorių Draugiją, 4) Lietuvių Žurnalistų Sąjungą, 6) Lietuvių Dailės Institutą, 7) Lietuvių Dailininkų ir Architektų Sąjungą, 8) Lietuvių Dailės Institutą, 9) Amerikos Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjungą (architektų sekciją), 10) Lietuvių Mokytojų Sąjungą, 11) Amerikos LRK Vargonininkų Sąjungą, 12) Lietuvių Enciklopedijos redakcijos kolektyvą, 13) Lietuvių Literatūros Draugiją, 14) Lietuvių Studentų Sąjungą JAV, 15) Mokslinių Studijų Klubą, 16) Tėvynės Mylėtojų Draugiją, 17) Dainavos ansamblį), 18) A Stephens ansamblį, 19) Chicagos vyrų chorą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
