Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
10 gruodis



ADOMAS MICKEVIČIUS LIETUVIU LITERATŪROJE PDF Spausdinti El. paštas
I.
Dvi tautos susiduria prie abiem artimo Adomo Mickevičiaus vardo. Lenkams tai vienas iš pačių žymiųjų, gal net ir pats žymiausias jų literatūros rašytojas, o taip pat ir didelis patriotinės minties ugdytojas, kurio kūnas ilgainiui buvo priglaustas istorinėje jų tautos šventovėje — karališkoje Krokuvos Vavelio pilyje. Bet ir lietuviams Mickevičiaus vardas anaiptol nėra svetimas. Kilęs iš Didž. Lietuvos Kunigaikštijai priklausiusio krašto (beje, dar XVII a. Mickevičiai tebegyvenę grynai lietuviškoje Rodūnės parapijoje, iš kur nusikėlė prie netolimo Naugarduko. Plg. M. Biržiška, Mūsų raštų istorija, I, 2. leid. 1925 p. 47), Vilniuje (kur mokėsi) ir Kaune (kur mokytojavo) brandinęs savo kūrybines jėgas, "Gražinoje" ir "Konrade Valenrode" romantiškai išaugštinęs didžią Lietuvos praeitį, "Vėlinių" antrojoje dalyje poetiškai pavaizdavęs liaudies paprečių ksrtelę ir parodęs klaikų Lietuvos baudžiauninku vargą, o trečiojoje dalyje iškėlęs skaudžią nuo rusų valdžios nukentėjusių Vilniaus studentų filomatų-filaretų dalią, "Pone Tade" su didžiule talento jėga nupiešęs margaspalvį ano meto Lietuvos bajorijos gyvenimą, davęs nepamirštamo grožio gimtosios šalies gamtos vaizdų, Lietuvą savo tėvyne vadinęs ir išreiškęs nemeluotai didelį netektos tėvynės ilgesį — tasai Mickevičius visada buvo mūsų visuomenės labai mėgiamas, plačiai skaitomas, o tautinio atgimimo gadynėje savo veikalais kaitino nevieno lietuvio patriotinius jausmus.

Nenuostabu, kad jis susilaukė daugiau lietuvių vertėjų, negu kuris kitas mums svetima kalba rašęs autorius. Galime išvardinti daugiau kaip pusšimtį mūsų literatų, kurie yra vertę vieną ar kitą Mickevičiaus veikalą, bent jo nuotrupą Bene daugiausia kartų yra versta žinomoji Vilijos giesmė iš "Konrado Valenrodo"; ją yra vertę (ar atskirai ar drauge su visu "Konradu Valenrodu") V. Ažukalnis-Zagurskis, M. Godlevskis, E. J. Daukša, J. Brazaitis, S. Dagilis, J. Mačys-Kėkštas, V. Kudirka, Maironis, V. Mykolaitis-Putinas.
Skaityti daugiau...
 
VAIDILOS DAINA PDF Spausdinti El. paštas
(Iš "Konrado Valenrodo")

Kai  maras gresia Lietuvą niokoti,
Vaidilos vyzdžiai geba jį nuspėti.
Ar dera kam jo žodžiais abejoti,
Kad ties kapais ir glūdumų paraistėm
Mirties mergelė sutemoj regėti.1)
Žarų vainikas, balto šydro skraistėm
Viršum miškų iškėlus galvą gobia
Ir rankoj kruviną plevena drobę.

Pilių sargai šalmus nuleidžia saugiai,
Kiemionių šunes snukiais žemę rausia,
Užuodę mirtį, unkščia, urzgia, staugia.

Mergelės žingsniai skleidžia mirtį gausią
Ant kaimų ir pilių, turtingų miestų.
Skaityti daugiau...
 
ŠVENTAS KAZIMIERAS PDF Spausdinti El. paštas


Neseniai lietuviškų knygų rinkoje pasirodė prof. Zenono Ivinskio knyga šventas Kazimieras (Išleido Tėvai Pranciškonai, New Yorkas, 1955 m.). Tai, palyginti, nemažas veikalas (222 p.), aprūpintas gausiomis iliustracijomis, plačia bibliografija, išnašomis ir santrauka anglų kalba. Tai yra pirmas tokios apimties veikalas apie šventąjį ne tik mūsų religinėje ir istorinėj literatūroje, bet ir kitomis kalbomis. Kadangi šv. Kazimieru galėtų dalintis, nors ir nelygiomis, ir lenkai, taip kaip ir šventojo gyvenimas buvo blaškomas tarp Krokuvos, kur jisai gimė 1458 m., ir Vilniaus bei Gardino, kur jisai mirė 1484 m., galima būtų laukti, kad ir šie pastarieji pašvęs jam vieną kitą studiją. Tačiau ligi šiol, išskyrus vieną kitą žurnalinį straipsnį, lenkai neturi nieko apie šv. Kazimierą, kas galėtų prilygti Z. Ivinskio veikalui. Gal tai irgi yra įrodymas, kad šventasis yra daugiau susirišęs su lietuvių tauta. Lietuviškai apie jį yra parašę brošiūras kun. prof. A. Alekna (1927 m.) ir Simas Sužiedėlis (1947 m.). Be to, istorikas A. Kimša yra parašęs apie šv. Kazimierą disertaciją Vilniaus universitete (nespausdinta).

Veikalas yra suskirstytas į 9 skyrius. 1. Šventasis tarp kontrastų, 2. Trumpo gyvenimo kely, 3. Kelias į kanonizaciją, 4. Kanonizacijos bylos mįsle, 5. šventojo Sosto ištarme, 6. Kazimiero kultas Lietuvoje, 7. Kazimiero kultas svetur, 8. šventasis dabartyje, 9. Šventojo reikšme Lietuvai.
Skaityti daugiau...
 
LEGENDARIŠKIEJI PRANCIŠKONŲ KANKINIAI PDF Spausdinti El. paštas
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.: Legendariškieji pranciškonų kankiniai Vilniuje, Aidų leidinys 1954. Spaude TT. Pranciškonų spaustuvė (atsp. iš "Aidų" 1954 m. Nr. 3-4) 45 p.

Lietuvoje šimtmečius veikusių vienuolijų istorija, palyginti, dar nedaug tėra ištirta. Dar nėra tinkamai įvertintas ir vienuolių darbo vaidmuo, anas stambus jų įnašas, kol Lietuva gavo "šventosios" vardą, kol kitados pagonybėje ir prietaruose skendėjęs kraštas tapo smūtkelių ir kryžių šalimi, kur religinė giesmė skambėjo ne tik bažnyčioje, bet ir pirkioje.

Pranciškonai ir domininkonai buvo seniausi vienuoliai Lietuvoje. Apie pranciškonų misijas šaltiniuose yra pėdsakų ir iš 13-jo ir dar labiau iš 14-jo amž. Tačiau anas faktas, kad pranciškonų vienuoliams teko apaštalauti tarp pagonių, yra davęs progos pranciškonų ir kitose kronikose prirašyti neistoriškų dalykų, duodant neįtikimų ir tikrovei prieštaraujančių aprašymų. 16-me amžiuje jau buvo sukurtos pasakiškos legendos, ir iš dviejų Vilniuje nužudytų pranciškonų laiko bėgyje išaugo iki 36, šalia kurių kartais dar figūravo 14-ka kankinių.
Skaityti daugiau...
 
ŽODIS IR GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Šį rudenį negausią lietuviškų religinių raštų lentyną papildė Tomas Žiūraitis, O. P., savo knyga "žodis ir gyvenimas". Išleido ją Venta Vokietijoje. Įžangą parašė prof. A. Maceina. Viršeliui aplanką nupiešė dail. V. K. Jonynas. Knyga turi 244 pusi.

Telkiant dėmesį į vidų, Tomo Žiūraičio "žodis ir gyvenimas" skaitytoją jau sudomina tuo, kad tai religinė knyga, nors joje įterpta minčių, kaip autorius antraštiniame puslapyje pažymi, ir "tautinei rimčiai". Kai gretini lietuvių kalba išeinančius religinius raštus su kitų sričių veikalais, pamatai, jog susidaro labai nelygi proporcija. Dvasinio turinio knygų tiek Lietuvoje nepriklausomybės metais, tiek tremtyje pasirodė nedaug. Už religinio turinio veikalą iki šiol dar neįsteigta nė specialios premijos,  kuri paremtų bei paskatintų galinčius rašyti ir savo knygas išleisti. Tai yra savotiška tuštuma lietuviškame gyvenime. Reikia tikėtis, kad ją pašalins Kunigų Vienybė ir atsiras daugiau religinių raštų.

Tomas žiūraitis savo knygoje nėra pasinešęs leistis į gilius teologinius klausimus. Čia ir ne pamokslai, kokių paprastai esame įgudę klausytis. Tai labiau religinės mintys, suvestos į neilgus 2-5 puslapių straipsnelius, paliekant pačiam skaitytojui tolimesnį mąstymą. Atsiremiant į Evangeliją, paliečiami, galima sakyti, visi žmogaus gyvenimo atžvilgiai. Tuos straipsnelius autorius knygos pabaigoje išskirsto sekmadieniams ir didžiosioms šventėms. Tai daugiausia individualiam skaitymui medžiaga. Bet ją galima panaudoti ir pamokslams.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai