| |
|
|
2 vasaris
|
|
NAUJAS LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TOMAS |
 |
 |
 |
|
Parašė L. Dambriūnas
|
"Lietuvių kalba priklauso grupei tų indoeuropiečių kalbų, kuri teikia pagrindiniausių duomenų indoeuropiečių kalbų praeičiai tirti, o taip pat ir indoeuropiečių prokalbes rekonstrukcijai, šiai grupei kalbų, turinčių tokios dideles reikšmės, priklauso, kaip žinoma, taip pat sanskritas, graikų, lotynų ir gotų kalbos".
šitokiais žodžiais Jonas Ostrembs-kis pradeda savo Lietuvių kalbos gramatikos pirmojo tomo pratarmę. Tačiau kad lietuvių kalba galėtų suvaidinti jai priklausomą vaidmenį indoeuropiečių kalbotyroj, yra būtina, sako autorius, su ja susipažinti visais atžvilgiais. Tuo tarpu indoeuropiečių kalbotyra neturi tam reikalui naujos mokslines lietuvių kalbos gramatikos. Jos trūkumą, pažymi toliau autorius, dar skaudžiau jaučia lituanistas ir aplamai lietuvių visuomene. Ir dėl to profesorius Ostrembskis, Poznanės universiteto baltų filologijos katedros vedėjas, pasiryžo šį trūkumą pašalinti. Jis suplanavo net penkių tomų mokslinę lietuvių kalbos gramatiką. Ir štai praėjusią vasarą pasirodė jau antras (iš eilės pirmasis) tos gramatikos tomas. Iš eilės trečiasis tomas (morfologija) išėjo 1956 m. (žr. "Aidai" 1957, nr. 6). Tuo būdu pusė užsibrėžto darbo jau atlikta, nes iš suplanuotų penkių tomų paskutiniame tebus rodyklės. Antrasis tomas apims žodžių darybą, o ketvirtasis sintaksę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Dr. Jonas Grinius — Literatūra ir menas okupuotoje Lietuvoje po Stalino mirties ........ 49
Stasys Žilys — Tutankhamono pupos, Prie obelisko, Malda,
Vynuogynas, Vakaro dūmai, Durys, Atsiskyrėliai, Nusidėjėliai, Pakeleivis (eil.) ..... 62-63
A. Šapoka — Vilniaus miestiečių savivaldos organizacija ir miesto vidaus santykiai .. 64
Kęstutis Keblys — Kaip niekad dar ................................................................................ 69
Juozas Girnius — Pasipriešinkime kultūriniam nuosmukiui ........................................... 74
Vitalija Bogutaitė — Aš palikau tave, Baime, Kąsnis (eil.) ............................................. 79
KŪRYBOS PASAULYJE
KNYGOS IR ŽURNALAI
L. Dambriūnas — Naujas lietuvių kalbos gramatikos tomas ........................................... 83
Antanas Musteikis — Dienos tarp dangoraižių ............................................................... 84
J. Jakštas — S. Kairio "Lietuva budo" istorinėje perspektyvoje ................................... 86
MOKSLAS
Vyt. Sirvydas — Civilizacijų istorija .................................................................................. 89
RELIGINIS GYVENIMAS
V. Kaziūnas — Popiežiaus Jono XXIII veikla .................................................................. 92
VISUOMENINIS GYVENIMAS
Vytautas Volertas — Kasdieniniais rūpesčiais ............................................................... 93
Įvykiai .................................................................................................................................. 95
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LITERATŪRA IR MENAS OKUPUOTOJE LIETUVOJE PO STALINO MIRTIES |
|
|
|
|
Parašė DR. JONAS GRINIUS
|
Šios paskaitos* pradžioje reikia pasakyti, kad čia nebus kalbama apie paskirų lietuvių rašytojų bei menininkų iškilimą po Stalino mirties. Nebus taip pat specialiau nėgrinėjami nė lietuvių rašytojų bei dailininkų naujieji kūriniai. Pirmoje eilėje čia bus kalbama apie bendruosius literatūrinius ir meninius reiškinius — apie nuotaikas, tendencijas ir siekimus, kurie viešai atsiskleidė literatūros bei meno gyvenime 1953-58 metais. Tiesa, mums, gyvenantiems Vakaruose, šio laikotarpio reiškiniai atsiskleidė nevisai, nes apie juos mes tegalime spręsti, tik remdamiesi sovietinių lietuvių laikraščių ir knygų duomenimis. Tie reiškiniai, be abejo, būtų vaizdesni ir tikslesni, jei žinotume dar kitų faktų, kurie nėra patekę nei į knygas, nei į laikraščius. Tačiau ir iš atgarsių sovietinėje spaudoje galime susidaryti apytikrį vaizdą, kas dėjosi lietuvių literatūros ir meno gyvenime po Stalino mirties.
1953 metais sušvelnėjus policiniam MGB savivaliavimui, Sovietų Sąjungoje sušvelnėjo šiek tiek ir tautybių suniveliavimo politika. Sovietinėms sąjunginėms respublikoms, į kurių skaičių yra inkorporuota Lietuva, Maskva davė šiek tiek daugiau autonomijos kultūrinėje srityje negu buvo prie Stalino. Tautybių sulyginimo procesas pagal totalistinę rusų komunistų ideologiją ir jos interesus šiek tiek sušvelnėjo, bet neišnyko. Tai vaizdžiau matyti pažvelgus į Pabaltijo trijų respublikų kai kurias kultūrinio gyvenimo apraiškas.
-------------
* ši paskaita skaityta 1958 m. rugpjūčio 19 d. Europos LFB studijų savaitėje.
Antai, Taline, Rygoje ir Vilniuje Stalino laikais išeidavo ir dabar tebeišeina po vieną dienraštį visiems gyventojams, po vieną dienraštį specialiai komunistiniam jaunimui ir po vieną mėnesinį žurnalą sovietinės ideologijos ir filosofijos klausimais. Šitokie trys periodiniai leidiniai spausdinami kiekvieno krašto tautine kalba ir paraleliai tiems patiems reikalams tokio pat pobūdžio trys laikraščiai kiekviename krašte leidžiami rusiškai. Literatūros ir meno laikraščiai Pabaltijo tautose taip pat standartizuoti. Kiekviename jų spausdinamas vienas mėnesinis žurnalas (lietuviškai jis vadinasi "Pergale") ir vienas savaitraštis atitinkama tautine kalba. Jų ne tik pobūdis ir kainos tie patys, bet savaitraščiai turi net tokį pat vardą, būtent, Estijoj, Latvijoj ir Lietuvoj jis vadintas "Literatūra ir Menu". Nebekalbant apie kitus sulyginimo reiškinius, čia dar galima paminėti, kad šalia teatrų įvairiuose miestuose tautinėmis kalbomis, Taline, Rygoj ir Vilniuje veikia po vieną rusų dramos teatrą. Šitaip buvo prie Stalino, šitaip pasiliko ir po jo mirties.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Stasys Žilys
|
TUTANKHAMONO PUPOS
Didingoj pozoj ištiesei tu savo kūną,
Kurį tarnai tuoj marškomis suvystė.
Prie kojų kniubo nusiminus karalystė
Ir paskutinį kartą sveikino galiūną.
Manei pajėgsiąs judint sunkų Nilą,
Kad apsilietų vandeniu Egipto sodai,
Ir prisipildytų kviečiais tušti aruodai —
Manei, kad tavo saulė nūn iškyla!
Bet kai nuslinko nederlingų metų pynės,
Iš tavo kūno išgaravo ambros kvapas,
Įdubo kaulai iškeltos krūtinės
Ir kai virš tyrų, tartum rūkas, dulkės supos,
Kai užmaršty giliai paskendęs snaudė kapas,
Ne tu — gyvybę saugojo raukšlėtos pupos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VILNIAUS MIESTIEČIŲ SAVIVALDOS ORGANIZACIJA IR MIESTO VIDAUS SANTYKIAI |
|
|
|
|
Parašė A. ŠAPOKA
|
(Iš studijos rankraštyje "Senasis Vilnius")
Pabaiga
Antroji atskira jurisdikcija buvo pilyje. Jai priklausė visi pilies rajono gyventojai (ne-bajorai), o taip pat visi asmens, nors ir ne pilies rajone gyveną, bet nuolat dirbą pilyje. Iš dalies tai buvo nuolatiniai valdovo dvaro arba jų pareigūnų tarnai, iš dalies pilyje dirbą amatininkai, o kartais ir šiaip neaiškios padėties žmonės prisiglausdavo pilėnų globoje, jei jiems būdavo intereso išsisukti nuo magistrato jurisdikcijos ar jo organų persekiojimo.
Suprantama taip pat, kad magistratui nepriklausė visi bajorai, nors jie ir buvo mieste įsigiję namų ir nuolat čia gyveno. Nepriklausė magistrato jurisdikcijai ir jų tarnai, o taip pat dvariškiai visų didžiūnų, kurie nuolat Vilniuje laikė savo dvarus. Visi jie buvo tų pačių didžiūnų valdiniai (jei ne bajorai), ir jų teismas patiems didžiūnams tepriklausė. Magistratas šitokių žmonių, žinoma, niekad nedrįso paliesti. Jis džiaugėsi, kad tokie ponai jo nepaliesdavo, nes byla su jais būtų buvusi sunki. Tai buvo miesto gyventojai, kurie, lyg kokie užsieniečiai diplomatai, naudojosi eksterito-rialumo teise.
Visi šitie žmonės, savo ponų valdiniai, nesudarė jokios atskiros miestietiškos bendruomenės, neturėjo nei savų teismų, nei administracijos organų. Tuo tarpu pilyje ir kapitulai bei vyskupui priklausiusiose miesto dalyse buvo maždaug toks pats teisminis ir administracinis aparatas, kaip magistrato. Ten taip pat buvo vaitai, posėdininkai-teisėjai ir kiti pareigūnai, net savi kalėjimai. Tuo būdu Vilniaus mieste matome buvus tris lygiagrečias jurisdikcijas, apėmusias didžiąją dalį miesto ir jo gyventojų. Tačiau ir tai dar ne viskas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
